Ne visada pasitaiko galimybė prisijungti prie centralizuoto vandentiekio tinklo, ypač įsigijus sklypą atokiau nuo miesto. Tokiu atveju neišvengiamai tenka pagalvoti apie autonominį vandens šaltinį. Šiandien šulinių kasimas vis dar yra populiarus vandens tiekimo sprendimas ne tik sodybose, bet ir nuolat gyvenamuosiuose namuose.
Šių dienų galimybės leidžia ne tik gerokai supaprastinti įrengimo procesą, bet ir patį eksploatavimą, taigi šulinys gali būti išties puiki alternatyva miesto vandentiekiui - belieka išsiaiškinti ar ji tinkama konkrečiai jūsų sklypui.
Įsigijus sklypą, kuriame centralizuotas vandentiekis yra nepasiekiamas, daug alternatyvų nelieka. Viena iš jų yra vandens gręžiniai, ypatingai vertinami dėl saugumo. Įprastai gręžiniai siekia 50 metrų ar net didesnį gylį, todėl vanduo yra itin gerai apsaugotas nuo išorės veiksnių, gerokai sumažėja užterštumo tikimybė.
Žingsnis po žingsnio/ Step by Step (part1)
Šulinio Privalumai ir Trūkumai
Jei investuoti nuo kelių iki keliolikos papildomų tūkstančių į vandens gręžinį paprasčiausiai negalite, tuomet šulinys bus labiau prieinamas pasirinkimas. Šulinių kasimui nereikalingi projektai ar leidimai, o ir pats įrengimas yra gerokai paprastesnis, vadinasi, ir greitesnis procesas.
Įprastai, šuliniai kasami iki 10-15 metrų gylio, todėl juose retai pastebimas padidintas geležies kiekis, tačiau paviršiniai vandenys minimaliai filtruojami per gruntą, taigi išauga nitratų ar kitokių teršalų tikimybė. Šių problemų galima išvengti periodiškai tikrinant vandens kokybę, bet svarbiausia - kruopščiai paruošus namų darbus prieš šulinio įrengimą.
Tačiau daugelio nuostabai, šulinių kasimas iki šių dienų yra vis dar populiarus vandens tiekimo sprendimas ne tik sodybose, bet ir nuolat gyvenamuosiuose namuose.
Šachtinių šulinių savybės. Paprastas šulinys nereikalauja didelės išmonės - pagrindinė metodika ištobulinta per dešimtmečius, o geriausia naujiena, kad tokį šulinį galite pasidaryti patys.
Kasimo būdas priklauso nuo grunto - šulinį kasant netvirtame grunte, ant žemės pastatomas betoninis šulinio žiedas ir iš jo vidurio kasama žemė. Bekasant žiedas leidžiasi žemyn, nes jį veikia jo paties svoris. Vėliau ant viršaus užritinamas antras, trečias žiedas ir t.t., kol kasdami pasiekiate vandeningąjį horizontą.
Toks būdas taip pat yra pigus. Iškasto šulinio metras gali kainuoti nuo 70 iki 85 eurų. Kaina priklauso nuo to, kiek šulniakasys - taip vadinami šulinius kasantys žmonės - vertina savo darbą. Jei darbą ryšitės atlikti pats, kainuos tik žiedai (priklausomai nuo skersmens apie 35 eurai) ir sandarinimo medžiagos.
Esminis tokių šulinių trūkumas yra vandens kokybė. Deja, bet kone trečdalio šalies šulinių vanduo neatitinka reikalavimų - juose randamas per didelis nitritų ir nitratų kiekis, kadangi gruntinis vanduo yra pasiekiamas aplink esantiems taršos šaltiniams. Tokio vandenio maisto gamybai naudoti nerekomenduojama, geriausiu atveju jį galėsite panaudoti laistymui.
Kitas dalykas, kadangi įrengimo darbas rankinis, jei prisireiks iškasti gilesnį šulinį, tai užtruks ilgiau, be to, ne kiekvienas drįstų lįsti į keliolikos metrų gylio šulinio ertmę. Be to, kuo gilesnis šulinys, tuo daugiau pastangų reikia norint pataisyti broką.
Jei ieškosite tam darbui šulniakasių, tikimybė rasti patikimą profesionalą labai priklauso nuo regiono, kuriame gyvenate ir elementarios sėkmės.
Kada šulinių kasimas nėra tinkamas sprendimas?
Kadangi šulinio vanduo nėra giluminis, jis žymiai lengviau pasiduoda neigiamam aplinkos poveikiui, taigi, svarbiausi tinkamumo kriterijai šulinio kasimui yra susiję su potencialiais taršos šaltiniais. Įrenginėjant šulinį, privalu įsitikinti, kad netoliese nėra esamų ar buvusių sąvartynų, o artimiausių 25 metrų spinduliu nėra jokių tręšiamų laukų, tvartų ir lauko tualetų.
Antrasis ir, bene, svarbiausias rodiklis yra gruntinio vandens aukštis jūsų sklype. Jei vanduo susikaupęs paviršiuje (mažiau nei 4 metrų gylyje), tuomet padidėja tikimybė, kad vanduo bus nekokybiškas, o kasybos procesas - labai problematiškas. Tačiau, jei taip vadinamas „vandeningasis horizontas“ yra 5-20 metrų gylyje, o planuojamos vandens sąnaudos vidutiniškai neviršys 1-1,5 kubinio metro per parą, tuomet šulinys yra pakankamas ir saugus variantas jūsų poreikiams.
Kur ir kada geriausia kasti šulinį? Geriausia lokacija šulinių kasimui tradiciškai laikoma aukščiausia sklypo vieta, nes labai svarbu, kad aplink jį nesikauptų vanduo - šiuo tikslu aplink šulinį dar bus formuojamas maždaug 5 procentų nuolydis.
Šulinių kasybos ekspertai rekomenduoja, kad šulinys būtų nutolęs bent jau 7 metrus nuo gyvenamojo namo, kad į vandenį nepatektų buitinės nuotekos. Kalbant apie metų laiką, dauguma specialistų pasakys, kad geriausia kasti vasarą arba rudenį, kai pažemėjęs gruntinio vandens lygis. Visgi, svarbu saugotis atodrėkio, kuris gali kilstelėti gruntinių vandenų lygmenį net iki 1,5 metro, todėl šulinių kasimas ankstyvą pavasarį nebus pati geriausia idėja.
Kad vandens paieškos netaptų mistika. Jei norite preliminariai nustatyti vandens horizonto lygį savo sklype, keliaukite pabendrauti su kaimynais. Sužinoję kokia situacija jų žemėje, galite tikėtis labai panašaus rezultato ir savo teritorijoje, be to, galbūt gausite ir daugiau naudingų patarimų. Tačiau nepamirškite, kad tai tik orientyras bendram vaizdui susidaryti, nes tiksliai šią informaciją galima nustatyti tik bandomojo gręžinio metu.
Jei arti kaimynų neturite ieškant vandens gyslos pasitikėti verta tik profesionalais, o ir juos pasirinkti atsakingai. Vis dar pasitaiko atvejų kai nepatikimi darbininkai neatlieka darbo iki galo ir pateikia realybės neatitinkančius duomenis, kas paaiškėja tik įpusėjus šulinių kasimo darbus. Techninio ir finansinio šoko galima išvengti pasamdžius patikrintą įmonę su rekomendacijomis ir atsiliepimais, kuri pati atlieka visus kasybos darbus nuo A iki Z.
Gręžinio Alternatyvos
Smėliniai gręžiniai yra laikomi alternatyviu (ir geresniu) variantu šachtiniams šuliniams, nes naudoja vandenį iš to paties sluoksnio. Tokie šuliniai nėra gilūs, todėl kainuoja mažiau nei giluminiai, tačiau brangiau už paprastus šulinius. Vertinant eksploatacijos laikotarpio trukmę, smėlinių gręžinių tarnavimo laikas yra trumpesnis nei giluminių.
Vienos nuomonės šiuo klausimu nėra, nes reikia įvertinti daug veiksnių (vandeningo horizonto našumas, eksploatacijos intensyvumas ir kita), tačiau pastebėta, kad jie optimaliai vandenį teikia 5-8 metus, proceso metu pamažu uždumblėdami.
Konstrukcija ir įrengimas iš esmės nelabai skiriasi nuo smėlinio gręžinio, tačiau giluminis gręžinys turi vieną privalumą - vandenį jis ima iš žemesnių, po molingomis uolienomis esančių sluoksnių, todėl toks vanduo yra švarus bei mažiau jautrus aplinkos įtakai. Gręžinio našumas yra labai aukštas - net iki 100 m3/val.
Toks gręžinys yra beveik užtikrintas būdas rasti vandens, kadangi kartais gręžiama net kelis šimtus metrų, kol randamas vanduo. Tačiau visos šios savybės susiveda į neigiamą pusę - kainą. Savaime suprantama, kaina priklauso nuo gręžinio gylio, ji gali siekti nuo 30 eurų ir daugiau už metrą, tačiau visa sąmata priklauso ir nuo vamzdžių, filtro, siurblio ir kitų aspektų. Vandeningas sluoksnis gali glūdėti ir labai giliai, tad neretai bandymas jį pasiekti gali smarkiai kirsti per kišenę.
Artezinis vanduo - tai požeminės kilmės vanduo, išgaunamas iš tarp dviejų nelaidžių sluoksnių esančio vandens klodo. Vienas iš tokių būdų - artezinis gręžinys. Nors įsirengti šulinį - kur kas pigiau ir paprasčiau, tai viso labo nėra pats geriausias būdas gauti geriamojo vandens. Taigi, nors vizualiai šulinio vanduo ir gali atrodyti puikiai, labai daug šansų, jog jis nebus tinkamas vartoti dažnai buityje, ypač jei šulinys buvo įrengtas seniau.
Švaresnis šaltinis - įrengiant artezinio vandens sistemą paprastai yra kasama kur kas giliau nei šulinio atveju. Ilgas tarnavimo laikotarpis - tinkamai įrengtas gręžinys su kokybišku vandens filtru laisvai tarnaus kad ir iki 50 metų.
Vandens Kokybė: Nitratai ir Geležis
Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys rodo, kad 60% šulinių užteršti sveikatai žalingais nitratų kiekiais.
Nitratai į gruntinius (kartais ir į požeminius) vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, salietra tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Reikia žinoti, kad keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia - pavasarį bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Nitratai nepašalinami nei virinant vandenį, nei filtruojant jį įprastais buitiniais kasetiniais filtrais. Šulinio išvalymas, dezinfekavimas ir jo eksploatavimas laikantis specialių higieninių reikalavimų, nitratų šulinio vandenyje nepanaikina.
Nors nėra tikslios statistikos, tačiau tikrai didelė dalis gręžinių, jų savininkams tiekia vandenį, kuris turi padidintą geležies normą vandenyje. Jeigu gręžinys izoliuotas nuo paviršinio vandens, galima tikėtis kokybiško vandens, tik greičiausiai bus viršyta geležies norma, kaip yra daugelyje Lietuvos vietovių. Tokiu atveju statomi geležies šalinimo filtrai. Nedidelį geležies perteklių galima pašalinti paprasčiausiu oksidatoriumi, be cheminių reagentų.
Šulinys Gali Būti Ir Modernių Vandentiekio Sprendimų Pradžia
Ar kasdienio kibirų nešiojimo mintis jūsų nežavi? Nesijaudinkite, tam tikrai yra išeičių. Tinkamai įrengę šulinį galite papildomai sumontuoti plačiai naudojamą vandens siurblį kitaip vadinamą hidroforu. Jums tereikės iškasti tranšėją ir nutiesti vamzdį nuo namo iki šulinio, prie kurio prijungsite patį hidroforą ir visą namų santechniką - nuo boilerių ir skalbyklių, iki kriauklų, vonių ir tualetų.
Šulinio kasimo kaina yra santykinai nedidelė, o ir vandens siurblius galima nesunkiai įrengti net ir senos statybos namuose su nenaujais šuliniais. Įsirengę vandens siurblį, galite pagalvoti apie pilną komfortą, kurį suteiks ne tik vandens tiekimas, bet ir kanalizacijos sistema, kuriai įsivesti taip pat yra pakankamai paprastų sprendimų.
Pasibaigus įrengimo darbams, jūsų lauks dar keletas baigiamųjų štrichų: išoriniai apdailos darbai, vandens valymas ir dezinfekavimas. Svarbu nepamiršti, kad pravartu retkarčiais pasitikrinti vandens kokybę, nes ji gali netikėtai pasikeisti dėl įvairiausių išorės ir gamtos veiksnių, kuriuos ne visada lengva numatyti ar pastebėti.
Gręžinio Įrengimo Reikalavimai
Geriamojo vandens gręžinių projektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka“. Nustatyta, kad visiems gręžiniams įrengti reikalingas projektas. Net tokiems, kurie gręžiami į gruntinio vandens horizontą.
Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas. Žmogus, planuojantis įsirengti gręžinį, kartu su gręžimo įmone turi užpildyti paraišką savivaldybei. Tik šiai atsakius teigiamai, galima rengti gręžinio projektą.
Jei yra galimybė prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo tinklo, savivaldybė nenoriai priima teigiamą sprendimą. Jei pasisekė, leidimas gautas ir projektas parengtas, jį dar reikia sude-rinti su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru. Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas.
Šulinio ir Gręžinio Skirtumai
Gyventojams dar kyla klausimų, kuo šulinys skiriasi nuo gręžinio. Tai du skirtingi įrenginiai - skiriasi jų konstrukcija ir teisinis reguliavimas.
| Savybė | Šulinys | Gręžinys |
|---|---|---|
| Konstrukcija | Kastinė plati (dažniausiai 1-3 m skersmens) anga. Sienelės tvirtinamos betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis. | Gręžskylė apribota sienelėmis ir dugnu, viduje įmontuoti vamzdžiai. |
| Paskirtis | Skirtas gruntiniam vandeniui pasiekti, dažniausiai vienam namų ūkiui. | Skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams. |
| Registracija | Registruojamas VĮ Registrų centre. | Visi gręžiniai, įrengti Lietuvos Respublikos teritorijos sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje - Baltijos jūroje, privalo būti registruoti Žemės gelmių registro gręžinių dalyje. |
| Įteisinimas | Netaikomas gręžinių įteisinimo įstatymas. | Taikomi visi įteisinimo reikalavimai. |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad „vandens adata“ (dar vadinama adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa, mini gręžiniu) naudojamas požeminio vandens gavybai, jis laikomas gręžiniu ir jam taikomi visi įteisinimo reikalavimai.