Lietuvoje kasmet vyksta konkursai, skirti išrinkti gražiausiai tvarkomas sodybas. Šie konkursai skatina gyventojus puoselėti savo namų valdas, sodybas, kaimus ir miestelius, ugdo kūrybiškumą ir norą išradingai tvarkyti savo gyvenamas teritorijas, puoselėti tradicijas. Komisijos, aplankančios sodybas, atrenka tas, kurias pasiūlo seniūnijos.
Lietuva žemėlapyje
Kauno Rajono Gražiausios Sodybos
Kauno rajone prieš mėnesį pradėjusi darbą sodybų, ūkininkų sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūros - konkurso vertinimo komisija įvertino 34 seniūnijų rekomenduotas rajono sodybas ir išrinko pačias gražiausias.
Komisijos narių vertinimu gražiausiai tvarkomos sodybos šeimininkais tapo Natalja Liovkina ir Rytis Padegimas (Ringaudai), antra vieta įvertinta Valerijos Sinkevičienės sodyba (Šlienavos km., Samylų sen.), trečiąja - Danutės ir Česlovo Paškevičių sodyba (Butkūnų km., Vandžiogalos sen.). Už gražiai tvarkomas sodybas skirtos ir keturi padėkos raštai: Danutei ir Kaziui Alonderiams, čekiškiečiams Laimai ir Jonui Grudinskams, D. ir E. Medeckams iš Vilkijos, Skirmantai ir Reigardui Grikiečiams iš Bernatonių (Raudondvario sen.).
„Gražiausiai tvarkomos ūkininko sodybos“ nominacija atiteko Lolitai ir Antanui Juočioniams iš Dievogalos (Alšėnų sen.), antra vieta skirta Gemai ir Vytautui Užpalevičiams, gyvenantiems Šlienavoje (Samylų sen.), trečioji - Jonui Žotkevičiui, ūkininkaujančiam Padubysio kaime (Vilkijos apylinkių sen.).
Nominacijoje „Gražiausiai tvarkoma kaimo gyvenamoji vietovė“ konkuravo Ringaudai ir Vaišvydava. Ringaudų kaimui atiteko antra vieta, Vaišvydavos kaimui - trečioji.
Komisijai pirmininkavusi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Lukoševičienė džiaugėsi, kad šios sodybos gražios ne tik gėlėmis, medžiais, statiniais ar tvenkiniais, jas puošia gražūs šeimyniški santykiai, puoselėjamos tradicijos.
Savivaldybės Ekologo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Juknienė pastebėjo, kad žmonės nepraranda noro puošti savo gyvenamąją aplinką, o rajonas tampa vis gražesnis.
Šiuolaikiškai sutvarkytos sodybos pavyzdys
Panevėžio Rajono Gražiausios Sodybos
Keturias dienas po Panevėžio rajoną keliavusi ir seniūnijų siūlymu per 40 sodybų aplankiusi gražiausiai tvarkomų sodybų konkurso-apžiūros vertinimo komisija baigė darbą ir išrinko nugalėtojus. Miesto ir/ar miestelių sodybų kategorijoje gražiausiai tvarkoma pripažinta Ramygalos seniūnijoje Ramygalos mieste esanti Gerdos ir Vytauto Navikų sodyba. Antra vieta skirta Naujamiesčio seniūnijoje Naujamiesčio miestelyje gyvenantiems Virginijai ir Artūrui Amanavičiams. Kaimų sodybų kategorijoje aukščiausiai įvertinta Krekenavos seniūnijos Linkaučių kaimo gyventojų Audronės ir Albino Kisielių sodyba.
Vienkiemių sodybų kategorijoje pirmoji vieta skirta Dalios ir Algio Atkočiūnų sodybai „Visas dangus“, esančiai Krekenavos seniūnijoje Žibartonių kaime. Antroji vieta atiteko Irenos ir Eugenijaus Galvanauskų sodybai, puošiančiai Paįstrio seniūnijoje esantį Pakaušių kaimą.
Renkant nugalėtojus vertinimo komisijos posėdyje pasiūlyta įvertinti Miežiškių seniūnijoje Nevėžio kaime Smilgių gatvėje esančio dviejų butų namo teritoriją, kurią puoselėja Janina ir Rimantas Mitašiūnai bei Laima ir Giedrius Gutkovai.
Akmenės Rajono Gražiausios Sodybos
Dėl smarkaus lietaus Akmenės rajonas paskelbė ekstremaliąją situaciją. Nepaisant to, žmonės puoselėja savo sodybas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), skatindama investuotojus kurtis Akmenės rajone, skiria papildomą beveik 118 mln. eurų. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje.
Kelmės Rajono Gražiausios Sodybos
Komisija rinkosi net į kelis posėdžius. Buvo daug ginčų. Galiausiai nuspręsta miestų kategorijoje pirmąsias vietas skirti kelmiškei Eugenijai Fetingienei, tytuvėniškiams Laimai ir Gintarui Zaleckams. Pačiu gražiausiu pripažintas Šaukėnų seniūnijos Vėžalių kaimo gyventojų Adelės ir Dainiaus Latvėnų vienkiemis. Antroji vieta atiteko Kristinai ir Sauliui Zagurskams iš Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pavydų kaimo.
Etninės Architektūros Sodybos Saugomose Teritorijose
Konkurso komisija išrinko du nugalėtojus: autentiškos, išsaugotos sodybos kategorijoje - sodybą Mančiagirės kaime Dzūkijoje, rekonstruotos sodybos kategorijoje - sodybą Vaišnoriškės kaime Aukštaitijoje. XIX-ojo amžiaus pabaigoje statytos ir priklausiusios garsiam kryždirbiui Tomui Miškiniui, Dzūkijos nacionaliniame parke Mančiagirės kaime esančios sodybos autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai - kryždirbio anūkas Gintaras Latkauskas ir menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius. Viskas išliko beveik taip, kaip buvo: gyvenamasis namas su gražiai dekoruotais viršlangiais, sodybos priklausiniai, o karčių ir statinių tvoros bei kryžius prie įvažiavimo į sodybos kiemą - atstatyti. Sodybos visuma atspindi Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį.
Komisijos narės, etninės architektūros ekspertės Rasos Bertašiūtės nuomone, lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste: "Sodybą sudaro pastatų (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.), želdinių (sodas, gėlių darželis, medžiai), kiemo erdvių ir mažosios architektūros (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.) formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą“.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, labai norisi, kad saugomose teritorijose išliktų kuo daugiau autentiškų sodybų arba nauji pastatai būtų statomi, tęsiant tradicijas. Konkursu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografines sodybas, skatinti saugoti tradicinės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius valstybiniuose parkuose.
Etnografinė sodyba Dzūkijoje
Tendencijos ir Pastebėjimai
Vis daugiau pakaunės gyventojų gražiai tvarkosi ne tam, kad kažkas atvažiuotų, pažiūrėtų ir įvertintų, o patys dėl savęs. Susidaro įspūdis, kad vis daugiau žmonių ne patys tarnauja savo kiemui, o tas kiemas jiems tarnauja. Kuo toliau, tuo daugiau ženklų, kad jie ten gyvena, leidžia laisvalaikį: savo kieme jie susikuria ir poilsio zoną, ir gėlyną, daržą, šiltnamį, alpinariumą, sporto zoną, skirtą, pavyzdžiui, krepšiniui žaisti.
Anksčiau vis pabrėždavome, kad šiuo konkursu skatiname etnografiniams regionams būdingų sodybų bruožų tęstinumą. Tačiau dabar tie etnografiniai bruožai iš sodybų dingsta. Anksčiau būdavo tai koks vežimas kieme gėlėmis apsodintas, tai medinė dekoratyvi tvora, tai ratas gandralizdžiui. Dabar to mažėja, kaip ir neskoningumo, kičo - visokių plastmasinių atseit pagražinimų. Dabar žmonės linkę palikti daugiau natūralios gamtos.
Komisijos nariai atsižvelgia ir į aplinkos švarą, kur laikomi buitinių atliekų konteineriai ar kompostuojamos gamtinės atliekos, kaip tvarkomos nuotekos. Kai kuriose sodybose pastebima įvairių plastikinių figūrų ir kitokių ne itin vertingų detalių, vadinamų kiču. Tai nėra mažoji architektūra, bet kažkodėl mėgstama.
Tvarkytis sodyboje Januševičiams padeda suaugę sūnus ir dukra. Jiems tai yra artima, tokių darbų jie nesikratė ir būdami paaugliais.
Konkurso tikslas - skatinti gyventojus puoselėti savo namų valdas, sodybas, kaimus, miestelius, ugdyti gyventojų kūrybiškumą, norą išradingai tvarkyti savo gyvenamas teritorijas, puoselėti tradicijas.
Eglė Sirvidytė - Mano namai Žodžiai
tags: #graziausiai #tvarkomos #sodybos