Medicinos studijų programos skiria itin didelį dėmesį būsimo profesionalo klinikinėms ir techninėms kompetencijoms. Todėl būsimo sveikatos specialisto komunikacijos įgūdžiai pamirštami. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų - komunikacijos įgūdžių lavinimas, kas taip pat svarbu siekiant teikti aukštos kokybės medicinos paslaugas.
Efektyvi Komunikacija su Pacientais
Taigi natūraliai kyla klausimas, jei gydytojas kalbėdamas su pacientais vartos medicininę terminiją, ar ši komunikacija bus efektyvi. Tyrimais nustatyta, kad pacientai sunkiai atsimena medicininio pobūdžio informaciją. Tai labai svarbu, nes klinikinių klaidų atveju pacientai dažnai teigia, jog su situacija susijusi informacija jiems iš viso nebuvo pateikta.
Gydytojas komunikuodamas su pacientu turėtų būti kantrus, linkęs pakartoti informaciją, kalbėti paprastais žodžiais, užduoti klausimus, reikalaujančius išplėsto atsakymo, medicinius terminus paaiškinti arba jų nevartoti, akcentuoti svarbiausius dalykus, esant poreikiui, įteikti atmintinę raštu.
video
Savaime suprantama, kad efektyvi komunikacija neįmanoma be aktyvaus klausymo. Tiesiog laukiame, kol kitas baigs kalbėti, kad galėtume primesti savo požiūrį. Tiesą sakant, dažnai užuot klausęsi vieni kitų, kalbame „kiekvienas sau“.
Paskatinimai - trumpi žodeliai, skatinantys žmogų tęsti pasakojimą, parodo kalbančiajam, kad jis svarbus ir girdimas. Tačiau neužtenka tik šių keleto aktyvaus klausymo technikų. Svarbu suprasti, jog efektyvus klausymasis susideda iš šių komponentų: girdėjimo, supratimo, įsiminimo, reagavimo, įvertinimo ir interpretavimo.
Gydytojas efektyviai informaciją iš paciento priims tik tada, kai yra susikoncentravęs į tai, ką sako pacientas. Be to tik įsipareigojimas išklausyti atveria saugią ir tinkamą erdvę kito žodžiui. Tad pokalbis turėtų prasidėti kabinete, o ne vestibiulyje, reikėtų pasirūpinti, kad pacientas jaustųsi patogiai, o gydytojas savo kūno kalba parodytų susidomėjimą tuo, ką sako pacientas.
Taigi šiandieninė komunikacija turėtų būti orientuota į pacientą. Ne tik į jo pagijimą, bet ir psichologinę savijautą. Pasitikėjimas gydytoju leistų pasiekti geresnius rezultatus tolimesniame gydime, ar galbūt suteiks pacientui tikslą nugyventi paskutinį gyvenimo tarpsnį be nuoskaudų.
Slaugos Svarba ir Gydytojo Rolė
Priėmus tokį sprendimą, reikia suvokti, kad slaugymas - ne tik ligonio maitinimas, pagalba jam tuštinantis ir šlapinantis, jo transportavimas ar asmens higienos palaikymas, bet ir aktyvus gydytojo nurodymų vykdymas. Slaugant ligonį būtina rūpintis jo psichika, t. y. pašalinti galimus dirgiklius, neigiamas emocijas, sudaryti jaukią aplinką.
Slaugantis ligonį žmogus turi būti: atlaidus ir kantrus, sumanus, nedaryti šiukščių bendravimo klaidų. Santykiai su sergančiu artimuoju turi būti pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, švelnumu ir jautrumu.
Žmogui augant, bręstant ir senstant vyksta įvairiapusiški procesai, kurių metu vyksta ne tik fiziniai organizmo pokyčiai, bet kinta ir charakteris, todėl reikia domėtis žmogaus raidos etapais, įvairaus amžiaus žmogaus organizmo anatominėmis ir fiziologinėmis ypatybėmis.
Skausmo Valdymas Onkologijoje
Skausmas - vienas pagrindinių ir labiausiai baimę kelian-čių vėžio simptomų. Skausmas smarkiai apkartina ligonių gyvenimą, sunkina pagrindinės ligos įvertinimą ir gydymą. Deja, bet ligi šiol skausmas nėra tinkamai diagnozuojamas, vertinamas ir gydomas.
Vėžio sukeltas skausmas gana dažnas. Manoma, kad pradinėse ligos stadijose jis vargina iki 50 proc. ligonių, esant išplitusiam vėžiui - 75-85 proc., o kai kurių šaltinių duomenimis - iki 90 proc. pacientų.
Dauguma pacientų iš viso negauna tinkamų medi-kamentų skausminiam sindromui valdyti arba negau-na jų laiku. Problemų sukelia ir gydytojų žinių trūku-mas apie bazinį ir proveržio skausmą, ir pacientų edu-kacijos stoka, ir medikamentų pasirinkimo trūkumas (ypač proveržio skausmui valdyti). O jei medikamen-tų ir yra, jie nėra kompensuojami, pacientai jų neį-perka. Tačiau šių problemų tendencija stebima ne tik Lietuvoje. Nagrinėjant literatūros duomenis, stebima, kad išsivysčiusios Europos šalys diskutuoja apie to-kias pat problemas.
Šeimos gydytojai galėtų skirti daugiau laiko savie-dukacijai. Mūsų šalyje stebima tendencija, kad Lie-tuvoje į skausmo problemą kreipiama mažai dėme-sio, gydytojai vangiai lankosi konferencijose, sim-poziumuose ar kongresuose. Taip pat patariama skir-ti daugiau laiko pacientui (jo vertinimui, ištyrimui, skausmo anamnezei, skausminio sindromo valdymui ir stebėjimui).
Iš esmės didžiausią nepasitenkinimą pacientams kelia informa-cijos apie skausmą stoka ir tai, koks yra gydytojo pla-nas paciento atžvilgiu, bendravimo tarp paciento ir gy-dytojo nebuvimas. Jei gydymo, esant konkrečiam atve-jui, nepakanka, nori nenori reikia pereiti prie stipresnių medikamentų. Visa tai paaiškinus pacientui, didesnių problemų nebūna, jei kalbama apie sergančiuosius on-kologine liga.
Opioidofobija - didelė problema Lietuvoje, kalbant apie opioidų skyrimą būtent onkologiniams pacientams. Gydytojas turėtų atsižvelgti ne į gandus ar nuogirdas, bet pats įvertinti šaltinių duomenis, kas juose rašoma. Onkologiniams pacientams paprastai pripratimas prie opioidinių analgetikų nepasireiškia, jei gydytojas jų paskiria pagal indikacijas, įvertinęs skausminio sindromo priežastį.
Jei skiriama injekuojamųjų vaistų, trumpai veikiančių stiprių opioidinių analgetikų pacientams, kurie yra išgyvenę onkologinę ligą, tokiu atveju priklausomybės nuo opioidų rizika yra labai didelė. Kaip minėjau, Lietuvoje dėl informacijos apie onkologinį skausmą stokos gydytojai prastai valdo šį skausminį sindromą ir laiku neskiria stiprių opioidinių analgetikų.
Taip, gali. Keitimas į transderminį pleistrą niekuo nesiskiria nuo kitų vaistų, skirtų skausmui gydyti. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad fentanilio koncentracija kraujyje didėja palaipsniui ir stipriausias analgezinis poveikis pasireiškia po 24 val., tad kitą analgetiką keičiant transderminiu fentanilio pleistru, pirmąsias 12 val. tebevartojamas ankstesnis vaistas įprastine doze.
Onkologinį skausmą turi atpažinti ir mokėti valdyti kiekvienas specialistas, taip pat ir paskirti pradinį gydymą bent 7 dienoms. Jei nesiseka su paskirtu gydymu ar skausmo priežastis yra sudėtingesnė, tada toks pacientas gali būti nusiųstas konsultuotis su skausmo specialistu.
Proveržio skausmas yra praeinantis skausmo paūmėjimas, kuris atsiranda spontaniškai arba yra susijęs su numatomu ar neprognozuojamu dirgikliu, nepaisant stabilaus ir adekvačiai valdomo bazinio skausmo. Apie proveržio skausmą galima kalbėti tik tada, kai bazinis skausmas nėra vidutinis ir stiprus pagal intensyvumą, o kai jis yra silpnas arba nėra skausmo daugiau kaip 12 val./d. prieš tai buvusią savaitę. Proveržio skausmas pasižymi staigia pradžia, labai intensyvus (pagal SAS - 7-10 balų), pikas - iki 1-10 min. Šis skausmas gali tęstis ne ilgiau nei 30-60 min. Dažniausiai jo trukmė yra 5-15 min. Kartojasi ne dažniau kaip 1-6 k./d. arba 1 sav./mėn. Jei priepuoliai dažnesni, reikėtų pagalvoti, ar gerai valdomas bazinis skausminis sindromas.
Baziniam skausmui valdyti dažniausiai reikalingi pailginto veikimo (kalbant apie opioidinius analgetikus) medikamentai, kad vaisto koncentracija kraujyje būtų pastovi. Vaistas, skirtas proveržio skausmui gydyti, turėtų pasižymėti greita veikimo pradžia (vaistas parenkamas pagal skausmo biologinį mechanizmą) ir turėtų veikti trumpai.
Tinkamai malšinti onkologinį skausmą būtina, nes tai yra teisinė ir moralinė kiekvieno gydytojo atsakomybė.
Jauno Gydytojo Iššūkiai ir Pacientų Pasitikėjimas
Bet gydytojas dėl to nekelia nosies ir įsitikinęs, kad tik kantriu darbu ir atsidavimu profesijai galima užsitarnauti pasitikėjimą.
Reikia suvokti, kad kai operuoji pačius sunkiausius pacientus, suteiki jiems antrą šansą. Tokiais atvejais turi būti drąsus, nebijoti. Bet kartais tenka pasakyti „ne“. Tą supratimą ugdome visą gyvenimą, bet tam ir yra komandiniai sprendimai, profesoriai, labai patyrę vilkai. Iš skirtingų nuomonių ir susidėlioja geras atsakymas. Kai reikia, komandos nariai prideda entuziazmo, kai reikia, gal kiek ir pristabdo arklius ir tada turime geriausią rezultatą.
Kitaip sakant, gydymo tikslas tokiais atvejais būna ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir prailginti gyvenimą.
Technologinė pažanga elektrofiziologijoje šiandien kardinaliai skiriasi, net ir lyginant su buvusia prieš penkerius metus. Operacija yra minimaliai invazyvi, nėra daroma atvirų pjūvių. Paprastai per kojų kraujagysles įvedame kateterius ir venomis ar arterijomis nukeliaujama iki širdies. Judinant kateterius galima atkurti tiek pažeistos širdies dalies trimatį anatominį modelį, tiek surinkti elektrinius signalus.
Visą triūsą ir ilgametį mokymąsi atperka žinojimas, kad pagelbėjai žmonėms.
Jei liga labai pažengusi ir žmogus atsisako keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui koreguoti nutukimą, realistiškai supranti, kad nelabai galėsi efektyviai padėti.
Taip, ypač esant skilveliniams ritmo sutrikimams, kai yra struktūriniai pakitimai, pavyzdžiui, buvęs infarktas. Tokie pacientai pas elektrofiziologą turėtų patekti kuo skubiau.
Turi kiekvieną dieną ir sau, ir pacientams, ir kitiems įrodinėti, ko esi vertas. Ir tada tas pripažinimas ateina labai greitai, plinta atsiliepimai ir šiuolaikiniame pasaulyje pas tave atėjęs pacientas paprastai jau viską žino, koks tavo sėkmės ir komplikacijų procentas.
Manau, tai ir neturi būti lengva. Šiaip ar taip tu lietiesi prie žmogaus širdies. Tad normalu, kad ir tokios srities specialistui įsitvirtinti nėra lengva. Turi kiekvieną dieną ir sau, ir pacientams, ir kitiems įrodinėti, ko esi vertas.
Mūsų skyriaus vedėjas prof. Germanas Marinskis, ilgametis mano mentorius ir doktorantūros vadovas prof. Audrius Aidietis visada manimi pasitikėdavo, matė mane nuo pat studijų metų. O jaunam žmogui svarbiausia yra pasitikėjimas ir palaikymas.
Reiktų klausti pacientų, kaip tai pavyksta (juokiasi). Taigi kalba, žodis turbūt yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pirmiausia turi būti bendras sutarimas, paciento ir gydytojo abipusis interesas. Operacijos metu atsiranda daug įvairių niuansų, labai dažnai operuojame neužmigdytus pacientus, tad ryšys su pacientu tampa itin svarbu. Tad kantrybė ir paciento žinojimas turbūt tie esminiai dalykai, kurie lemia pasitikėjimą, į tai verta investuoti laiko, kas šiuolaikinėje medicinoje kartais, deja, tampa sunku.
Priimi tai kaip realybę, toks yra dalies visuomenės požiūris ir bandai tą pakeisti savo darbu.
Neurologo Darbo Specifika ir Pacientų Lūkesčiai
Pasak mediko, neurologija yra perspektyvi sritis, kuri sparčiai tobulėja ir juda į priekį.
Pasak A. Plioraičio, pas neurologą besilankantys pacientai pirmiausiai tikisi profesionalumo. Geras specialistas turi koja kojon žengti su mokslu. Pacientai konsultacijai dažniausiai atvyksta pasiskaitę apie savo ligą, gydymą, tačiau ta informacija - ne visada mokslu pagrįsta, tad specialistui svarbu turėti naujausių žinių - tai yra jo sėkmės garantas“, - įsitikinęs A.
Kiekvienam pacientui svarbu, kad gydytojas gebėtų užjausti, stengtųsi įsijausti į pacientą bei suprastų kitų gyvenimo vertę. Toks specialistas paskirs efektyvesnį gydymą bei greičiau išvaduos iš ligos. Gydytojas, kuris yra dėmesingas, atidžiai klausinėja pacientą, išsiaiškina, dėl ko šis nerimauja, sužino apie jo įpročius, gyvenimo anamnezę, gali greičiau nustatyti tikrąją skundų priežastį.
Neurologiniai pacientai turi galvos, nugaros smegenų ir/arba periferinių nervų pažeidimų. Dažniausiai neurologo konsultacijai kreipiasi galvos ar nugaros skausmu, atminties sutrikimu, galvos svaigimu besiskundžiantys žmonės. Šiai grupei labiau būdingos lėtinės, neretai sunkiau visiškai išgydomos ligos.
Neurologiniai sutrikimai keičia žmogaus psichiką, gebėjimą bendrauti, todėl specialistas turi būti pasiruošęs neprognozuojamam pacientų elgesiui. Dėl tam tikrų ligos požymių, pvz., atminties sutrikimo, sulėtėjusių judesių, kalbos sutrikimų, gydytojas turi išlikti kantrus bei ramus. Mediko darbas įtemptas, todėl įvairiose situacijose jis turi išlaikyti pusiausvyrą, priešingu atveju gydymas truks ilgiau, bus mažiau efektyvus“, - pabrėžia.
Gebėjimas bendrauti yra vienas iš neatskiriamų profesionalumo elementų, užtikrinančių veiksmingą gydymą. O smalsumas renkant anamnezę padeda pacientą išgirsti. Tai padidina galimybę nustatyti tikslią diagnozę ir skirti reikalingą gydymą“, - įsitikinęs A.
tags: #gydytojams #reikia #buti #kantriais