Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų. Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.
Statyba be statybos leidimo: kada tai įmanoma?
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą. Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Štai pagrindiniai reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Energinio naudingumo klasės: A++ standartas
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Architekto Ryčio Kaminsko teigimu, A++ klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma: „Mes, architektai, jau išmokome taupyti energiją ir prisitaikėme prie naujų reikalavimų. Nauji reikalavimai taupyti energiją ir kitus išteklius tik paskatino ieškoti naujų sprendimų ir architektūros kokybė dėl to nenukentėjo. Atvirkščiai, architektai Lietuvoje sukuria labai geros kokybės architektūrą.
R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą. Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas.“
R. Kaminskas pabrėžia, kad projektavimas ir pats projektas šiuo atveju tampa vis aktualesnis. Labai svarbu suprasti - jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas. „Taip pat labai svarbu projektą pasirengti visa apimtimi, o ne tiek, kiek minimaliai reikia, kad gautum statybas leidžiantį dokumentą. Ir, žinoma, pasirinkti maksimaliai gerus partnerius. Ne tuos, kurie parengtų pigiausiai, greičiausiai, bet tuos, kurie turi kompetencijų, žinių. Juk namo pirkimas ir statybos standartinei šeimai yra pati didžiausia investicija, tad būtina investuoti optimaliai“, - teigia architektas ir pažymi, kad svarbiausia yra pats požiūris į savo namą.
Pastato projektas - tik dalis darbo. Vėliau laukia statybų etapas, kuriame būtina maksimaliai sekti architekto parengto projekto gairėmis. R. Kaminskas įsitikinęs, kad architektas turi lydėti klientą viso projekto įgyvendinimo metu tam, kad būtų pastatyta kokybiškai. Ne paslaptis, kad daugelis statybos dalyvių nori pakreipti projekto sprendinius sau palankesne, patogesne linkme.
Pagrindiniai A++ klasės reikalavimai:
- Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.).
- Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc.
- Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims.
Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos mokslų daktarė, atestuota SPSC pastatų energinio naudingumo ekspertė Gintarė Mikšienė teigia, kad siekiant A ++ klasės saulės elektrinė nėra būtina, tačiau tokiu atveju būtinas aukštų parametrų šiluminis siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF). Šiuo atveju aktualus šildymo koeficientas COP.
| Atitvaros rūšis | Šilumos perdavimo koefic. (U), W/m²K |
|---|---|
| Sienos | 0,12 |
| Stogas | 0,10 |
| Grindys | 0,15 |
| Langai | 0,80 |
| Durys | 1,00 |
Pastatų energinio naudingumo ekspertė G. Mikšienė pažymi, kad šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.
B klasės namai: praeitis ar dabartis?
Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje. Tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu. Vis dėlto 2026 metais ji vis dar aktuali - ypač tiems, kurie užbaigia senesnius projektus arba vykdo pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus techninius sprendinius.
B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016. Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato. Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K. Tuo tarpu pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių.
Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu.
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turėjo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. B klasės statyba buvo leistina tik tiems projektams, kuriems statybos leidimai išduoti iki 2016 m. Todėl 2026 metais teisėtai statyti naują B klasės namą nebeįmanoma.
Eksperto rekomendacijos statytojams 2026 m.:
- Vertink ilgalaikę investiciją - aukštesnės klasės pastatas per 5-7 metus kompensuoja papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
- Jei dar tik planuoji statybas, iš karto projektuok A arba A+ klasės namą - nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visai ES.
- Pasitelk energijos efektyvumo ekspertą dar projektavimo etape - jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus.
- Atlik termovizinį tyrimą po pirmos žiemos - tai leis identifikuoti šilumos nuostolius ir ištaisyti klaidas.
Statinio kategorijos svarba
Tik teisingai nustačius statinio kategoriją galima išsiaiškinti: koks projektas turi būti parengtas, ar turi būti gautas statybos leidimas, kokie reikalavimai keliami Projekto vadovui, Statybos Techninės priežiūros vadovui, Statybos vadovui ir kitiems pagrindinių sričių vadovams.
Žinoti statinio kategoriją bei suprasti jų skirtumus yra svarbu visiems statybos dalyviams, nuo Užsakovo iki Rangovo:
- UŽSAKOVAS turėtų įsitikinti, kad Projektuotojas, Rangovas, Techninis prižiūrėtojas ir kiti dalyviai yra kompetetingi ir turi teisę vykdyti numatomus darbus.
- PROJEKTUOTOJAS, RANGOVAS turėtų teisingai įsivertinti statybos objektą bei suprasti ar jis turi teisę vykdyti visus numatomus darbus.
Statiniai skirstomi į šias kategorijas:
- Objektai, kurie nelaikomi statiniais
- Nesudėtingi statiniai
- Neypatingi statiniai
- Ypatingi statiniai
Objektai, kurie nelaikomi statiniais:
- Kilnojamieji daiktai:
- Statybininkų nameliai
- Kiti mobilūs (kilnojami) įrenginiai
- Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10:
- Nedidelis pėsčiųjų tako apšvietimo stulpas
- Kiti statiniai, kurie nepapuola į nesudėtingų statinių kategoriją ir kurių K<10
- Įstatymuose išskirti atvejai (Elektros energetikos ir Elektroninių ryšių įstatymai):
- priklausiniais
- Elektroninių ryšių įstatymo atvejis - ryšių kabelinės sistemos ir kt.
Svarbu pastebėti, kad tam tikrais atvejais tokių objektų įrengimui ir eksploatavimui gali būti keliami reikalavimai kituose teisės aktuose.
Nesudėtingi statiniai:
Labai dažnai painiojami būtent Nesudėtingi statiniai su Neypatingais statiniais. Nesudėtingasis statinys - tai:
- Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų;
- Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.
Neypatingi statiniai:
Tai tokie statiniai, kurie nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Individualaus gyvenamojo namo, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, pagrindiniai techniniai parametrai:
- Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m
- Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2
- Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m
- Konsolės iki 3 m
- Įgilintas iki 7 m
Ypatingi statiniai:
Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai.
tags: #gyvenamojo #namo #kategorija