Kiekvienam žmogui būstas yra gyvybiškai svarbus, leidžiantis atgauti fizinę ir dvasinę energiją, kurti šeimą ir auginti vaikus. Vienas iš būdų patenkinti šį poreikį - gyvenamosios patalpos nuoma. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ypač kai viena iš šalių yra juridinis asmuo.
Gyvenamosios Patalpos Nuomos Sutarties Samprata, Forma, Turinys Ir Dalykas
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis - tai susitarimas, kuriuo nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa ir mokėti nuomos mokestį. Abi šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas sutartyje numatytas sąlygas.
Piliečio teisė į gyvenamąjį plotą, kaip konstitucinė teisė, negali būti sutapatinta su civiline teise naudotis konkrečia gyvenamąja patalpa. Tai yra valstybinio teisinio santykio tarp valstybės ir piliečio elementas. Todėl, dalyvaudamas vien konstitucijos reguliuojamuose santykiuose, pilietis negali įgyti teisės naudotis konkrečia gyvenamąja patalpa.
Civilinis kodeksas nurodo, kad sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nuomotojas įsipareigoja už užmokestį suteikti būstą, o nuomininkas turi šią patalpą naudoti pagal paskirtį ir mokėti sutartą mokestį.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalykas
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Negalima nuomoti kambario dalies, kambario su bendru įėjimu arba pagalbinių patalpų, tokių kaip virtuvės ar sandėliukai.
Gyvenamosios patalpos viršplotis - tai nuomininko faktiškai naudojamo gyvenamojo ploto perviršis, lyginant su plotu, priklausančiu nuomininkui ir jo šeimos nariams pagal sanitarinę normą bei įstatymą. Tamsios patalpos be langų nelaikomos gyvenamuoju plotu ir neįskaitomos į viršplotį.
Sutarties forma
Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė - nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. Įstatymas nereikalauja gyvenamosios nuomos sutartį patvirtinti notariškai, ji laikoma sudaryta nuo pasirašymo momento.
Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis atitinkamos institucijos sprendimu. Įmonių, įstaigų ar organizacijų sutartys sudaromos administracijos ir darbuotojų susitarimu. Kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, sutartis turi būti sudaroma raštu ir pasirašoma įgalioto pareigūno bei nuomininko.
Sutarties turinys
Pagal įstatymą sutartyje turi būti nurodytas nuomojamų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė įranga, priklausiniai. Nuomininkas turi žinoti, kokiomis sąlygomis jis gali naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Taip pat sutartyje aiškiai nurodomi mokėjimo terminai ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka. Rekomenduojama sudaryti kuo detalesnę sutartį, įtraukiant būste esančių daiktų sąrašą ir jų būklės įvertinimą.
Sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patogumai, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos sąlygos.
Terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas įvyko, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali atnaujinti terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą ar neterminuotą sutartį. Nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją.
Sutarties Šalys Ir Nuomininko Šeimos Nariai
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotojas - gyvenamųjų patalpų savininkas arba asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu. Nuomotoju gali būti ir gyvenamųjų patalpų nuomininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudarė subnuomos sutartį.
Nuomininkas - fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tėvų arba negalintis gyventi kartu su jais, nuomos sutartį jo vardu gali sudaryti įstatymų įgaliotas asmuo.
Nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra nėščia moteris arba turi nepilnamečių vaikų, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos areštas.
Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali būti suteikta valdymui ir (arba) naudojimui nuomos ar kitokios sutarties pagrindu. Tokią patalpą juridinis asmuo gali naudoti tik fiziniams asmenims apgyvendinti.
Pagal įstatymą nuomininkai savarankiškai perstatyti ar pertvarkyti patalpas gali tik gavę raštišką nuomotojo sutikimą. Išnuomotame būste gali gyventi ne tik nuomininkas, bet ir jo šeimos nariai bei artimieji. Nuomininko šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, nepilnamečiai jų vaikai bei sutuoktinių tėvai. Kartu gali gyventi globėjai bei globotiniai, pripažinti šeimos nariais teismo tvarka. Teismas šeimos nariais gali pripažinti ir artimus giminaičius, kurie su nuomininku yra gyvenę kartu nemažiau kaip vienerius metus.
Nuomininko šeimos nariai - kartu gyvenantys sutuoktiniai (sugyventiniai), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę nemažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.
Už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. Gyvenamojoje patalpoje gyventi asmenų turi tiek, kad kiekvienas jų galėtų turėti normalias sanitarines sąlygas ir naudotis normaliais patogumais. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, įgyja tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, kaip ir pats nuomininkas. Nuomininko ir jo šeimos narių teisių lygybė pasireiškia tuo, kad, nesant visų šeimos narių sutikimo, negali būti keičiama naudojimosi patalpa tvarka bei sąlygos: butas negali būti keičiamas, perplanuojamas, įkeldinami nauji gyventojai ir pan. Nuomininko teisės į butą netekimas neturi reikšmės jo šeimos narių teisėms. Tokiu atveju nuomos sutartis sudaroma su vienu iš pilnamečių šeimos narių. Pilnamečiai nuomininko šeimos nariai taip pat lygiai su juo atsako turtu pagal prievoles, kylančias iš tos sutarties. Nuomininko sutuoktinis, jų vaikai ir tėvai įgyja teisę į butą nepriklausomai nuo to, ar jie kartu su nuomininku gyvena, ar ne, jei jie tvarko su nuomininku bendrą ūkį. Tačiau nuomininko, jo vaikų ir tėvų kaip šeimos narių sąvoka pagal butų teisės normas suprantama siauriau, negu pagal šeimos teisės normas. Jeigu šie asmenys su nuomininku kartu negyvena, turi kitą butą arba išsikelia gyventi kitur, tai jie neturi arba netenka teisės į butą, kuriame anksčiau gyveno. Tą patį galima pasakyti ir apie nuomininko sutuoktinį. Asmuo, kuris įeina į šeimos narių pagal įstatymą skaičių, bet buvo išvykęs ir netekęs teisės į butą, gali vėl ją įgyti, jeigu likusieji asmenys sutinka jį priimti ne tik į butą, bet ir į savo šeimos sudėtį. Jeigu toks asmuo laikinai priimtas vien tik į butą, bet ne į šeimos narių tarpą, teisės į butą jis neįgyja.
Praktikoje kartais neteisingai suprantami išlaikytiniai kaip šeimos nariai. Nuomininko išlaikytiniai gali būti tik nedarbingi asmenys. Nedarbingais laikomi: asmenys, turintieji 16 metų, moksleiviai iki 18 metų, moterys, vyresnės kaip 55 metai, ir vyrai - vyresni kaip 60 metų amžiaus, taip pat I, II ir III grupių invalidai. Laikinai išvykusio valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikini gyventojai.
Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, įskaitant laikinai išvykusius, rašytinį sutikimą ir nuomotojui sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamąja patalpa su kitu valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininku. Valstybės ar savivaldybės atsisakymas sutikti, kad būtų keičiamasi gyvenamosiomis patalpomis, gali būti ginčijamas teismo tvarka. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis įforminamas naujomis nuomos sutartimis. Keitimosi sutartis įsigalioja nuo naujos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo paskutinės dienos, o jeigu ginčą sprendė teismas, - nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavyje susitarę ir iš anksto pranešę nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa. Laikini gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jeigu jie atsisako išsikelti iš patalpos, nuomininkas ir jo šeimos nariai turi teisę reikalauti per teismą iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Už laikinų gyventojų veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas.
Šalių Teisės Ir Pareigos
Nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos sudaro nuomos sutarties turinį. Tai apima sąlygas, susijusias su naudojimusi gyvenamąja patalpa, pavyzdžiui, teisę subnuomoti, rezervuoti, apgyvendinti laikinus gyventojus, keisti sutarties sąlygas, tapus laisviems gretimiems buto kambariams ir pan.
Gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Nuomotojas privalo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu perduoti nuomininkui gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją arba kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo ir kitos taisyklės. Šio dokumento kopija yra neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalis. Tačiau nuomininkas neturi teisės reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vien tuo pagrindu, kad nuomotojas jam neperdavė šio dokumento kopijos.
| Šalis | Teisės | Pareigos |
|---|---|---|
| Nuomotojas | Gauti nuomos mokestį, reikalauti laikytis sutarties sąlygų. | Perduoti tinkamą gyventi patalpą, informuoti apie bendro naudojimo taisykles. |
| Nuomininkas | Naudotis patalpa pagal paskirtį, nutraukti sutartį įspėjus. | Mokėti nuomos mokestį, laikytis sutarties sąlygų, tausoti patalpą. |
Norint išvengti nesusipratimų ir ginčų ateityje, svarbu tinkamai parengti nuomos sutartį, aiškiai apibrėžiant šalių teises ir pareigas. Tai padės užtikrinti sklandų nuomos procesą ir apsaugoti abiejų šalių interesus.
Šiame straipsnyje aptarsime reklamos ploto ir buto nuomos sutarčių pavyzdžius, kurie gali būti naudingi juridiniams asmenims.
Reklamos ploto nuomos sutartis
Reklamos ploto nuomos sutartis yra teisinis susitarimas tarp reklamos plotą nuomojančio asmens arba įmonės (nuomininko) ir reklamos plotą nuomojančio asmens, įmonės arba vietos savininko (nuomotojo). Šioje sutartyje nuomotojas sutinka leisti nuomininkui naudotis tam tikru reklamos plotu (pavyzdžiui, sienos, stendo, skydo ar kitos erdvės) tam tikram laikotarpiui už apibrėžtą mokestį.
Svarbiausi aspektai, kuriuos reikėtų aptarti reklamos ploto nuomos sutartyje:
- Šalių identifikavimas (nuomininkas ir nuomotojas).
- Nuomojamo reklamos ploto aprašymas (adresas, dydis, vieta).
- Nuomos terminas (pradžios ir pabaigos datos).
- Nuomos mokestis ir mokėjimo tvarka.
- Šalių įsipareigojimai ir atsakomybė.
- Sutarties nutraukimo sąlygos.
Buto nuomos sutartis
Buto nuomos sutarties pavyzdys yra dar vienas dokumentas, kuris gali būti reikalingas juridiniam asmeniui. Šia sutartimi Nuomotojas perduoda Nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje (toliau sutartyje - nuomojamos patalpos), o Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
Svarbiausi aspektai, kuriuos reikėtų aptarti buto nuomos sutartyje:
- Nuomininkas moka Nuomotojui mėnesinį nuomos mokestį.
- Nuomininkas kiekvieną mėnesį moka Nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius.
- Pasibaigus šios sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, Nuomininkas sumoka visas Nuomotojui pagal šią sutartį mokėtinas sumas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo dienos.
Mokėjimai ir įsipareigojimai
Tiek reklamos ploto, tiek buto nuomos sutartyse svarbu aiškiai apibrėžti mokėjimo sąlygas ir šalių įsipareigojimus.