Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos nuolat augo ir tokie nekilnojamojo turto kainų augimo tempai pranoko net ekonomistų prognozes. Susidarius palankioms sąlygoms įsigyti būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto rinkoje susiformavo perteklinė paklausa, nulemta tiek gyventojų noro įsigyti būsto saviems poreikiams tenkinti, tiek spekuliaciniais tikslais, kuri galų gale iššaukė „nekilnojamojo turto kainų burbulo“ sprogimą. Nepaisant to, šiuo metu, nekilnojamojo turto rinkoje yra pastebimi stabilizavimosi ženklai.
Real estate is a good way of investment, property, and commodity, a place for work and rest, a mean of business, a source for living. Growth of the real estate and building segments plays an important role in promoting the economy. Real estate market has an important influence for country’s economy.
Straipsnio tikslas: atlikti Šiaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos ekonominę analizę ir nustatyti pagrindinius jos pokyčius lemiančius veiksnius.
Uždaviniai:
- Apibendrinti nekilnojamojo turto ir rinkos sampratą bei aptarti nekilnojamo turto rinkos pokyčius sąlygojančius veiksnius.
- Ištirti Šiaulių miesto statybos sektoriaus situaciją 2005 -2011 metų laikotarpiu ir išanalizuoti Šiaulių miesto nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo kainų pokyčius.
- Nustatyti, kokie makroekonominiai reiškiniai daro didžiausią įtaką Šiaulių miesto nekilnojamojo turto kainoms.
Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros apžvalga ir analizė, statistinių duomenų analizė, lyginamoji analizė, loginė analizė, dinaminė - struktūrinė analizė, koreliacinė analizė.
Tyrimo rezultatai: Šiaulių miesto nekilnojamojo turto rinkoje buvo nustatytas nekilnojamojo turto objektų ir jų kainų augimas 2005-2008 metais. Be to, nustatytas stiprus ryšys tarp gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos kitimo ir infliacijos, o komercinio nekilnojamojo turto kainų kitimui didesnės įtakos turėjo nedarbo lygis.
Nekilnojamojo Turto Samprata
Nekilnojamojo turto struktūra
Nekilnojamojo Turto Rinkos Plėtra
Veiksniai, turintys neigiamą įtaką nekilnojamojo turto rinkos plėtrai.
Rinkos plėtros trukdžių mažinimo būdai.
Turto rinkos tyrimo metodiniai aspektai.
Konkurencingumo situacija.
Nekilnojamojo Turto Kainos Ir Jų Kaita
Butų kainos.
Butų pasiūla.
Rinkos Augimas Ir Jos Tendencijos
Rinkos kaita.
Rinkos plėtros prognozė.
Teorinė ekonomikos šokų, NT rinkos stabilumo ir ekonomikos skatinimo sąsajų analizė leido konceptualizuoti ekonomikos šokų priežastis, kurias lemia staigus ekonomikos subjektų veiklos sąlygų pasikeitimas. Esant ribotoms šalies galimybėms taikyti prevencines ekonomikos šokų stabilizavimo priemones, šokai dažniausiai tampa ekonomikos nuosmukio priežastimi.
Tai išryškino esminį valstybės vaidmenį ir ekonomikos skatinimo priemonių poreikį, siekiant išvengti NT rinkos nestabilumo ir ekonomikos disbalansų. Valstybės vykdomos monetarinės, fiskalinės ir makroprudencinės politikos derinys leidžia užtikrinti efektyvų ekonomikos skatinimo priemonių derinį ir išlaikyti NT rinkos stabilumą ekonomikos šoko sąlygomis.
Empiriniai tyrimai apėmė Lietuvos NT rinkos ir ekonomikos skatinimo priemonių sąsajų prognostinį modeliavimą ekonomikos šoko, sukelto COVID-19 pandemijos, kontekste. Tyrimo imtis apima ketvirtinius (kai kuriais atvejais ir mėnesinius) duomenis už laikotarpį nuo 2000 m. I ketv. iki 2020 m. II ketv., dalis duomenų siekia 2020 m. III ketv. Todėl iš esmės tyrimas apima COVID-19 pandemijos pirmosios bangos pasekmes NT rinkai.
Atlikti tyrimai parodė, kad nors dauguma šalies makroekonominių rodiklių sureagavo neigiama linkme, tačiau tvarus Lietuvos fiskalinės ir monetarinės politikos valdymas, greita šalies vyriausybės reakcija ir sprendimai dėl ekonomikos skatinimo priemonių įvedimo patvirtino gana nuosaikų COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikos atsparumui tiriamuoju laikotarpiu.
Nagrinėjant Lietuvos įmonių veiklos pokyčius, paaiškėjo, kad ekonomikos šokas paveikė beveik visas ekonominės veiklos rūšis (o ypač maitinimo ir apgyvendinimo įstaigas, paslaugų sektoriaus įmones), ir šis poveikis daliai įmonių ypač sustiprėjo dėl išlikusio įsipareigojimo mokėti NT nuomos mokestį, nors veikla ir buvo draudžiama.
Vertinant namų ūkių situaciją, paaiškėjo, kad namų ūkių gebėjimai vykdyti finansinius įsipareigojimus reikšmingai nepasikeitė arba buvo paveikti tik labai trumpą laiką, nors nedideli namų ūkių vartojimo ir taupymo rodiklių pokyčiai buvo fiksuoti.
Analizuojant NT rinkos dalyvių elgseną, paaiškėjo, kad vakansijos dydis turi dominuojantį efektą NT rinkos pokyčiams prognozuoti ekonomikos šoko sąlygomis. Kita vertus, derybinė galia vertintina atsargiai, nes trumpuoju laikotarpiu, NT dalyviai gali atidėti sprendimus dėl NT įsigijimo arba nuspręsti „užšaldyti“ savo NT.
Atlikus ekonomikos skatinimo priemonių poveikio modeliavimą gyvenamojo būsto kainų (GBK) atžvilgiu, paaiškėjo, kad įvykus ekonomikos šokui, namų ūkių pajamų lygio užtikrinimas bei įmonių finansinio gyvybingumo palaikymas yra tie veiksniai, kurie leidžia greičiausiai stabilizuoti NT rinką.
Atlikus GBK sąryšio modeliavimą su makroekonominiais ir NT rinkos rodikliais ir sudarius bendrą prognostinį modelį, buvo įvertintas makroekonominių rodiklių reakcijos prioretiškumas bei intensyvumas, išreikštas vertine išraiška.
Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus galima konstatuoti, kad Lietuvos vyriausybės taikytos ekonomikos skatinimo priemonės tik iš dalies leido stabilizuoti NT rinką. NT rinkos stabilumui išlaikyti naudingiausios buvo priemonės, skirtos padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, kurios leido užtikrinti namų ūkių pajamas ir išsaugoti jų finansinių įsipareigojimų vykdymą.
NT rinkos dalyvių prognozės, 2020 03 23
tags: #gyvenamojo #nekilnojamo #turto #analize