Kiekvienas nori, kad sugrįžimas į sodybą būtų sutinkamas su maloniu vaizdu ir maloniu jausmu. Jei nenorite atnaujinti visos sodybos teritorijos, visų pirma pagalvokite apie reprezentacinę zoną. Gal vertėtų peržiūrėti gėlyną, augantį prie įvažiavimo? O gal laikas sutvarkyti gyvatvorę arba pasodinti naują?
Jeigu beveik visą reprezentacinę zoną užima automobilių stovėjimo aikštelė, ieškokite būdų, kaip ją padaryti gyvesnę. Augalai puikiausiai padaro šį darbą.
Ingė Auželienė, kursų „Sodybos apželdinimas“ lektorė, atkreipia dėmesį į eismą ratu. Jei nevaržo vietos trūkumas, galima taip pertvarkyti mašinų judėjimą sodyboje, kad jos judėtų žiedu aplink žalią salą. O tą apvalią salą galima apsodinti nereikliomis, patikimomis gėlėmis. Tad, atvažiavus, pirmiausia lankytojus ar namiškius pasitiktų vešlūs augalai, o ne trinkelės, asfaltas ar tiesiog žvyro kelias.
Taip pat galima įsirengti laužavietę. Įsirengti laužavietę tikrai nėra brangu, o padaryti tai galima su priemonėmis, kurias jau turite po ranka. Tokiam projektui tiks senos plytos, akmenys, galite ir pagilinimą iškasti. Svarbiausia paskirkite tam specialią naują vietą, aplinkui apstatykite suoleliais. Atrasite, kad nauja sklypo erdvė, prieš tai buvusi neišnaudota, įgavo naują funkciją. Puiki vietelė pasisėdėjimui su su draugais, kur mielai kepsite kepsnius ir maloniai leisite šiltus vasaros vakarus.
Šis sprendimas puikiai tiks didesnėms sodyboms, kur lieka neišnaudotos erdvės ir nesugalvojate ką ten daryti. Laužavietei reikia nemažai vietos, kad visi saugiai tilptų aplink, tačiau daugiau jokių reikalavimų nėra. Ugnis pati savaime bus traukos objektas vakarais. Tikrai įvertinsite šį naują pokytį.
Įkurdami laužavietę, paisykite saugumo - turėjom tai pasakyti, kaip kitaip.
Arkos - greitas ir efektingas sprendimas. Didelėje sodybos teritorijoje ryškų pokytį daro bet kokios konstrukcijos, kurios turi lubas, kadangi jos savaime sukuria tarsi naują erdvę. Tad kodėl gi nepabandžius pasigaminti arkos iš paprastų šakų bei vytelių? Užtruksite tik keletą valandų, tačiau pokytis bus greitas ir aiškiai matomas.
Kletos idėjų, kur galite pastatyti arką:
- Ties įvažiavimu į sklypą, kad automobilis pravažiuotų po arka;
- Prie įėjimo į daržą, taip tarsi pažymint perėjimą į kitą funkcinę zoną;
- Vietoje, iš kur jūs matote gražų vaizdą, pavyzdžiui, ežero pakrantę, arba kažkokius tolimus horizontus, taip kuriant lyg gyvus paveikslus.
Tokią arką galima apauginti vijokliniais augalais, o per Jonines arba Sekmines ji atrodytų dailiai, apipinta šalia augančiais žolynais bei gėlėmis.
Peržiūrėkite savo sodybos koloritą. Kuriant gėlynus kaimo sodyboje, mes retai kreipiame dėmesį į spalvų suderinimą. Tiesiog auginame tokias gėles, kurios mums yra gražios, nežiūrėdami, kiek jos dera tarpusavyje, kiek dera prie bendro sodybos kolorito. Kartais galima iš esmės pakeisti sodybos vaizdą, tiesiog kai kuriuos augalus persodinant į kitą vietą.
Pabandykite sumažinti spalvų skaičių, pasirinkite patinkančius spalvų derinius, apsiribodami dviejomis ir trijomis spalvomis ir sodinkite gėlynus būtent tokio kolorito rėmuose. Augalus, kurie žydi kitomis spalvomis, perkelkite į kitą vietą, kurioje taip pat pabandykite suderinkite tuos augalus pagal spalvas, mažindami tų spalvų skaičių.
I.Auželienė, pasakodama apie sėkmingus spalvų derinius, sako, kad pokytis bus tikrai ryškus, bendras vaizdas pasikeis ir nauja harmonija džiugins jūsų akį. Gėlynas ir bendra aplinka nebeatrodys kakofoniška ir keistai marga, o džiugins pusiausvyra.
Jei jūsų sodyboje yra senų vaismedžių sodas, neskubėkite jo atsikratyti, juos iškirsdami. Atrodytų, nukirtai - pigu ir efektinga, bet… Jeigu jūs nuspręsite iškisrti seną vaismedžių sodą, jums ne tik kainuos įsigyti naujus sodinukus, bet ir teks palaukti ne vienerius metus, kol sulauksite derliaus, kol medžiai suaugs iki tokių, kurie išties daro jūsų vaismedžių sodą gražų ir vertingą.
Teisingai genėdami vaismedžius, jūs galite ne tik juos išsaugoti, bet ir sulaukti didesnių ir kokybiškesnių vaisių. Be to, tuo pačiu išsaugosite sklypo karkasą, kurį sukuria brandūs medžiai, augantys jūsų sklype. Jeigu kviesite specialistus, kurie tuos medžius genėtų, jau per pirmą genėjimą išleisite tiek pinigų, kiek jums kainuotų genėjimo kursai. Tad naudingiau išmokti tai daryti pačiam.
Sakote, kad jūsų sodyboje „veja“ yra per skambus žodis, ir geriau tiktų „pievelė“? Jei norite gražios vejos ir gruntas yra gana lygus, neverta įrenginėti vejos iš naujo. Pakanka dažnai šienauti, kad ji pagražėtų. Tam yra paaiškinimas: dažnai šienaujant veją, palaipsniui keičiasi jos sudėtis. Vieni augalai pakenčia žemą pjovimą, kitiems tai nepatinka - todėl, jeigu jūs nuolat šienausite veją, vienų augalų mažės, o kitų daugės. Gera žinia, kad daugėja kaip tik tų, kurie siaurais lapeliais ir padaro žolytę tarsi žalią kilimą.
Kitas dažno šienavimo privalumas - natūrali nemokama trąša. Smulkius skutelius, kuriuos nupjovėte, barstykite ten pat vejoje. Jie greitai suirs ir pasitarnaus kaip mulčias, kaip organinė trąša.
Per vienerius metus tikrai galima pasiekti puikių rezultatų. Tokia veja bus patikimesnė negu naujai įrengta, ji bus atsparesnė vasariškoms sausroms (juk ne kiekvieni metai bus plaukte išplaukę, kaip pernai).
Nedirbkite vieni! Susidraugaukite su kaimynais ir pasikvieskite juos pagalbos, o pačius sunkiausius darbus paverskite linksmomis talkomis. Lietuviai nuo seno moka ne tik sunkiai dirbti, bet ir nuoširdžiai linksmintis, todėl rimtesniems darbams pasikvieskite draugus.
Pasak Ramutės, aplinką puoselėja visi šeimos nariai. „Ne tik mums, bet ir sūnums svarbu gyventi tvarkingai ir gražiai. Mudu su vyru, žinoma, džiaugiamės, kad vaikai neabejingi mūsų sumanymams, - sakė pašnekovė. - Dažniausiai aš ką nors sugalvoju, o jie įgyvendina. Šiemet vyras per pusantros dienos sumeistravo pašto dėžutę po stogu. Prie tako įrengta labai originali pašto dėžutė. Peršasi mintis, kad miestelio laiškininkas labai mielas žmogus, jei specialiai jam sumeistraujama išraiškinga sodybos puošmena.
Pirmiausia į žemę įbetonuojama nužievinta ąžuolo ar spygliuočio medžio šaka. Nužievinto ir lakuoto medžio rąstigalyje per vidurį išskaptuojama ertmė. Tada pritaikomas lenktas metalo lakštas jai uždengti. Rąstigalis pakabinamas ant grandinių ir pritvirtinamas prie skiedrinio stogelio atramų. Iš pirmo žvilgsnio ši pašto dėžutė asocijuojasi su šuliniu. Tik priėjęs arčiau pamatai, kad šeimininkai tyčia ar netyčia pašmaikštavo šulinio tema.
Pro namą, ūkinių pastatų link, veda gėlėmis apsodintas takas. Tokia pat žiedų juosta ir prie įvažiavimo į garažą. Ramutė nepriklauso gėlininkų draugijai, neturi agronomės išsilavinimo, tačiau pasikliauja beveik tobulu grožio jausmu, taigi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvųjų šalnų sodybos kiemą puošia įvairiausių gėlių žiedai.
„Labai gražiai pavasarį žydi tulpės ir kitos svogūninės gėlės. Kai jos peržydi, išsiskleidžia vasarinių žiedai. Sunku išvardyti, kiek jų turiu, - sako pašnekovė. - Anksčiau žavėjausi surfinijomis ir petunijomis, tačiau įsitikinau, kad joms reikia ypatingos priežiūros, todėl pamažu stengiuosi jų atsisakyti.“
Prieš aštuoniolika metų statytą plytinį Gabalių namą puošia rožės ir raganės. Ramutė negalėjo pasakyti, kuriai gėlei teiktų pirmenybę. Anot jos, visos savaip gražios.
Prieš keletą metų darbšti šeima nusprendė, kad reikia pavėsinės. Šią vasarą, kai šalia jos bus pastatyta šašlykinė, švęs pabaigtuves. Atsisėdus prie tvirto ir plataus ąžuolinio stalo yra kur paganyti akis. Drebulinėmis lentelėmis dengtoje pastogėje knieti paklausti, kieno žūklės laimikis yra aštuonios lydekos, nes tiek išdžiovintų ir grėsmingai žiojinčių galvų rodo svečiams aštrius dantis.
„Vyras su sūnumis mėgsta žvejoti netoliese esančiame tvenkinyje. Dorodama žuvis galvojau, kodėl nepapuošus jų galvomis pavėsinės, - prisimena Ramutė. - Iš kaimo atsivežėme keletą senienų. Ten jos niekam nereikalingos, o čia senas radijo imtuvas, arklio pakinktai, tekinio ratas, senieji buities rakandai atrado naują gyvenimą.“
Žiūrėdama į tuščią pavėsinės kampą Ramutė sumanė jame pakabinti grybo pažeistą medžio kamieną. Pritarė ir šeimos vyrai. Tad, ilgai nelaukus, sumanymas buvo įgyvendintas. Ligos pažeistas medis buvo nužievintas, paskui lakuojamas, kad nekeistų spalvos. Pakabintas ant grandinių tapo originalia pavėsinės puošmena.
Peršasi išvada, kad ieškodami stiliaus vienovės Gabaliai ir laiškų dėžutę projektavo tokiu pat principu. Ji tarsi miniatiūrinis pavėsinės atkartojimas. Ąžuolinius baldus Gabaliai sumeistravo patys. Patys nusipynė ir lazdynų tvorelę. Ją derindami prie pavėsinės nudažė rudu antiseptiku.
Pasak Ramutės, lazdynų tvorelė graži ir ilgaamžė, tik reikia netingėti iš miško parsinešti lazdyno šakų, švariai jas nužievinti ir išlenkti, kol yra žalios.
Spygliuočiai - mėgstamiausi Ramutės augalai. Moteris suskaičiavo, kad sodyboje yra daugiau nei šešiasdešimt pavadinimų medžių ir krūmų. Tikra dendrologinė kolekcija.
„Gaila, bet pernelyg didelius medžius tenka išrauti. Netoli pavėsinės auginu sidabrinę eglutę. Ji labai gražiai atrodo prie margalapio uosio, tačiau turėjau trumpinti viršūnę, nes eglės labai greitai auga. Jei nori medį formuoti, reikia neleisti jam užaugti didesniam nei gali pasiekti, - aiškino pašnekovė. - Ant žemės besidriekiančias šliaužiančių kadagių šakas irgi karpau. Tada jie tvarkingiau atrodo ir, tikiuosi, šiek tiek pakils nuo žemės.“
Visuose prie namo esančiuose želdynuose Ramutė augalus sodina grupėmis. Spygliuočius dažniausiai po tris, kitus - po daugiau. Žaliame karpomos tujų gyvatvorės fone puikiai atrodo gelsvo, melsvo atspalvio spygliuočiai ir margalapiai augalai.
Beveik kasmet Gabaliai sugalvoja, kaip dar įdomiau ir išraiškingiau pagražinti savo sodybą.
Nauja pavėsinga vietelė poilsiui. Erdviose sodybose, kur siaučia vėjai ir tolimose matosi arimai, tačiau neretai ima ir pritrūksta jaukios vietelės poilsiui su knyga arba tiesiog pasėdėjimui su arbatos puodeliu.
Nebūtina įrengti naują dengtą terasą ar pavėsinę - paskirkite tam vietą, ir apauginkite ją vienmečiais vijokliais, pavyzdžiui, kvapiaisiais pelėžirniais, trispalviais sukučiais, raudonžiedėmis pupelėmis.
Tokiu būdu jūs labai greitai pasieksite norimą rezultatą, bus malonu tokioje jaukioje, šiek tiek pridengtoje nuo vasaros kaitrų vietoje ilsėtis. Ir jeigu jums pasirodys, kad šis sprendimas jums labai patinka, vėliau toje pačioje vietoje galėsite įrengti ir rimtesnę vietą poilsiui, apaugintą daugiamečiais vynuogienojais, raganėmis arba vijoklinėmis rožėmis.
Vienas iš dažnos sodybos privalumų yra tai, kad vietos yra sočiai. Tad pabandykite pastatyti suolelį arba krėslą į kokią naują vietą, ir staiga atrasite visiškai naują žiūrėjimo kampą savo sodyboje.
Dažniausiai mes į aplinką žiūrime iš tų pačių taškų:
- Nuo įėjimo į sklypo teritoriją (vartų arba vartelių, jei tokie yra);
- Iš namų - tai vaizdas, kurį matome pro virtuvės ar kitų kambarių langus, arba matomas, atvėrus namų duris į lauką;
- Iš pavėsinės ar terasos - tai vaizdas, ką matome ten sėdėdami.
Pastatydami suoliuką kitoje sklypo vietoje, mes tiesiog sukuriame dar vieną vietą, iš kurios matomą vaizdą fiksuoja mūsų akys. Ir žiūrėkite, staiga gali pasirodyti, iš tolimos sklypo kertelės prie jazmino krūmo jūsų namas atsiveria visai kitu kampu, kadangi už jo stūkso miškas.
O galbūt iš ten pro plyšį tarp medžių matosi bažnyčios stogas? Arba, pakrantėje pastačius naują suolelį, galbūt atrasite, kad tikrai smagu ant jo parymoti, žvelgiant į vandenį. O jei dar jį pastačius kartu su staleliu - dar viena jauki vietelė popietei su knyga, geriant arbatą ar plepant su vaikais.
Į dabartinę sodybą Čėsnai atsikraustė iš Keturvalakių. 1992 m. pavasarį jiems čia buvo paskirtas žemės sklypas, kuriame ir pradėjo dirbti. Jau kitais metais šeima parsivežė ūkinio pastato blokus ir pradėjo statybas. Kurį laiką ūkininkai gyveno tame pačiame pastate, kuriame buvo laikomi ir gyvuliai.
„Kai atsikėlėme, čia buvo plynas laukas. Nebuvo nei medžio, nei krūmo, tik daug akmenų, kuriuos reikėjo išvežti. Patys po truputį pradėjome viską sodinti. Iš pradžių pasodinome beržus, liepas, vėliau - kitus augalus. Viso to reikėjo, nes ši vieta - labai vėjuota. Iš pradžių sodinome tuos augalus, kuriuos pavyko gauti nemokamai, vėliau - pirkome. Nemažai medelių mums padovanojo eiguliai“, - prisiminė A.
Šeima į Palaimos kaimą atsikėlė neatsitiktinai. Būtent čia yra Aldonos tėviškė. Iš pradžių Čėsnai ūkininkauti pradėjo 3 ha žemės plote. Jeigu ne A. Čėsnienės tėtis, galbūt šeima ir nebūtų pradėjusi ūkininkauti. „Net neturėdamas sveikatos tėtis kūrė pačius įvairiausius planus. Mes su vyru iki tol nelabai ką bendro turėjome su žeme. Aš dirbau buhaltere, vyras - vairuotoju. Vis dėlto vieną dieną ryžomės pasielgti taip, kaip patarė tėtis. Moteris tvirtino, kad iš pradžių kurtis buvo labai sunku. Situacijos nepalengvino ir dalies aplinkinių abejingumas, nepasitikėjimas, apkalbos.
Kone kiekvienas keturvalakietis galėtų pasakyti, kad Čėsnai - itin sąžiningi ūkininkai. Jie visada atsiskaito su savo darbuotojais, juos pamaitina. Norinčiųjų dirbti pas juos - ne vienas. Nepaisant to, kad dirba didžiulius žemės plotus, Čėsnai randa laiko tvarkyti savo namų aplinką. O ji - išties kerinti. Ne veltui 2008 m. 3 ha plote akys raibsta nuo įvairiausių augalų, netradicinių kampelių, akmenimis išgrįstų takelių ar poilsio zonų. Be to, greta ganosi trys danieliai, dienas leidžia penki stručiai.
A. Čėsnienė tvirtino, kad visos idėjos gimsta natūraliai. Pavyzdžiui, šeima labai norėjo arti namo išsikasti kūdrą, tačiau padarius gręžinį paaiškėjo, kad čia nėra vandens. Teko kasti kiek toliau nuo gyvenamosios teritorijos. Kasant vandens telkinį supiltas žemes iš pradžių ketinta išlyginti, bet vėliau planai kiek pasikeitė. Kalnas buvo apsodintas įvairiausiais augalais, o jo papėdėje pastatyta graži pavėsinė.
Viena iš jų - nedidelė R. K. „Toje vietoje, kurioje dabar stovi ekspozicija, kadaise gulėjo betoninių plokščių krūva. Daugumą jų darbininkai išvežė, o vieną suskilusią žadėjo paimti vėliau. Aš negalėjau laukti. Sutvarkiau aplinką, išlyginau žemę, užsėjau žolę, o ta plokštė taip ir liko. Jau nesinorėjo, kad čia važiuotų traktoriai ir viską išdraskytų. Su vyru pasitarėme ir sugalvojome, jog visai gera idėja būtų sudėti jo tėvų padargus. Plokštėje esančius įskilimus apkrovėme akmenimis ir šiandien turime šią ekspoziciją“, - pasakojo A.
Ji tvirtino, kad laiko, praleidžiamo tvarkant visą aplinką, neskaičiuoja, nes šis darbas - itin malonus.
Laima tiki dvasiomis. Tiki, kad jos gyvena senuose namuose. Tiki, kad jos gyventi naujiems šeimininkams, priklauso, kaip su jomis elgiesi. Laima gerbia dvasias. Jų daiktus naudoja grožiui sukurti. Kartais ir pirštą pasukioja ties smilkiniu, bet išeina visi besišypsantys.
Laima tik archajiškose sodybose, vienkiemiuose rastuose daiktuose mato grožį. Jei ruošiatės į šiukšlių konteinerį išmesti nereikalingą daiktą, gerai pagalvokite.
Viskam reikia saiko, kuris kartais pamirštamas. Turėti ir menininko gyslelę, kad sukurtum grožį. Svarbu, kad aplinka netaptų tiesiog margučiu.
Patariama gėles sodinti vienoje vietoje - į stačiakampius, apskritimus ar juostas. Tokiu būdu gėlynas atrodys įspūdingai. Ir sodindami pasidomėkite jomis, paskaitykite aprašymus.
Taigi, graži sodyba - tai ne tik kruopštus darbas, bet ir meilė gamtai, kūrybiškumas bei pagarba tradicijoms. Tikimės, kad šie patarimai ir įkvėpimo šaltiniai padės jums sukurti savo svajonių sodybą!
Štai keletas kaimo turizmo sodybų Lietuvoje, kurios gali įkvėpti jūsų sodybos kūrimo idėjas:
| Sodybos pavadinimas | Vieta | Aprašymas |
|---|---|---|
| Pagulbio sodyba | Molėtų r. | Unikali sodyba su kluonais, autentiškais pastatais ir senoviniu interjeru. |
| Sodyba „Pas bitininką“ | Kėdainių r. | Kaimo turizmo kompleksas su pokylių salėmis, nameliais poilsiui, tvenkiniu ir mini zoologijos sodu. |
| Sodyba „Šušvė“ | Kėdainių r. | Sodyba ant Šušvės kranto, kur galite degustuoti midų ir leistis į baidarių žygį. |
| Sodyba „Po vienu rūmu“ | Šalčininkų r. | Etnografinė sodyba su autentišku interjeru ir namų muziejumi. |
| Sodyba „Ėvė“ | Šilutės r. | Restauruotas XIX a. statybos namas Minijoje, kur galite sužinoti apie Mažosios Lietuvos tradicijas. |
Pažiūrėkite video apie sodybos dekoravimą