Klaipėdos mieste, Smeltės mikrorajone, įsikūrusi gyvenamųjų namų bendrija "Smiltelė" susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant aplinkosaugos problemomis ir baigiant infrastruktūros trūkumais. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria bendrijos gyventojai, bei galimi jų sprendimo būdai.
Smeltalės Upelio Būklė: Ekologinė Katastrofa?
Viena opiausių problemų - prasta Smeltalės upelio būklė. Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas teigia, kad upelis užželia meldais ir baltosiomis lelijomis dėl į vandenį patenkančių trąšų ir durpių. Jo nuomone, jei nebus imtasi jokių veiksmų, Klaipėda gali prarasti šį upelį.
Biomax M5 / nviservisas.lt
Sovietmečiu valtininkai patys išvalė upelį ir supylė pylimus, tačiau šiais laikais be Savivaldybės leidimo nieko daryti negali, nes visi vandenys yra valstybiniai. „Mes dabar esame įvaryti į kampą - nebegalime tinkamai eksploatuoti savo prieplaukos. Prieš gerą savaitę pateikiau prašymą Savivaldybei duoti leidimą išsivalyti bent išplaukimo farvaterį, bet jokio atsakymo iki šiol negavau“, - teigia K.Gelumbauskas.
Pasak jo, anksčiau leidimo prašyti nebuvo galima dėl žuvų neršto laikotarpio. „Situacija tokia - ilgai laukus dar palauk, ir visiškai neaišku, kuo viskas baigsis. Mus jau tiek sužlugdė, kad toliau nebėra kur. Kalbėjomės ir su bendrijos valdybos nariais, ir su advokatu. Nebeturime kitos išeities, turime imtis drastiškų priemonių. Bandysime kreiptis į teisėsaugą dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo. Eisime iki pergalės. Skųsime ir teismams, ir Europai. Žinoma, prieš tai dar kalbėsime su naujuoju Savivaldybės administracijos direktoriumi. Dar laukiu, kol pradės rimtai dirbti miesto Tarybos komitetai ir komisijos“, - sako K.Gelumbauskas.
Nuvažiavus į vietą, situacija išties stebina - upelyje veši meldai ir nendrės, o vietomis Smeltalė primena ankštą tvenkinį. Krantai tapę „negyvi“, žmonės negali nusileisti laivų į vandenį, jie stovi žolėse. Ironiška, bet baltosios lelijos rodo, kad vanduo Smeltalėje labai švarus. Tačiau pro lelijas sunku prasimušti, jos užsivynioja ant sraigtų, ir žmonės lieka sėdėti valtyse.
K.Gelumbauskas teigia: „Kol nebuvo taip intensyviai vykdoma durpių ir trąšų krova, upelis buvo normalus, tiek tų meldų nebuvo. O dabar turime ir baltarusiškų trąšų, ir lietuviškų durpių, kurios taip sočiai patręšia, kad meldai užauga iki 2,5-3 metrų aukščio.“
Bendrijos pirmininkas pacitavo Klaipėdos miesto 2004 metų bendrojo plano sprendinių, kuriuose teigiama, kad toje teritorijoje numatyta tik fasuotų ir nedulkančių krovinių krova. Valtininkai nesulaukė atsakymo iš Savivaldybės, kodėl krova vykdoma nesilaikant miesto Tarybos sprendimo.
Valtininkai plaukia į Kuršių marias, į Baltijos jūrą ar pailsėti, ar pažvejoti. Beje, jie užsiima tik rekreacine žvejyba. Esant tokiai situacijai jie patys bando kažkaip išsistumti valtis, prasiplauti kelią su sraigtais. Visą tą laiką valtininkai bando kiek įstengdami patys prasivalyti.
Prieš 5 metus buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Savivaldybe ir pirmą kartą gauta Europos Sąjungos (ES)pinigų. Tada buvo išvežta 11 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kad galėtų išplaukti iš „prūdo“ į marias, valtininkai prie pat slipo yra pasidarę gilesnę vietą, prasivalė ir vagelę netoli tilto prie žvejų uostelio.
K.Gelumbauskas teigia, kad sausra neturi įtakos situacijai, nes, net ir nusėdus vandeniui, vaga su normaliu gyliu leidžia plaukioti. Tačiau, kai pūtė vakarų vėjas, vanduo upėje pakilo apie 30 cm. Bet prieš tai jis buvo atsitraukęs per 4 metrus ir labai nusekęs, tai gylis prie slipo buvo viso labo apie 30-40 cm.
Smeltalės upelio schema
Nesutarimai Dėl Slipo Naudojimo
Kita problema - valtininkų bendrija ir individualių namų savininkų bendruomenė „Smeltė“ nesutaria. Gyventojai skundžiasi, kad valtininkai nesitvarko. Daug ginčų kyla dėl slipo, esančio prie prieplaukos akvatorijos. Gyventojai nenori pripažinti, kad jis yra bendrijos nuosavybė. K.Gelumbauskas teigia, kad bendrija negali leisti daugiau žmonių naudotis slipu, nes nėra kur statyti mašinų su priekabomis. Gyventojai jau rašo skundus, kad mašinos su laivais priekabose važinėja pro jų namus.
K.Gelumbauskas sako: „Mes turime žemės sklypus tik palei pastatus ir krantines po du metus. Visa kita yra viešosios erdvės. Slipas yra mūsų nuosavybė. Jį mes pasistatėme patys savo lėšomis ir savo reikmėms. Kadangi Klaipėdoje beveik nėra vietos, kur nusileisti valties, žmonės prašė, tai mes priėmėme apie 150 žmonių, kadangi tiek dar galėjome sutalpinti.“
Kodėl Upelis Užnešamas?
Smėliu upelis užnešamas jau labai seniai. Sovietmečiu valtininkai susipylė pylimą, nes vienu metu buvo visiškai užnešta visa akvatorija. K.Gelumbauskas įsitikinęs, kad smėliu upelis užnešamas dėl vandens nuotekų kolektorių, kurie neturi nusodintuvų. Jo teigimu, Savivaldybei pavaldi AB „Klaipėdos vanduo“ savo kolektorių nebuvo net inventorizavusi.
„Per 30 metų nesugebėta pastatyti nusodintuvų tuose trijuose kolektoriuose. Kai pradėjome kelti klausimą, paaiškėjo, kad kolektorių net nėra „Klaipėdos vandens“ balanse. Taip išeina, kad jie yra niekieno. Nors ES direktyva aiškiai nurodo, kad visos ES valstybės privalo iki 2012 metų visų lietaus nuotekų įvaduose įrengti nusodintuvus, kurie surinktų kietąsias daleles ir naftos produktus, patenkančius nuo gatvių su lietaus vandeniu. Direktyva nepakeista, tačiau minėtuose kolektoriuose nusodintuvų iki šiol nėra“, - kalba K.Gelumbauskas.
Savivaldybės Veiksmai
Šiemet vasarį iš Savivaldybės administracijos gautame rašte pranešama, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu paviršinių (lietaus) nuotekų ir įrenginių tvarkytoja yra paskirta AB „Klaipėdos vanduo“. Smeltalės upelio dugno valymo projektas bendrijai sutinkant įtrauktas į 2019-2021 metų investicinių projektų sąrašą. 2019 m. iš Savivaldybės biudžeto skirta lėšų Smeltalės upės valymo atrankai ir poveikio aplinkai vertinimui atlikti. Pirkimo procedūros pradėtos.
Savivaldybė primena, kad paraišką galima teikti Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei (ŽVVG) ir aiškina, kad teikti paraišką vien tik gilinimo darbams nebus galima ir netgi nebūtų tikslinga, nes tik išvalius upės dugną nebus ilgalaikio rezultato. Smeltalės upės dugno valymo techninio darbo projektui parengti lėšos planuojamos 2020 metais.
Pasak K.Gelumbausko, iš pradžių buvo kalbama apie 300 tūkst. eurų ŽVVG paramą. Paskui nuspręsta šią sumą padalyti į 3 dalis ir skirti po 100 tūkst. trims projektams. „Mums siūlo 100 tūkst. eurų, už kuriuos galime tik pasikrapštyti. Kodėl turėtume juokinti žmones, o paskui klausytis aiškinimų, kad mums buvo duota pinigų, o mes nieko nepadarėme?“ - klausia K.Gelumbauskas.
Jo teigimu, šiemet pavasarį Savivaldybė skyrė 60 tūkst. eurų parengiamiesiems darbams, kitais metais žada skirti 100 tūkst. eurų projektui parengti, o 2021 m. iš aplinkosaugos fondo skirti lėšų akvatorijai išvalyti.
Sandėliukai Virto Garažais
Dabartinė valtininkų bendrija buvo įkurta sovietmečiu. Tais laikais ji vadinosi individualaus vandens transporto kooperatyvas. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas prieplaukai kartu su vandens telkiniu skyrė 9,1 ha žemės. Nepriklausomoje Lietuvoje 1995 metais plotas buvo sumažintas iki 5,4 ha ir paliktas tik palei tvoras ir elektros linijas.
Šiuo metu prie Smeltalės upelio yra 675 sandėliukai, vadinamieji garažai. Tiek yra žmonių, turinčių valtis. K.Gelumbauskas sako, kad valtininkai buvo priversti juos pavadinti garažais, kai vadovaujant premjerui Gediminui Vagnoriui buvo pakeistas įstatymas tų visų kooperatyvų. Valtininkai buvo verčiami pasivadinti bendrija ir privalėjo pridėti žodį „garažų“.
„Taip ir pasidarėme garažų bendrija, o mūsų sandėliukai virto garažais“, - sako jis.
Gyventojų Atsiliepimai Apie "Smiltelę"
Gyventojų atsiliepimai apie gyvenimą "Smiltelėje" yra įvairūs. Vieni džiaugiasi patogia vieta, geru susisiekimu ir šalia esančiomis parduotuvėmis bei mokyklomis. Kiti skundžiasi triukšmu, oro tarša ir automobilių parkavimo problemomis.
Kai kurie gyventojai pabrėžia gerą bendrijos veiklą ir greitą reakciją į skundus. Tačiau pasitaiko ir neigiamų atsiliepimų apie kaimynus, triukšmą ir netinkamą aplinką.
Atsiliepimų Pavyzdžiai:
- Kristina: "Panorama iš viršutinių aukštų prilygsta įspūdžiams iš apžvalgos bokštų! Vieta labai patogi."
- Irena: "Namas labai patogioje vietoje-šalia 3 parduotuvės Rimi, Norfa ir Lidl, 6-15 ir 8-5-9 autobusų stotelės, vaikų darželis, mokyklos."
- Petras: "Smiltelės g. Vejas pucia, Brangus sildymas, Masinas apvagineja,braizo. Nera kur statyti masinu, Uz 2 liptus reikia nemazai pamoketi."
- Kotryna: "Sienos labai plonos, viskas girdisi. Pilna sunu, kiekviename aukste. Kaimynai nemalonus, nemandagus."
- Kaimynė: "Kaimynai labai puikūs, geresnių nesu turėjusi. Aplinka tvarkinga, puikus susisiekimas, šalia mokykla, darželis."
Smeltės Kvartalo Problemos Dėl Pramonės Kaimynystės
Smeltės kvartalo gyventojai patiria nepatogumų dėl aplinkinės krovos, geležinkelio ir didėjančių autotransporto srautų. Pamažu plečiantis uosto infrastruktūrai, pramonė apsupo gyventojus iš visų pusių.
Gyventojai skundžiasi triukšmu, vibracija, oro tarša ir dulkių kaupimusi ant langų ir palangių. Ypač didelį nepasitenkinimą kelia metalo krovos darbai, vykstantys netoliese, bei durpių krovos terminalas.
Be to, pro kvartalą eina geležinkelio atšaka, sukelianti triukšmą ir vibraciją Upelio g. namams. Gyventojai prašo, kad Nendrių g. pervažoje būtų sudėtos gumines atmušos, tačiau kol kas jų prašymas nebuvo patenkintas.
Gyvenamųjų namų kvartalą supa net keturios garažų bendrijos, kurios, pasak gyventojų, skiria mažai dėmesio savo aplinkai. Taip pat problemų kelia valtininkai, kurie sezono metu užplūsta kvartalą su savo transportu.
Nendrių g., pagrindinė kvartalo gatvė, tampa magistraline, tranzitine ir neatitinka gyvenvietės vidaus gatvės statuso. Ši gatvė neturi šaligatvio, todėl žmonės turi eiti važiuojamąja kelio dalimi.
Smeltės kvartalo vaizdas
Galimi Sprendimai
Atsižvelgiant į išvardytas problemas, būtina imtis kompleksinių sprendimų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę "Smiltelės" bendrijoje:
- Smeltalės upelio valymas: Būtina užtikrinti nuolatinį upelio valymą ir taršos prevenciją. Savivaldybė turi skirti pakankamai lėšų ir užtikrinti, kad būtų įrengti nusodintuvai lietaus nuotekų kolektoriuose.
- Infrastruktūros gerinimas: Būtina pasirūpinti šaligatvių įrengimu Nendrių g. ir kitose gatvėse, taip pat apriboti sunkiasvorio transporto eismą gyvenamųjų namų kvartale.
- Triukšmo ir vibracijos mažinimas: Būtina įrengti triukšmą slopinančias sienutes palei geležinkelio liniją ir užtikrinti, kad krovos darbai būtų vykdomi laikantis triukšmo normų.
- Bendruomenės įtraukimas: Būtina įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimo procesą ir atsižvelgti į jų poreikius ir nuomonę.
Tik bendromis pastangomis galima pasiekti, kad "Smiltelės" bendrija taptų patrauklia ir patogia vieta gyventi.
tags: #gyvebenuju #namu #bendrija #smiltele