Gretutinės Teisės: Kas Tai?

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Tai nematerialioji nuosavybė, žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, kuris yra saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.

Kiekvienais metais, balandžio 26 d., minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, siekiant priminti intelektinės nuosavybės teisių vaidmenį skatinant naujoves ir kūrybiškumą. Šių metų Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos dėmesio centre - kūrėjai, išradėjai ir verslininkai, kurie plečia inovacijų ir kūrybiškumo ribas, įnešdami naujų idėjų į muzikos pasaulį.

Autorių Teisės ir Gretutinės Teisės

Intelektinės nuosavybės rūšys - autorių teisė, pramoninė nuosavybė ir kitos - reglamentuojamos specialiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ar tarptautinėmis sutartimis. Autorių teisės, kaip viena pagrindinių intelektinės nuosavybės rūšių, Lietuvoje iki šiol yra viena pažeidžiamiausių žmogaus teisių sričių.

Autorių teisės - tai turtinės ir neturtinės tam tikros idėjos savininko teisės į sukurtą intelektinį kūrinį (jis gali būti meninis, mokslinis ir kitas, kuris dar nerealizuotas, vis dar kūrėjo galvoje). Sakoma, kad intelektinė nuosavybė yra būtina, kadangi tik ji gali garantuoti valstybės progresą. Tai ypač buvo aktualu didžiosios pramonės revoliucijos metu ir ypač aktualu dabar, kai informacinės technologijos vis intensyviau tobulėja ir yra kasdieninė mūsų gyvenimo dalis.

Autorių teisės suteikia galimybę kūrėjui savo idėją išleisti, platinti, viešai rodyti ir tuo pačiu apsaugoti nuo kitų žmonių idėjos pavogimo ir plagijavimo. Šiuo metu visada pasaulyje labai dažnai susiduriama su plagijavimo problema, todėl stengiamasi priimti vis efektyvesnius įstatymus, kurie galėtų gąsdinti žmones nuo idėjos vagystės. Žinoma, kuro asmens idėjos platinimas galimas tokiu atveju, jeigu nurodomas tikrasis autorius ir tuo pačiuptas autorius sutinka, kad jo idėjos būtų platinamos.

Autorių teisių objektai - originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai).

Įstatymas saugo: literatūros kūrinius (knygas, brošiūras, straipsnius, dienoraščius), žodinius kūrinius (kalbas, paskaitas, pamokslus), scenoje atliekamus kūrinius (dramas, choreografijas, spektaklius), muzikos kūrinius, audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus, laidas), radijo laidas, skulptūros, tapybos, grafikos, fotografijos, architektūros kūrinius, taikomosios dailės kūrinius, iliustracijas, žemėlapius, planus ir kt.

Gretutinės teisės skirtos kiek kitokios rūšies intelektinės nuosavybės saugojimui. Tai organizacijų, audiovizualizacijų, pirmojo įrašo gamintojo teisės, kurios apsaugo ne tik finansinį praradimą, tačiau ir moralinį. Gretutinių teisių savininkai gali paprasčiausiai uždrausti tam tikros idėjos generavimą ir vystymąsi.

Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.

Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t. t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Asmeninės neturtinės autoriaus teisės yra neekonominio pobūdžio, jos pripažįstamos tik pačiam autoriui - yra neperduodamos ir nepaveldimos - nes yra neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t. y. jo vardu, jo garbe ir reputacija.

Tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę. Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai.

Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija. Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.

Intelektinės Nuosavybės Apsauga Lietuvoje

Iki nepriklausomybės atgavimo autorių teisių apsaugai buvo skiriama per mažai dėmesio, nebuvo dalyvaujama kuriant ir įgyvendinant tarptautinę autorių teisių sistemą. Todėl po nepriklausomybės atkūrimo autorių teisių ir gretutinių teisių sistema buvo kuriama iš pagrindų. 1992 m. Lietuvos Respublika prisijungė prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos konvencijos, 1994 m. pradėtos ratifikuoti pagrindinės šios srities tarptautinės sutartys ir konvencijos, įskaitant Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos.

1999 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, į kurį perkeltos su tarptautiniais įsipareigojimais suderintos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatos ir inkorporuotas 1996 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas. 2003 m. priimta nauja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo redakcija4, suderinta su tarptautiniais įsipareigojimais ir Europos Sąjungos direktyvomis. Galima teigti, kad per paskutinius metus Lietuvoje sukurta moderni, Europos Sąjungos ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkanti autorių ir gretutinių teisių apsaugos norminė bazė.

Svarbu tai, kad kiekviena valstybė intelektinę nuosavybę apipbrėžia pagal savo įstatymus, todėl, jei verslas vykdomas tarpautiniu mastu, būtina atsižvelgti į atitinkamos valstybės įstatymus ir praktiką. Kiekvienas ūkio subjektas (valdymo organas) pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Norėdamas apsaugoti įmonės komercinę paslaptį, darbdavys turėtų į darbo sutarį įtraukti strapsnius dėl komercinių paslapčių apsaugos. Asmenys, atsakingi už komercinę paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą, neturi teisės ją teikti ar skelbti kitiems įmonėms darbuotojams, jei tai nesusiję su šių darbuotojų darbinėmis funkcijomis, bei tretiesiems asmenims.

Autoriaus kūrinio registracija nėra privaloma, todėl kūrinys yra laikomas apsaugotu nuo pat to kūrinio sukūrimo momento. Autoriui tereikia įrodyti kūrinio sukūrimo datą arba savo kūrinio originalumą, najumą.

Pramoninė Nuosavybė

Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas.

• Pramoninis dizainas - tai masiniu būdu gaminamų daiktų meninis konstravimas ir projektų įgyvendinimas. Pramoninis dizainas gali būti plokščias (tekstilės gaminiai, sienų apmušalai arba kilimai) ir erdvinės formos (automobiliai, elektriniai prietaisai, mobilieji telefonai, baldai arba virtuvės reikmenų formos ir ornamentai). Pramoninis dizainas turi būti naujas ir turėti individualių savybių. Dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo (prioriteto) datos nebuvo prieinamas visuomenei. Teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys. Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas yra 5 metai nuo paraiškos padavimo dienos.
• Prekių ženklai - Prekių ženklų apsauga labai svarbi, siekiant išvengti kopijavimo, falsifikavimo, galinčio sukelti kompanijai daug nuostolių. Prekės ženklo klastojimas yra pavojingas, nes prekės su tokiu ženklu dažnai neatitinka numatytos kokybės, o pirkėjai, nusipirkę tokią prekę, praranda pasitikėjimą ženklu. Pirmumo teisė į vieną ar kitą prekių ženklą siejama su pirmumu registruojant šį ženklą. Tam, kad ženklas būtų saugomas tam tikroje valstybėje, jis turi būti toje valstybėje įregistruotas. Pagal LR prekės ženklų įstatymą, prekės ženklo apsauga galioja 10 metų nuo jo suteikimo datos.
• Patentai - tai išradimų apsaugos forma. Patentų sistema - tai savotiški mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Visuomenė saugo išradėjo teises, suteikia išskirtines teises komercinės naudos gavimui, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas. Patentų teisė pasižymi tuo, kad patento savininkui suteikiama ribota patento teisinė apsauga. Ribotu patento saugojimu siekiama skatinti išradėją kuo greičiau realizuoti išradimus. Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse, t.y., sukurtas sprendimas turi būti naudingesnis už analogiškus. Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos.
• Naudingieji modeliai - Naudingasis modelis yra panašus į patentą, jis pasižymi naujumu ir pramoniniu pritaikomumu, tačiau nereikalaujama griežtų išradimo lygio ar neakivaizdumo kriterijų. Naudingieji modeliai paprastai yra taikomi mažiau sudėtingiems arba trumpesnės komercinės gyvavimo trukmės išradimams. Jų gavimo procedūra yra paprastesnė nei gauti patentą, taip pat pigesnė. Naudingieji modeliai ir nacionaliniai patentai, suteikti valstybių narių, kurios neatlieka nuodugnaus išradimo vertinimo - greitesnis apsaugos kelias.

Pramoninės Nuosavybės Registravimas

Paraiškas ir kitus dokumentus, susijusius su išradimų, prekių ženklų, dizaino ar puslaidininkių gaminių topografijų registravimu, galite pateikti internetu, naudodamiesi Valstybinio patentų biuro elektroninėmis paslaugomis. Norėdami pradėti, turite susikurti paskyrą. Jei ketinate registruoti prekių ženklą ar dizainą, registruokitės Prekių ženklo ir dizaino savitarnos portale, pasiekiamame čia. Tuo tarpu, jei norite registruoti išradimą, registruokitės Išradimų patentų savitarnos portale, pasiekiamame čia. Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.

Patentų biuras tikrina, ar paraiška atitinka formalius reikalavimus, ar išradimo objektas atitinka išradimo sąvoką ir jam gali būti išduotas patentas. Teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi.

Patento savininkas turi išimtinę teisę naudoti išradimą (parduoti, importuoti, eksportuoti ir pan.) ir drausti kitiems asmenims naudoti išradimą be jo leidimo.

Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.

tags: #gretutines #nuosavybes #teises #linguee