Gyvenamųjų Namų Kvartalų Projektai Lietuvoje: Plėtra ir Urbanistiniai Sprendimai

Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas aktyvus gyvenamųjų namų kvartalų plėtros etapas, o tai atsispindi ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių gyvenviečių urbanistiniame kraštovaizdyje. Nauji projektai siūlo įvairius architektūrinius ir funkcinius sprendimus, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir darnaus vystymosi principus.

Svencelės Plėtra: Naujas Gyvenamasis Kvartalas Pamaryje

Priekulės seniūnė D. Lietuviškąja Venecija vadinama Svencelė kelia susižavėjimą poilsiautojams ir svečiams, atvykstantiems pramogauti bei ilsėtis. Klaipėdos rajono meras B. Markauskas domėjosi Svencelės plėtra, bendrovės vadovas A. Kontrimas detalizavo jo statomo gyvenamojo kvartalo modelį.

Statybos projekto ir įmonės UAB „A kryptis“ vadovas Arūnas Kontrimas gyvenamųjų namų kvartalo statybos aikštelėje komentavo, jog anksčiau žemės sklypas prie Svencelės kaimo antrųjų senųjų kapinių buvo žemės ūkio paskirties, o vėliau paskirtis pagal galiojančių įstatymų normas pakeista į komercinės paskirties. A. Kontrimas paaiškino, kad 43 arų plotą, kuriame dabar statomas gyvenamųjų namų kvartalas, pagal galiojančius įstatymus vietoj turėtos grąžintinos žemės prieš 7 m. atsikėlė jo tėvai.

„Neįkalėme nė vieno kuolelio, nieko, kol nebuvo gautas oficialus statybos leidimas iš Klaipėdos rajono savivaldybės. Visame pajūryje, kiek esame dirbę, ne pirmą projektą vystome - nieko nedarome, kol negauname statybos leidimo. Vienintelė problema buvo su žemėtvarka, pavyzdžiui, kodėl „uždėtas“ miškų kadastras, nors čia jo realiai nėra, taip pat yra neaiškumų ir dėl servitutinio kelio, kuris veda į Svencelės gatvę“, - kalbėjo A. Pasak pašnekovo, viskas yra reglamentuota pagal įstatymus.

Kvartalo vystytojas akcentavo, jog suvokdamas pamario unikalumą stengėsi išsaugoti sklype esančius medžius. „Išsikvietęs buvau miškų tarnybą, surašėme visus medelius. Projektą su architektu perstumdėme taip, kad visi medžiai, kiek yra, liko“, - teigė A. UAB „A kryptis“ vadovas minėjo, kad ketina sutvarkyti šalia kapinaičių esantį šiukšlyną: „Galime aplinką sutvarkyti, net trinkeles pakloti ir pan.“

Kvartalo 14 gyvenamųjų vienetų atitiks Europos žaliąjį kursą - energetinė klasė sieks A++, kadangi naudos atsinaujinančią elektrą. Išorėje čerpės - betoninės, o dailylentė bus nedeginta termomediena, kuri kasmet bus dažoma. Gyvenamajame kvartale bus galima nemokamai visiems įkrauti elektromobilius. Projekto sąmata - 3,5 mln.

Priekulės seniūnė D. Bliūdžiuvienė „Bangai“ komentavo, jog svarbiausia, kad projektas būtų vykdomas pagal įstatymus. Anot jos, rajonas yra turtingas kapinaičių, o prie jų nuo seno gyveno žmonės. Pasak jos, seniūnija kiekvienais metais vykdo akciją aptverti senąsias kapinaites metaline tvora, kad teritorija, kuri priklauso kapinėms, būtų išsaugota.

„Turime pavyzdžių, kur yra išlikę senieji dvarai - kaip yra prie Stragnų I dvaro - iš karto už tvorelės yra kapinaitės, ten palaidoti buvę dvaro savininkai. Yra Šperberių dvaro kapavietė, mes kaip tik esame pradėję tverti tvorą. Lankupiuose pernai pradėjome tverti, kadangi dar buvo likęs segmentas, prašėme papildomai lėšų ir mums skyrė darbų užbaigimams“, - minėjo D.

Gyventojų Nuomonės ir Aplinkosaugos Aspektai

Minėto laiško autorė rašo: „Svencelės kaimo kapinių klausimas kelia pasipiktinimą ne tik Jūsų straipsnyje minimam asmeniui. Jiems kelia pasipiktinimą ir „tvarkomas“ nepataisomai žalojant natūralią gamtą pamarys. Kiekvieną kartą darosi baisu važiuoti į savo tėviškę, vietoj paukščių čiulbėjimo, pasivaikščiojimo po pamario pievas girdisi traktorių ūžimas ir matosi „mylinčių gamtą“ žmonių (net nežinau, ar tinka šis pavadinimas, nes man žmogaus vardas susijęs su tauriu elgesiu ne tik su savimi, bet ir su jį supančia aplinka) juodomis dėžėmis.

Svencelės kaimas nuo senų laikų turėjo savo urbanistinį planą, gatvinis vienkieminis kaimas, turėjęs savo struktūrą, susigyvenęs su pakankamai atšiauria gamta. Vietiniai gyventojai (vienetai tų, kurių šaknys iš ten pat, ir tie, kurie ten ne pirmus penkerius metus gyvena), jaučiasi okupuojami, ir sparčiai. Labai skaudu dėl tokios situacijos. Įdomu tai, kad žemės nuosavybės teisių atkūrimo metu protėvių žemės nuo seno buvusios pamaryje nebuvo grąžinamos, neva dėl veiklos ribojimų ar panašių dalykų.

Nors vyras teigė, kad statant nėra laikomasi aplinkos apsaugos, kultūros paveldo reikalavimų bei vyksta kapinaičių naikinimas, tačiau pažeidimų nerasta. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova atsakyme redakcijai teigė, kad statybos darbai nėra vykdomi kapinių saugomoje teritorijoje ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje.

„Venecija“ Burbiškėse: Gamta ir Individualumas Vilniuje

Vilnius, Burbiškės, Burbiškių g. „Venecija“ įsikūrusi šalia Burbiškių draustinio. „Venecija“ gyvenvietė apsupta gamtos, įsikūrusi Burbiškių draustinyje, kuris garsus savo augmenija. Gyvenvietę sudaro trys namų kompleksai, viso vienuolika namų. Suprojektuoti skirtingo dydžio butai, kurių plotas siekia nuo 31 iki 126 m2. Galite pasirinkti kompaktišką vieno kambario arba didesnius dviejų, trijų ar keturių kambarių butus.

Kvartalo teritorijoje įrengtas upelis, kuris suteikia šiam projektui individualumo. Upelyje šiltuoju metų sezonu galima maudytis, vanduo jame nuolat prižiūrimas ir valomas.

„Pradėti statyti planuojame šiemet, per kelis mėnesius. Darželis turėtų būti atidarytas metų pabaigoje, jame tilps apie 100-110 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Mes Burbiškių rajone esame pastatę apie 153 butus „Burbiškių kalvų" ir 280 butų „Venecijos" projektuose. Kadangi vidutiniškai skaičiuojama, jog šeimai tenka 1,2 vaiko, tikimės, kad visame mūsų kvartale yra apie 360 vaikų.

Jo teigimu, bendrovė į 1,2 tūkst. kv. eurų (2,76 mln. „Stengsimės, kad darželis būtų kuo efektyvesnis, bet kol kas į tokias detales nesigilinome. Dabar yra padarytas projektas, bendras vaizdas, iki inžinerinių sprendimų nepriėjome. Dabar tik pradėjome visas derybas ir formalumus", - sakė L.

Burbiškių gatvėje šalia naujo gyvenamojo kvartalo „Venecija“ yra gražiai sutvarkytas ir įrengtas parkas. Nors jis turėtų būti prieinamas ir atviras visiems vilniečiams, nes tai - savivaldybės teritorija, dalį parko juosia tvora. Šalia parko yra įrengta nelegali stovėjimo aikštelė, pačiame parke - nelegali aikštelė su pavėsinėmis. Viskas būtų gerai, jai šia infrastruktūra galėtų naudotis visi vilniečiai. Vis dėlto padėtis visai kitokia. Šie objektai atviri tik naujo kvartalo gyventojams.

Jau 2014 metų vasarą buvo pasirodžiusi informacija, kad įmūryti metaliniai tvoros kuoliukai toje vietoje yra nelegalūs ir parko tvėrėjai savivaldybės buvo įpareigoti juos pašalinti. Vis dėlto per daugiau nei metus tvoros kuoliukai pašalinti nebuvo. Vis dėlto šiuo metu užtverta tik viena parko pusė. Kilus skandalui naujo kvartalo vystytojų planų įgyvendinimas bent kol kas sustojo. Tačiau pašalinti nelegaliai suręstos tvoros dalies jie nesiskubina.

Ir jau pašalinta turėjo būti ne tik nelegali tvora. Šiandien į šią teritoriją nuvykę GRYNAS.lt žurnalistai jau turėjo nerasti ir nelegalios automobilių stovėjimo aikštelės bei pavėsinių, įrengtų valstybinėje žemėje be leidimų. Tačiau naujų butų gyventojams skirta infrastruktūra stovi nepajudinama.

Teisiniai Aspektai ir Savavališkos Statybos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė GRYNAS.lt teigė, kad tai - savavališkos statybos. „Tai savavališka statyba. Mūsų žiniomis yra surašyti trys aktai. Akte turi būti nurodyta per kiek laiko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi pašalinti arba įteisinti, jei tai leidžia teisės aktai. Pagal kompetenciją priežiūrą atlieka statybos inspekcija, kuri turi dėl „užgrobimo“ valstybinės žemės kreiptis į nacionalinę žemės tarnybą“, - aiškino A. Petrauskienė.

2014 metų rugsėjo 12 dieną buvo surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) privalomasis nurodymas nugriauti savavališkai įrengtą mašinų statymo aikštelę, kuri iš skylėtų gelžbetonio plokščių įrėminta betoniniais kelio bortais. Duotas terminas darbams įgyvendinti iki 2015 metų kovo 12 dienos. 2014 metų rugsėjo 15 dieną surašytas dar vienas privalomasis nurodymas nugriauti savavališkai įrengtą aikštelę su pavėsinėmis. Abu šie statiniai stovi iki šiol, nors nurodymai įmonei „Piliuona“ buvo įteikti.

Valdininkai mėtosi tik popieriais Nors privalomieji nurodymai nugriauti savavališkai pastatytus statinius pateikti prieš daugiau nei metus, pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vedėjo Sauliaus Gatelio, pradėtas dar vienas tyrimas. „Mums ši informacija yra žinoma. Šiuo metu vyksta tyrimas dėl galimai padaryto pažeidimo. Jei bus nustatyta, kad tvora pastatyta neteisėtai, medžiaga bus perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl tvoros panaikinimo ir administracinės baudos skyrimo“, - teigė S. Gatelis.

Anot VTPSI atstovės viešiesiems ryšiams Vidos Aliukonienės, inspekcija kreipėsi į teismą dėl nurodymo nevykdymo. „VTPSI pareigūnai, nustatę savavališką statybą, surašo savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą (paprastai per 6 mėn. su galimybe tam tikrais atvejais pratęsti 3 mėn.) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pats statytojas sprendžia, ar statinį nugriauti, ar įteisinti, iš savivaldybės administracijos gaunant statybą leidžiantį dokumentą, kai tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus yra galima“, - VTPSI poziciją raštu išdėstė V. Aliukonienė.

Ji informavo, kad VTPSI Vilniaus skyriaus pareigūnai savavališkos statybos aktą surašė dėl šalia sklypo Burbiškių g. 40, dviejų automobilių parkavimo aikštelių, užtvarų, pavėsinės ir garažo.

Antradienį V. Aliukonienė GRYNAS.lt pateikė papildomą komentarą: „Iš nuotraukų matosi, kad teritorijoje yra pastatyta naujų statinių, tarp jų ir tvorų (ar jų fragmentų), kurių statybos inspektoriams atliekant patikrinimus 2014 metais, nebuvo. Šių statinių statybos teisėtumo patikrinimas bus atliekamas artimiausiu metu. Nustačius pažeidimus, bus imtasi teisės aktų nustatytų veiksmų."

„Burbiškių parko teritorijoje pastatyti atskiri vamzdinio profilio stulpeliai pagal parametrus nepriskirtini statiniams. Taip pat I grupės nesudėtingiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl jų statyba nelaikytina savavališka, kaip tai nustato Statybos įstatymas. Apie atskirų stulpelių ir I grupės nesudėtingų statinių pastatymą valstybinėje žemėje informuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius", - informavo V. Aliukonienė.

Gyventojų Lūkesčiai ir Realijos

Gyvenamojo kvartalo butų pardavimo skelbimuose buvo nurodyta, kad šalia gyvenvietės yra aptvertas parkas, į kurį gali patekti tik vietiniai gyventojai. Galbūt kai kuriuos paskatino toks pasiūlymas, tačiau parkas aptvertas visiškai nėra. Tai padaryti sutrukdė kilęs visuomenės pasipiktinimas ir leidimų neišdavimas.

„Šalia kvartalo - parkas, įkurtas Burbiškių draustinyje, kuriame yra pavėsinės, gyvasis kampelis su veisliniais triušiais ir dekoratyvinėmis Kamerūno ožkytėmis, griliai, pirtis su kubilu, sporto aikštelės, pėstieji ir dviračių takai. Parko teritorija aptverta tvora ir apšviesta“, - rašoma būtų pardavimo skelbime.

GRYNAS.lt pakalbino vietinę gyventoją, kuri teigė, kad žmonės labai norėtų, jog parkas būtų aptvertas, nes esą gyventojai moka mokestį už parko tvarkymą. „Mes labai norėtumėm, juk patys parką tvarkome, mokame už jo tvarkymą, o ateina svetimi žmonės, viską čia laužo, šiukšlina. Kai pirkome butus, mums žadėjo, kad parkas bus aptvertas, bet jau keli metai kaip stovi tik tvoros kuoliukai. Lyg tai žadėjo tverti, gal daug kas dėl to čia butus ir nusipirko“, - pasakojo moteris.

Vieno kambario, 32 kvadratinių metrų butas, anot skelbimų, šiame kvartale kainavo 56 tūkstančius eurų. Šio kvartalo gyventoja sakė, kad parkas yra gerai tvarkomas: „Vasara čia pilna visokių čigonų, mėtėsi švirkštai, o dabar praeikite po parko teritoriją, pasižiūrėkite - jokios šiukšlės nerasite.“

Kiti Projektai Lietuvoje

Kompanija „Etapas Group“ Kauno Eigulių rajone planuoja statyti naują daugiabučių kvartalą. Kompanijos „Etapas Group“ naujasis daugiabučių kvartalas projektuojamas Kauno šiaurinėje dalyje, Eigulių mikrorajono 1,1282 ha dydžio sklype. Teritorija rytinėje ir pietinėje pusėse yra apribota daugiabučių gyvenamųjų namų, vakarinėje - stadiono, garažų pastatais ir keliais mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, o šiaurinėje - šlaitu bei Šiaurės prospekto trasa.

Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo Žeimenos g. 90, Kaune urbanistinės ir architektūrinės idėjos ir projekto kviestinio konkurso vertinimo komisija konstatavo, kad visi 5 pateikti projektiniai pasiūlymai galėtų būti plėtojami ir įgyvendinami. 1-ąją vietą (66,4 balai) ji paskyrė UAB „Kančo studijos“ parengtam projektui devizu „Optimistas“ (arch. Projektuojamą kompleksą iš viso sudarytų 4 korpusai, susidedantys iš dviejų sublokuotų „kubų“. Projekto autoriai orientavosi į pirmojo savo būsto ieškančius gyventojus (70 proc. butų - 2 kambarių), o pastatais stengėsi suformuoti dinamišką miesto kraštovaizdį.

„Realco“ spalio mėnesį paskelbė vieno etapo uždarą kviestinį daugiabučių gyvenamųjų namų architektūrinį konkursą sklypui Parodų g. 1, Vilniuje. Projektui konkursinius pasiūlymus pateikė 3 architektų komandos.

Kiek didesniame nei 2,4 ha ploto sklype vaizdingoje vietoje netoli Neries bendrovė ketina vystyti A++ energinės klasės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Iš viso planuojama pastatyti apie 700 vidutinės klasės 1-4 kambarių butų. Numatomas antžeminis pastatų plotas - apie 38 tūkst. kv. metrų.

„Tai pirmas mūsų NT projektas šioje Vilniaus pusėje. Įžvelgiame Lazdynų mikrorajono dalies palei Nerį potencialą ir manome, kas jis dar nėra išnaudotas. Tikime sparčia šios vietos plėtra. Lazdynų patrauklumą stipriai padidins Vilniaus miesto savivaldybės planuojamas pėsčiųjų tiltas, sujungsiantis mikrorajoną su Vingio parku. Gyvenamųjų namų kvartalas šioje teritorijoje puikiai papildys aplinkoje dominuojančių kultūros bei administracinių pastatų ansamblį.

Projektuojami gyvenamosios paskirties pastatai, kurių pirmuose aukštose numatomos komercinės paskirties patalpos, taip pat siūlomas 5 aukštų administracinės paskirties „inkliuzas“. Planuojama „minkšto“ perimetrinio užstatymo koncepcija aplink du erdvius vidinius kiemus. Svarbus akcentas tenka ištisiniams balkonams, kurių paviršiaus spalva ir tekstūra yra parinkta kontrasto principu su pačiu tūriu. Akcentuojant horizontalumą tūriai žemėja, išgaunamas daugiaplaniškumas.

Architektūrinė kuriamo komplekso išraiška atspindi pagrindinę projekto idėją pabrėžiant skirtingų charakterių erdvių sandūrą sukurti gyvą, jaukų ir miestietišką užstatymą. Sklypas skaidomas į kelias funkcines zonas. Projektuojamas teritorijos užstatymas susideda iš dešimties skirtingo dydžio pastatų, sujungtų į du kvartalus, kuriuos skiria formuojama vieša erdvė. Ji vingiuoja reaguodama į pastatų tūrius.

Siūloma sklypą dalinti į du kvartalus atskirtus viešąja urbanistine erdve. Kvartalo pastatų aukštingumas įvairuoja nuo 5 iki 9 aukštų. Planuojant gyvenamąjį kvartalą yra diegiami perimetriniam užstatymui būdingi principai: pastatais, želdiniais ir gerbūvio elementais atskiriamos viešos ir privačios erdvės. Abu privatūs kiemai projektuojami taip, kad juos būtų galima uždaryti ir tokiu būdu būtų išvengta viešų ir privačių judėjimo koridorių susikirtimų. Viešoji erdvė tarp dviejų kvartalų kuria kvartalo identitetą, daro jį ženklišką ir atpažįstamą. Pėsčiųjų gatvelės pirmo aukšto lygis įveiklinamas prekybos, paslaugų ir maitinimo funkcijas turinčiais objektais.

Kiekvienas iš gyventojų kiemų gausiai apželdinamas daugiamečiais augalais, medžiais bei krūmais.

Apibendrinimas

Lietuvoje vyksta aktyvi gyvenamųjų namų kvartalų plėtra, kurios metu siekiama suderinti modernius architektūrinius sprendimus su aplinkosaugos reikalavimais ir gyventojų poreikiais. Projektai, tokie kaip Svencelės kvartalas, „Venecija“ Burbiškėse ir kiti, atspindi šias tendencijas, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į svarbius teisinius ir socialinius aspektus, susijusius su statybomis ir viešosios erdvės naudojimu.

tags: #gyvenamu #namu #kvartalas #venecija