Gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame būste: viskas, ką reikia žinoti

Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties.

Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija.

Kam reikalingas gyvenamosios vietos deklaravimas?

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims:

• Socialinių išmokų ir paslaugų gavimui: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Rinkimų teisei: Gyvenamosios vietos deklaracija yra pagrindas dalyvauti savivaldos ir nacionaliniuose rinkimuose.

Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją. Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt.

Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro. Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.

Kada reikia deklaruoti gyvenamąją vietą?

Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Yra du pagrindiniai būdai deklaruoti gyvenamąją vietą:

1. Elektroniniu būdu: Prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ir užpildant elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą puslapyje epaslaugos.lt. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. parašu.
2. Fiziškai: Atvykus į gyvenamosios vietos seniūniją, aptarnaujančią tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvensite, ir pateikiant visus reikiamus dokumentus.

Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Deklaravimo įstaigai kartu su deklaracija turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, išskyrus atvejus, kai deklaracija pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Deklaruojant gyvenamąją vietą ne asmeniui priklausančiame pastate ar patalpose kartu reikia pateikti pastato ar patalpų savininko sutikimą.

Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.

Gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame būste

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. 2016 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje.

Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad, jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos.

„Tai reiškia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą pakanka pateikti nuomos sutartį ir gyvenamoji vieta deklaruojama bus iki tol, kol galios sudaryta nuomos sutartis. Pvz., jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams“, - dėstė pašnekovė.

Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Ar galima prisideklaruoti būste be savininko žinios?

J. Juškaitė nurodė, kad nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios. Jos aiškinimu, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.

Kada deklaruoti gyvenamąją vietą gali kitas asmuo?

„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo. Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:

• nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
• nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
• asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.

Ar nuomotojas gali išdeklaruoti nuomininką?

Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga.

Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

„Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins“, - pasakojo J. Juškaitė.

Registrų centro atstovas pridūrė, kad pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.

„Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, - nurodė V. Danilevičius.

Kitos situacijos

Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai. Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.

Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.

Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo.

Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.

Kaip sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Horizontalioje menių juostoje pasirinkti "Gyventojų registras", tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti "Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre" ir paspausti mygtuką "Susipažinti".

Svarbu atsiminti:

• Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
• Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.
• Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.
• Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
• Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
• Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.

Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.

tags: #gyvenamosios #vietos #adresas #darbas #jeigu #nuomojiesi