Lietuvos teisės doktrinoje preliminariosios sutarties instituto problematika iki šiol buvo nedaug nagrinėta. Šiame magistro baigiamajame darbe būtent ir bus aptariamos pagrindinės preliminariosios sutarties aiškinimo problemos, su kuriomis susiduriama tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų valstybių teisės sistemose. Visų pirma, šiame darbe bus aptariami aiškinimo metodai ir principai, kuriuos pasitelkus preliminariąją sutartį galima identifikuoti, išskirti ją kaip savarankišką teisinį instrumentą ikisutartinių teisinių santykių etape, atribojant ją nuo kitų panašių dokumentų.
Ikisutartiniai Santykiai ir Derybos
Vienas iš preliminariosios sutarties aiškinimo probleminių aspektų yra šios sutarties kaip atskiro instrumento ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose identifikavimas. Šis ikisutartinis teisinis santykis apima sampratą, kadangi būtent šiame etape paprastai kyla šios sutarties identifikavimo problemos. Remiantis daugelio autorių pozicija, ikisutartiniai santykiai yra neatsiejami nuo derybų.
Derybos yra suprantamos kaip asmeniniai susitikimai, derėjimasis telefonu, pasikeitimas pranešimais ir komentarais dėl projekto faksu, elektroniniu paštu ir t.t. Kitose užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, šalių derybos vadinamos ikisutartine faze, kai tarp šalių susiklosto ikisutartiniai teisiniai santykiai.
Tam, kad būtų galima atskirti, kada šalys vis dar derasi, o kada jų derybos jau pasibaigusios ir ikisutartiniai teisiniai santykiai peraugo į sutartinius, būtina nustatyti derybų pradžios ir pabaigos momentus. Taigi ikisutartiniai teisiniai santykiai prasideda šalių tarpusavio ryšio užmezgimu ir tęsiasi dėl bendro šalių tikslo sudaryti sutartį, kuria siekiama realizuoti šalims derinant tarpusavio reikalavimus bei būsimos sutarties sąlygas.
Šis derinimo procesas, pasireiškiantis tokiais veiksmais kaip asmeniniai susirašinėjimai, derėjimasis telefonu, tam tikrų tarpinių dokumentų surašymas yra laikomas derybomis. Vadinasi, ikisutartiniai santykiai - tai santykiai, susiklostantys tarp šalių, šalims pradėjus derybas, kurių metu pasirašomi tam tikri ikisutartiniai dokumentai. Pasirašyti įvairius ikisutartinius dokumentus, kol vyksta derybos, šalis gali skatinti įvairios priežastys.
Bendrosios teisės tradicijos teisės mokslo atstovai taip pat įžvelgia ne vieną teigiamą ikisutartinių dokumentų vaidmens derybose aspektą. Pavyzdžiui, E. A. Farnsworth teigia, jog: "paprastai šalys tikisi, jog įrašai dėl susitarimų, kuriuos jos pasiekė tam tikrame derybų etape palengvins tolesnes derybas. Tokie įrašai užkerta kelią nesusipratimams, įtvirtina tolesnių susitarimų formuluotes ir paruošia pagrindus tikslaus ir apibrėžto teksto surašymui".
R. B. Lake mano, kad: "pirminis ketinimų protokolo tikslas yra užfiksuoti preliminarius susitarimus, kurie gali būti lengvai pamirštami esant sudėtingiems sandoriams."
Taikliai pastebi A. Schwartz bei R. Scott, kad preliminariosios sutartys dažniausiai yra "bandomojo" pobūdžio. Tai JAV teismų nuomone, preliminariosios sutartys atlieka naudingą funkciją rinkoje.
Ikisutartiniai dokumentai yra pagrindinė šalių valios derinimo dėl būsimos sutarties priemonė. Derybų metu sudaromi įvairūs tarpiniai susitarimai, kuriuos daugelis autorių linkę vadinti įvairiai: ketinimų protokolais, tarpusavio supratimo memorandumais, preliminariosiomis sutartimis ir kt. Tačiau, kita vertus, ir neiašsisukti nuo pareigos sudaryti sandorį arba atlyginti nukentėjusiajai šaliai už derybų metu patirtas sąnaudas.
Taigi kyla klausimas dėl tokių ikisutartinių dokumentų teisinės reikšmės, kaip kriterijaus, kuris lemia jų atskyrimą nuo preliminariosios sutarties. Pažymėtina, kad būtent klausimas dėl ikisutartinių dokumentų teisinės reikšmės kelia bene daugiausia problemų tiek užsienio valstybių, tiek Lietuvos teisėje.
Užsienio teisės mokslo atstovai K. M. Shelley bei J. J. Toronto svarsto, jog, viena vertus, ketinimų protokolas gali būti naudojamas kaip pagrindinis susitarimas, kuriame aptariamos visos būsimos sutarties sąlygos ir aiškiai apibrėžtos šalių pareigos.
Pažymėtina, kad preliminariąją sutartį nuo kitų ikisutartinių dokumentų galima atskirti vadovaujantis teisinis pasekmių sukėlimo kriterijumi - preliminarioji sutartis visuomet sukelia teisines pasekmes. Jeigu ikisutartinis dokumentas yra dviprasmiškas, neaiškus, sprendimas, ar šalys ketino sudaryti sutartį, turi būti grindžiamas įvertinant visas aplinkybes, kuriomis vyko šalių diskusijos, nustatinėjant fakto, bet ne teisės klausimus.
Svarbu paminėti, jog teisėjas kvalifikuoja atitinkamą situaciją remdamasis nacionalinės teisės taisyklėmis bei procedūromis. Todėl, anot J. Kartais sunku nustatyti, ar šalys susitarė dėl sutarties derybų ateityje. Tokia sutartis negali sukelti teisines pasekmes. Pavyzdžiui, esama daug prieštaravimų, susijusių su sutartimi dėl derybų (a contract to negotiate).
Joks teismas negalėtų įvertinti nuostolių todėl, kad niekas negalėtų pasakyti, ar derybos būtų buvusios sėkmingos, ar ne; ir jeigu sėkmingos, tai koks būtų rezultatas. Sutartis dėl derybų, kaip ir sutartis dėl sutarties sudarymo, nėra sutartys, žinomos teisėje.
Ikisutartinių dokumentų esama įvairių rūšių. Vienos iš jų yra procedūrinio pobūdžio, t.y. numatančios tam tikrus derybų metu pasiektus tarpinius susitarimus įtvirtinant ikisutartiniame dokumente. Autoriai linkę atskirti, jog procedūriniai ikisutartiniai dokumentai nesukelia teisinių pasekmių. Taigi ikisutartinių dokumentų pavadinimai gali skirtis, bet iš esmės visi minėtieji ikisutartiniai dokumentai skirti palengvinti derybų procesą, fiksuoti jo metu atliekamus veiksmus bei pasiektus tarpinius susitarimus rezultatus, kurie daro šalių ikisutartinius teisinius santykius aiškesnius ir apibrėžtesnius, padeda kryptingai eiti link vienintelio tikslo - sudaryti pagrindinę sutartį.
Preliminariosios sutarties sudarymo tikslas - ateityje sudaryti kitą sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis, dėl kurių buvo deramasi ikisutartiniame etape. Jie yra pagalbiniai ir skirti kryptingai vesti šalis link preliminariosios sutarties sudarymo baigiamajame ikisutartinis santykių etape. Šios preliminariosios sutarties sudarymo procesą.
Be preliminariosios sutarties kaip specifinio ikisutartinis teisinis santykis dokumento atskyrimo nuo kitų ikisutartinių dokumentų problematikos, pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje kyla ir šios sutarties atribojimo nuo panašių teisės institutų, tokių kaip sutartis su atidedamąja sąlyga ir sutartis su atidedamuoju terminu, klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis su atidedamąja sąlyga - viena iš sąlyginio sandorio rūšių. Sandoriai, sudaryti su atidedamąja sąlyga yra tokie, kai šalys sandoriu nustato teisių ir pareigų atsiradimą priklausomai nuo tam tikros aplinkybės, kurios atsiras arba neatsiras. Šiuo atveju sudarant sandorį, šalims jokios teisės ir pareigos neatsiranda, jos atsiras tik tada, kai atsiras sandoryje numatytos sąlygos (kurios nežinoma, ar atsiras/įvyks).
Teisinės pasekmės
Gyvenamojo namo deklaravimas kaip ūkinio pastato gali turėti įvairių teisinių pasekmių, įskaitant mokesčių klausimus, statybos reikalavimus ir kitus teisinius aspektus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neteisingas pastato deklaravimas gali sukelti teisinius ginčus ir finansines sankcijas.
Lietuvos Respublikos įstatymai griežtai reglamentuoja pastatų naudojimo paskirtį ir atitinkamus mokesčius. Todėl, prieš deklaruojant gyvenamąjį namą kaip ūkinį pastatą, būtina pasikonsultuoti su teisininkais ir mokesčių konsultantais, kad būtų išvengta galimų problemų ateityje.
Atskleisti preliminariosios sutarties kaip vieno iš ikisutartinis dokumentų aiškinimo problematiką šios sutarties atribojimo nuo panašių dokumentų, jos vykdymo bei pažeidimo pasekmis kvalifikavimo ir kitų susijusių klausimų kontekste. Lyginamasis metodas. Šis metodas bus naudojamas analizuojant užsienio valstybių teisės mokslininkų požiūrį į preliminariąją sutartį ir kitus ikisutartinius dokumentus rūšis bei jų teisinę reikšmę atskirose valstybėse, bei kalbant apie ikisutartinės atsakomybės sampratą ir jos kvalifikavimo problemas. Istorinis metodas šiame darbe bus naudojamas analizuojant ikisutartinės teisinės atsakomybės formavimosi procesą ir jo įtaką šiandieninei ikisutartinės teisinės atsakomybės sampratai. Apibendrinimo metodas bus taikomas apibendrinant analizuotos medžiagos visumą, tikrinant iškeltas hipotezes bei formuluojant galutines išvadas.