Gyvenamosios Vietos Deklaracija: Kas, Kur ir Kaip?

Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Savo gyvenamąją vietą deklaruoja piliečiai, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo ją deklaruoti. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie gyvenamosios vietos deklaravimo procesą, kam jis taikomas, kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti.

Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija.

• Užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kuriems patvirtinta ar suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Asmenys, kurie buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus.
• Gyvenamosios vietos neturintys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje faktiškai jie gyvena.

Kur Kreiptis Dėl Gyvenamosios Vietos Deklaravimo?

Gyvenamosios vietos deklaravimas atliekamas per seniūnijas.

Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el.

Žemiau pateikiami kontaktiniai duomenys Lazdijų rajono seniūnijų, į kurias galite kreiptis:

• Būdviečio seniūnija: 8 620 55 233, el. p.
• Kapčiamiesčio seniūnija: 8 669 30 617 el. p.
• Krosnos seniūnija: 8 620 46 493, el. p.
• Kučiūnų seniūnija: 8 614 96 592, el. p.
• Lazdijų miesto seniūnija: 8 620 46 386, el. p.
• Lazdijų seniūnija: 8 696 93 159, el. p.
• Noragėlių seniūnija: 8 620 73 665 el. p.
• Seirijų seniūnija: 8 615 41 903, el. p.
• Šeštokų seniūnija: 8 698 82 496, el. p.
• Šventežerio seniūnija: 8 620 46 305, el. p.
• Veisiejų seniūnija: 8 685 45 898, el. p.

Taip pat galite kreiptis į šiuos paslaugos vykdytojus:

• Būdviečio seniūnija: 8 615 87 796, el. p.
• Kapčiamiesčio seniūnija: 8 613 88 061, el. p.
• Krosnos seniūnija: 8 620 47 236, el. p.
• Kučiūnų seniūnija: 8 620 47 234, el. p.
• Lazdijų miesto seniūnija: 8 682 05 462, el. p.
• Lazdijų seniūnija: 8 612 69 243, el. p.
• Noragėlių seniūnija: 8 698 21 278, el. p.
• Seirijų seniūnija: 8 614 76 514, el. p.
• Šeštokų seniūnija: 8 613 14 982, el. p.
• Šventežerio seniūnija: 8 620 47 296, el. p.
• Veisiejų seniūnija: 8 620 46 625, el. p.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Eiga

Procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų:

1. Asmeniui pageidaujant deklaruoti gyvenamąją vietą ir pateikus reikalingus dokumentus, pildoma deklaracija.
2. Seniūnijos darbuotojas per vieną darbo dieną įrašo deklaravimo duomenis į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę ir pažymi deklaraciją.
3. Asmeniui pageidaujant taisyti, keisti ar naikinti deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, seniūnijos darbuotojas registruoja fizinių ar juridinių asmenų prašymus.
4. Seniūnas svarsto gautą prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, taisymo, keitimo ir priima sprendimą bei pasirašo sprendimą patvirtinantį įsakymą.
5. Seniūnijos darbuotojas įrašo naujus duomenis į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.

Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu. Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.

Svarbūs Teisės Aktai

Gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuoja šie teisės aktai:

• VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymas Nr.
• VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymas Nr.

Papildoma Informacija

Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.

Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.

Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo. Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.

Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.

• Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt.
• Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
• Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
• Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
• Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.

Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.

Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų. Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.

Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.

Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.

Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.

Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama. Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.

Ši instrukcija padės jums sėkmingai deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Jei turite papildomų klausimų, kreipkitės į savo seniūniją.

tags: #gyvenamosios #vietos #deklaracija #forma #pildymui