Gyvenamosios Vietos Deklaracijos Nutraukimo Tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamosios vietos deklaracijos nutraukimo tvarką Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus ir praktinius patarimus.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Teisiniai Aspektai

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų. Kiekvienas pilietis privalo būti deklaruotas arba, jei neturi jokios gyvenamosios vietos, įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Jei asmuo neturi nuolatinės vietos, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Tai yra įgyvendinama deklaravimo įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą.

Kada Savivaldybė Gali Deklaruoti Asmenį?

Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos. Tačiau, jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys.

Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą, deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Gyvenamosios Vietos Deklaracijos Nutraukimo Tvarka

Taigi, norint nutraukti asmens gyvenamosios vietos deklaraciją, reikalingas teismo sprendimas arba abiejų šalių prašymai. Pati savivaldybė tų išdeklaravimų daryti nesiims, tik teismas gali tai padaryti. Su liudininkais galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.

Po teismo proceso su teismo sprendimu galima kreiptis į savivaldybę, užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.

Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos.

Žingsniai Nutraukiant Deklaraciją

1. Kreipimasis į teismą: Jei asmuo nesutinka savanoriškai išdeklaruoti, būtina kreiptis į teismą.
2. Įrodymų rinkimas: Renkami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo negyvena deklaruotoje vietoje (liudininkų parodymai, sąskaitos už komunalines paslaugas ir kt.).
3. Teismo sprendimas: Gavus teismo sprendimą, kreipiamasi į savivaldybę dėl asmens išregistravimo.
4. Kreipimasis į savivaldybę: Su teismo sprendimu kreipiamasi į savivaldybę, užpildant prašymą dėl asmens išregistravimo iš gyvenamosios vietos.

Jei asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tai nėra buto savininko problema.

Teismų Praktika

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. A204-458-(2.4.2.14-S1), kuriuo panaikinti D. S. deklaravimo duomenys.

Deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d.).

Seniūnija Sprendimą priėmė vadovaudamasi A. A. ir D. A. 2010 m. vasario 23 d. prašymais, kuriuose nurodyta, kad D. S. adresu Vilnius, negyvena. D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad bute, adresu Vilnius, negyveno. Atsakovas 2010 m. vasario 23 d. raštu informavo D. S. apie gautą prašymą panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nurodė atvykti į Seniūniją, tačiau negavo jokio atsakymo.

Apeliantės manymu, Seniūnija turėjo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą, tačiau pažymėtina, kad teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos sprendžiant klausimą dėl D. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo tai daryti.

Apeliantės minimose Rekomendacijose savivaldybėms, kaip įgyvendinti gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių reikalavimus, įtvirtinta nuostata, kad deklaravimo funkciją atliekantys darbuotojai turėtų palaikyti nuolatinius santykius su deklaravimo funkciją iki 2007 m. liepos 1 d. vykdžiusių deklaravimo įstaigų (teritorinių policijos įstaigų migracijos skyrių, poskyrių, grupių, pasų poskyrių) (išsiaiškinti ankstesnėse deklaracijose pateiktus duomenis) darbuotojais. Taigi šiose rekomendacijose nereikalaujama kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Seniūnijoje nėra susiformavusi praktika kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje.

Pareiškėjos D. S. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. S.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 punktu, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 8 straipsnio 2 dalimi, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 70.3 punktu, buvo panaikinti D. S.

Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos (toliau - ir Seniūnija) 2010 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. Paaiškino, kad Sprendimas priimtas neteisėtai, jai nežinant, pažeidžiant nustatytą tvarką. Nurodė, kad A. A. (pareiškėjos motina) sąmoningai suklaidino Seniūnijos darbuotojus, kad pareiškėja tariamai jau seniai nebegyvena minėtu adresu. Atkreipė dėmesį, kad Seniūnijos pareigūnas, tikrindamas A. A. prašyme nurodytas aplinkybes, Sprendimą priėmė paviršutiniškai atlikdamas savo pareigas, neužtikrindamas žmonių teisių, teisėtų interesų.

Pareiškėjos manymu, Seniūnijos pareigūnas pažeidė vidaus reikalų ministro 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 73 punktą, nurodantį, kad įgaliotas deklaravimo įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, priėmęs šių taisyklių 70 punkte nurodytą prašymą, jį užregistruoja deklaravimo įstaigoje ir, jei gali naudotis kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, patikrina deklaravimo duomenų teisingumą. Prireikus atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Deklaravimo įstaiga turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) ar asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Pagal susiformavusią praktiką seniūnijos pareigūnas gavęs tokio pobūdžio gyventojo prašymą (dėl deklaruotos gyvenamosios vietos naikinimo, keitimo) kreipiasi į teritorinę policijos įstaigą, kurios įgaliotas pareigūnas (dažniausiai tai būna apylinkės inspektorius aptarnaujantis esamą gyvenamą teritoriją) patikrina, buto savininko prašyme išdėstytų aplinkybių teisingumą, apsilankydami prašyme nurodytu adresu bei apklausdami kaimynus (arba sudarydamas komisiją atlieka šiuos veiksmus pats seniūnijos pareigūnas).

Tvarkos aprašymas:

Ši informacija padės jums geriau suprasti gyvenamosios vietos deklaracijos nutraukimo procesą ir tinkamai pasiruošti reikiamiems veiksmams.

tags: #gyvenamosios #vietos #deklaracijos #nutraukimas