Namų renovacijoje fasado šiltinimas yra vienas svarbiausių ir didžiausią paklausą turinčių darbų. Tai ne tik suteikia namui geresnį energinį efektyvumą, bet ir padeda visiškai pakeisti pasenusį fasadą. Įvairaus tipo namų ūkiuose vis dažniau yra atliekami ir senų pastatų renovacijos bei apšiltinimo darbai, be kurių seni pastatai paprasčiausiai būtų neefektyvūs.
Šiame straipsnyje aptarsime įvairias apšiltinimo technologijas, medžiagas ir jų pritaikymo būdus, siekiant užtikrinti optimalų šilumos išsaugojimą ir komfortą Jūsų namuose.
Sienų apšiltinimas
Poliuretano putos
Šiltinimas poliuretano putomis (PUR) be siūlių sluoksniais purškiamos ant lauko sienos. Siekiant užtikrinti gerą izoliacinės medžiagos sukibimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindas būtų nuvalytas nuo dulkių ir sausas. Efektyviai sulaikančios šilumą purškiamosios putos atskirais sluoksniais negruntuojant purškiamos tiesiai ant nuo dulkių nuvalytos sienos.
Lauko sienos vidinė pusė purškimo būdu nesudėtingai padengiama poliuretano putomis. Greitai sukietėjęs izoliacinis sluoksnis uždengiamas vidaus apdailos medžiagomis. Tai gali būti gipso arba medienos plokštės, dekoratyvinis mūras ar apdailos tinkas.
Šiltinant pastatus už pakabinamo fasado arba vėdinamos apdailos iš lauko pusės galima tiek vykdant naują statybą, tiek ir sanuojant senus pastatus. Vėliau siena apipurškiama šiltinamąja medžiaga Termolitas.
Šiltinimas poliuretano putomis
Šilumos izoliacijos tikslu tuščios ertmės tarp vertikalių medienos tašų iš vidaus nupurškiamos Termolito poliuretano putomis. Sukietėjusios purškiamosios putos užtikrina papildomą visos medinio karkaso konstrukcijos tvirtumą ir stabilumą.
Šiltinant pastogės grindis be orui nelaidaus paviršiaus, poliuiretano putas galima purkšti tiesiai ant sauso, nuvalyto nuo dulkių ir pelėsių grindų paviršiaus. Taikant Elastogran purškiamųjų putų metodą putomis nesunkiai galima izoliuoti tokias sudėtingas ir nepasiekiamas vietas, kaip židinių dūmtraukius, slenksčius, tarpatramius ar vamzdynus.
Elastogran purškiamųjų putų sistemos dėka rūsio perdangą galima izoliuoti apsieinant be brangių po ja įrengiamų konstrukcijų ir tokių varginančių parengiamųjų darbų, kaip kaiščių arba varžtų tvirtinimas. Į izoliacinį sluoksnį nesunkiai galima integruoti net vamzdynus bei vandentiekio, šildymo sistemos ar elektros instaliacijas.
Naudojant purškiamąsias putas Termolitas, bet kokią įmanomą išorinę geometriją ir stogą galima apšiltinti tiek iš vidaus, tiek ir iš lauko pusės. Sukietėjusi medžiaga efektyviai apsaugo nuo skersvėjo, o kompaktiškas ir besiūlis šiltinamasis sluoksnis sutvirtina pastato laikančiąsias konstrukcijas.
Mineralinė vata
Bene dažniausiai stogo šiltinimui naudojama izoliacinė medžiaga yra mineralinė vata. Svarbu žinoti, jog mineralinių vatų grupei priklauso stiklo mineralinė vata ir akmens vata. Nors stogo apšiltinimas gali būti atliekamas naudojant abi medžiagas, „Meistro Namų“ gaminamuose mediniuose namuose, šiam procesui naudojama tik akmens vata.
Polistireninis putplastis (polistirolas)
Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita.
Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas.
Dažnai namo šiltinimui pasirenkamas pilkasis polistireninis putplastis - neoporas, kurio šiluminės savybės yra geresnės nei baltojo polistireninio putplasčio. Naudojant pilkąjį putplastį sumažėja termoizoliacijos sluoksnio storis, smeigių ilgis.
Stogo apšiltinimas
Neprižiūrimas ar nesandarus stogas dažniausiai sukelia vieną didžiausių šilumos nuostolių -šiltam pastato orui kylant į viršų, net 30%, o kartais ir daugiau šilumos energijos eikvojama per stogą. Taigi, rasti patikimą būdą, kaip sustabdyti šilto oro nutekėjimą per stogą ir jo konstrukcijas - ypač svarbu.
Stogo apšiltinimas - tai darbas, kuriam jokiu būdu neturėtumėte taupyti. Mūsų įmonė siūlo skardos, plytelių ir bituminių stogo dangų variantus. Esminio skirtumo, kaip apšiltinti šlaitinį stogą - nėra, nepaisant to, ar šiltiname patį stogą, ar lubas.
Grindų apšiltinimas
Įrengiant šildomas grindis pravartu apšiltinti jas aukščiau grindų perdangos plokštės. Izoliacinis sluoksnis pastato viduje atskiria šildomas patalpas nuo nešildomų ir taip sumažina brangios šildymo energijos nuostolius. Kaip ir šiltinant pastogės grindis, sausos ir nuvalytos nuo dulkių grindys yra paprasčiausiai padengiamos purškiamosiomis putomis.
Fasado šiltinimas
Specialistų skaičiavimais, kokybiškas fasado šiltinimas, jeigu namo stogas yra tvarkingas, gali padėti sutaupyti iki 50% namo šildymo išlaidų. Ar gali būti kas nors geriau, nei suteikti savo namui tokią išvaizdą, apie kurią jau seniai svajojote?
Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį.
Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą.
Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą.
Ventiliacijos svarba
Jei jūsų namas apšiltintas poliuretano putomis, natūrali ventiliacija gali būti nepakankama, nes namas tampa itin sandarus ir reikalauja efektyvios ventiliacijos. Šios dvi technologijos papildo viena kitą: namas, apšiltintas poliuretano putomis, tampa sandarus, o rekuperacinė sistema užtikrina oro apykaitą be šilumos nuostolių.
Sandarumas
Poliuretano putos užtikrina itin gerą sandarumą, užpildydamos net mažiausius tarpus. Dėl to sumažėja šilumos nuostoliai, tačiau kartu užkertamas kelias natūraliai oro cirkuliacijai. Be tinkamos ventiliacijos oras namuose gali tapti nešviežias ir drėgnas.
Drėgmės kontrolė
Sandariuose namuose drėgmė, susidariusi dėl žmonių veiklos (kvėpavimo, maisto gaminimo, skalbimo), kaupiasi greičiau. Be efektyvios ventiliacijos tai gali lemti pelėsio atsiradimą ir konstrukcijų pažeidimus.
Sveikas mikroklimatas
Sandarūs namai neleidžia pašalinti kenksmingų dalelių, tokių kaip anglies dvideginis, alergenai ar išskiriamos statybinių medžiagų medžiagos. Rekuperatorius padeda pašalinti šias daleles, užtikrinant sveiką patalpų orą.
Energijos efektyvumas
Rekuperacinės sistemos leidžia išlaikyti šilumą, grąžinant iki 90 % šilumos energijos, kuri kitu atveju būtų prarasta per ventiliaciją. Tai ypač aktualu sandariuose pastatuose, kur vėdinimas būtinas, bet šilumos nuostoliai turi būti minimalūs.
Sezoninė nauda
Šiltuoju metų laiku rekuperacinė sistema vėsina įeinantį orą, o žiemą padeda išlaikyti šilumą, užtikrindama komfortą ir optimalias gyvenimo sąlygas.
Kvapų ir oro kokybė
Be tinkamos ventiliacijos sandarūs namai gali „užsistovėti“ - kvapai, dulkės ir nešvarumai išlieka ilgiau.
Šiluminės varžos klasės
Neretai aptinkame, kad vos tik pasibaigus namo statyboms ir pasikeitus sezonui, namo fasadas pradeda skilinėti, praranda savo sandarumą, spalvą bei pirmines šilumos izoliacines savybes, tad tenka skubėti ir imtis fasado šiltinimo darbų.
Statybinės šiluminės fizikos žinynuose nurodoma, jog minimaliu pakankamu šilumos kaupimu pasižymi sienos, kurių 1 kub.m masė ne mažesnė kaip 300 kg. Šilumos akumuliacines savybes apibūdina savitoji šiluminė talpa Cp (J/(kg·K)). Lyginant šį dydį galima spręsti apie medžiagos akumuliacines savybes.
Kadangi skirtingų medžiagų tankiai yra labai skirtingi, tai aiškesniam palyginimui šiluminę talpą verta padauginti iš medžiagos tankio. Tokiu atveju, kai mūro tankis, pavyzdžiui, 1260 kg/kub.m ir jo šiluminė talpa 1000 J/(kg·K), tai 1 kub.m pakelti temperatūrą (sukaupti šilumą) 1 laipsniu C, reikės 1260 kJ, o 5 laipsniais C - 6300 kJ.
Energetinio naudingumo klasės ir jų ypatumai:
| Klasė | Apibūdinimas | Energijos sąnaudos (kWh/kv. m per metus) |
|---|---|---|
| I-oji karta (iki 1985 m.) | Namo konstrukcija su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis. | 250-300 |
| II-oji karta (1985 - 2008 m.) | Apšiltinti namai su kokybiškesnėmis šiltinimo medžiagomis (stiklo ir akmens vata, putų polistirenas). | 75 - 100 |
| III-oji karta (nuo 2008 m.) | Namai, kuriuose naudojama speciali įranga ant šiltinamo paviršiaus užpurškiama medžiaga per 3 − 5 sekundes išsiplečia iki 100 kartų. | Nežinoma |
tags: #gyvenamojo #namo #apsiltinimas