Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų ne tik pamiršta deklaruoti visas pajamas, bet ir nežino, kada tokia pareiga apskritai atsiranda. Specialistai primena, kad ne visos smulkios pajamos yra neapmokestinamos.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo esminiai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai. Visos gyventojo pajamos - tiek iš darbo santykių, tiek iš nuomos ar individualios veiklos - nuo šiol sumuojamos į bendrą metinę sumą ir apmokestinamos progresiniais tarifais: 20%, 25% ir 32%.
Kada Privaloma Deklaruoti Pajamas?
Pasak VMI atstovo, nėra vienos universalios sumos, iki kurios papildomų pajamų deklaruoti nereikėtų. Pareiga deklaruoti pajamas priklauso nuo pajamų rūšies, jų šaltinio ir taikomų lengvatų. Pajamų deklaracijas privalo pateikti gyventojai, vykdę individualią veiklą (net ir tais atvejai, kai pajamų negavo), pritaikę per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, pardavę 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą.
Deklaruoti pajamas taip pat turi asmenys, nuomoję turtą, gavę didesnės nei 500 eurų palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių, taip pat tie, kurie siekia pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis. VMI pabrėžia, kad deklaravimo pareiga taikoma ir tais atvejais, kai pats gyventojas ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ar pajamas.
Asmeninių Daiktų Pardavimas - Individuali Veikla?
VMI aiškina, kad ne kiekvienas pardavimas internete reiškia individualią veiklą. Jei gyventojas parduoda savo asmeninius, nebenaudojamus daiktus - drabužius, knygas ar kitus daiktus - tokia veikla nelaikoma individualia, kol skirtumas tarp pardavimo pajamų bei įsigijimo išlaidų per metus neviršija 2500 eurų. Norint įrodyti išlaidas svarbu kaupti prekių pirkimo čekius, sąskaitas faktūras, banko išrašus ar susirašinėjimus.
Vis dėlto situacija keičiasi, kai veikla tampa tęstinė: gyventojas pats gamina, perparduoda prekes ar teikia paslaugas siekdamas nuolatinių pajamų ir apie tai skelbia viešai, įskaitant socialinius tinklus ar platformas. VMI nurodo, kad tokiu atveju, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą.
„Mokesčių prasme nėra skirtumo, kokiu būdu vykdoma veikla - gyvai ar internetu, per platformas ar kitaip - svarbu, kad ji būtų įregistruota ir atitinkamai būtų sumokėti priklausantys mokesčiai“, - aiškina M. Endrijaitis.
Dažniausios Klaidos Deklaruojant Pajamas
VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis nurodo, kad gyventojai dažnai daro kelias pasikartojančias klaidas pildydami pajamų deklaracijas. Viena jų - deklaruojamos ne visos gautos pajamos, pavyzdžiui, pamirštamos nekilnojamojo turto, automobilių, finansinių priemonių pardavimo ar individualios veiklos pajamos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisingai deklaruoja išlaidas, kuriomis negalima mažinti apmokestinamųjų pajamų, arba apmokestinamąsias pajamas nurodo kaip neapmokestinamąsias. Dažnai nesutampa ir deklaruojama parduoto turto įsigijimo kaina su trečiųjų asmenų pateikta informacija.
„Gyventojai neretai deklaruoja ne visas pajamas arba pateikia netikslius duomenis apie patirtas išlaidas, kurios negali būti naudojamos mokesčiui mažinti“, - pažymi M. Endrijaitis.
#5 Kaip deklaruoti pajamas? Ir kaip skirti 1.2% GPM per 3 minutes?
Pajamų Apmokestinimo Būdai Nuomojant Nekilnojamą Turtą
Yra keletas būdų, kaip apmokestinti pajamas, gaunamas iš nekilnojamojo turto nuomos:
- Metų pabaigoje deklaruojate nuomos pajamas ir sumokate GPM. Nuo 2026 m. pirmieji 12 VDU (27 745,80 €) ne iš darbo santykių pajamų apmokestinami 15% tarifu. Viršijanti dalis patenka į progresinę skalę (20/25/32%), priklausomai nuo bendros metinės pajamų sumos. Šio būdo privalumas - nereikia mokėti jokių Sodros įmokų (VSD ir PSD), nereikia registruoti veiklos.
- Registruojate individualią veiklą VMI ir nuomojate turtą kaip veiklą. Privalumas - galite atskaityti 30% išlaidų be dokumentų arba faktines išlaidas (remontas, draudimas, komunaliniai ir kt.). Apmokestinamosios pajamos iki 20 000 €/m. efektyviai apmokestinamos tik 5% GPM dėka mokesčio kredito. Pajamoms nuo 20 000 € iki 42 500 € tarifas palaipsniui kyla iki 20%. Svarbu: vykdant individualią veiklą, privalote mokėti Sodros įmokas (VSD 12,52% + PSD 6,98%) nuo 90% apmokestinamųjų pajamų.
- Verslo liudijimas. Tai fiksuoto dydžio mokestis, kurį nustato savivaldybė. Taikomas tik gyvenamosios paskirties patalpų nuomai (veiklos kodas 051). Nuo 2026 m. riba padidinta iki 50 000 € per metus. Verslo liudijimas paprastai apsimoka, kai nuomos pajamos viršija tam tikrą ribą. Pavyzdžiui, Vilniuje su 684 € metiniu mokesčiu, verslo liudijimas apsimoka jau nuo ~4 560 €/m.
Svarbu žinoti, kad trumpalaikė nuoma (iki 2 mėnesių) ir apgyvendinimo paslaugos yra PVM objektas, skirtingai nuo ilgalaikės gyvenamojo turto nuomos, kuri PVM neapmokestinama. Nuo 2026 m. apgyvendinimo paslaugoms (viešbučiai, Airbnb tipo nuoma) taikomas lengvatinis 12% PVM tarifas (buvo 9%). PVM registracijos riba: viršijus 45 000 € per metus apyvartą iš PVM apmokestinamos veiklos - privaloma registruotis PVM mokėtoju.
Trumpalaikės Būsto Nuomos Mokesčiai
Trumpalaikės būsto nuomos mokesčiai Lietuvoje gali būti mokami trejopai - įsigyjant verslo liudijimą, mokant 15 % gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba dirbant su individualia veikla. Šiame straipsnyje aptarsime šių būdų skirtumus bei privalumus, kad galėtumėte priimti tinkamiausią sprendimą savo trumpalaikės nuomos verslui.
Verslo liudijimo kaina priklauso nuo savivaldybės, kurioje nuomojate būstą. Svarbu paminėti, jog verslo liudijimas trumpalaikei nuomai neapsiriboja vien tik verslo liudijimo kaina. Dar reikia nepamiršti susimokėti PSD ir VSD Sodrai. Taip pat, svarbu atsižvelgti kiek pajamų galite surinkti per mėnesį iš savo veiklos. Pavyzdžiui, kaupiant pensiją bei turint 043 VL Vilniaus miesto savivaldybėje, verslo liudijimą apsimoka imti mėnesiui tik tuo atveju, jei planuojate surinkti virš 1680 eur. pajamų - tuomet jum mažesnė mokestinė našta.
Pasirenkant individualią veiklą, reikia ją įregistruoti pagal pažymą „Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ arba „Kita apgyvendinimo veikla“. Individualiai veiklai taikomas mokesčio tarifas priklauso nuo pajamų sumos. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taikant 15 % tarifą, o gauta mokesčio suma mažinama gyventojų pajamų mokesčio kreditu. Pajamoms, neviršijančioms 20 000 eurų per metus, taikomas 5 % tarifas po kredito pritaikymo. Jei pajamos siekia iki 35 000 eurų, tarifas proporcingai didėja nuo 5 % iki 15 %.
Pasirinkus individualią veiklą, vienas iš privalumų yra galimybė atskaityti faktines išlaidas, patirtas siekiant uždirbti pajamas. Tai galima daryti remiantis leidžiamais atskaitymais, kurie gali siekti ne daugiau kaip 30% gautų pajamų. Taip pat, norint atskaityti su turtu susijusias išlaidas, t.y.
Pasirinkus mokėti 15% GPM (arba tiesiog pamiršus pasiimti VL ar ĮV), mokesčius už praėjusius metus turėsite sumokėti iki gegužės 1 d. deklaruojant pajamas. Pavyzdžiui, jeigu Palangoje nuomosite savo būstą už 500 € per mėnesį, per metus surinksite 6000 € pajamų. Pagrindinis minusas, jog pasirinkus tokį būdą Jums gali tekti susimokėti mokesčius nuo tos sumos už kurią įvyko pardavimas (įskaitant pvz. Airbnb ar Booking.com komisinius, miesto rinkliavą ir kitas tarpininkų išlaidas).
Trumpalaikės būsto nuomos mokesčių mokėjimo būdo pasirinkimas Lietuvoje priklauso nuo jūsų pajamų ir veiklos masto. Verslo liudijimas (043 Kodas) yra tinkamas didesnėms pajamoms ir nuolatinei veiklai dėl fiksuotų mokesčių, tačiau reikalauja mokėti PSD ir VSD. Gyventojų pajamų mokestis (15% GPM) netinkamas, jeigu planuojate dirbti su pardavimų platformomis, nes mokesčiai skaičiuojami nuo didelės dalies ir riboja sąskaitų išrašymo galimybes juridiniams asmenims.
Pajamų Deklaravimas ir Mokesčių Mokėjimas
VMI atstovas M. Endrijaitis nurodo, kad pajamų deklaracijas būtina pateikti laiku - iki nustatyto termino, kuris šiemet yra gegužės 2 diena. Deklaraciją privaloma pateikti ir tais atvejais, kai individualios veiklos pajamų faktiškai nebuvo gauta.
Jeigu gyventojas turi pareigą deklaruoti pajamas, tačiau to nepadaro laiku, VMI pirmiausia siunčia priminimus apie prievolę pateikti deklaraciją. Nesumokėjus mokesčio, pradedami skaičiuoti delspinigiai, tačiau patiriant finansinių sunkumų galima kreiptis dėl mokėjimo dalimis. Prašymą dėl tokios sutarties galima pateikti likus ne daugiau kaip 20 dienų iki mokesčio sumokėjimo termino - tai yra nuo balandžio 12 dienos.
Statistika
VMI duomenimis, pajamų mokesčio deklaracijas už 2024 metus pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Kaip ir kasmet, dalis jų deklaravo GPM permoką - daugiau nei 861 tūkst. gyventojų susigrąžino per 405 mln. eurų, tuo metu apie 495 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną GPM, kurio bendra suma siekė 440 mln. eurų.
Tuo pat metu VMI statistika rodo, kad papildomas pajamas - pavyzdžiui, iš individualios veiklos, nuomos ar kitų šaltinių - 2024 metais deklaravo 471,9 tūkst. gyventojų. Iš jų 78,4 tūkst. vėliau tikslino jau pateiktas deklaracijas. Palyginti su ankstesniais metais, papildomas pajamas deklaruojančių gyventojų skaičius nuosekliai auga, o tai rodo didėjantį gyventojų aktyvumą deklaruojant ne tik pagrindines, bet ir papildomas pajamas.
VMI taip pat akcentuoja, kad pagal trečiųjų šaltinių pateikiamą informaciją dažniausiai lieka nedeklaruotos užsienyje gautos pajamos, taip pat nekilnojamojo turto ir finansinių priemonių perleidimo pajamos.
Kaip Deklaruoti Nuomos Pajamas?
Pajamas gautas iš kitų gyventojų už nekilnojamojo turtą nuomą neįsigijus verslo liudijimo, turite deklaruoti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formoje. Deklaraciją turite pateikti ir joje apskaičiuotą pajamų mokestį sumokėti per 25 dienas nuo nuomos pajamų gavimo dienos.
Deklaraciją patogiausia užpildyti prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Jeigu neturite galimybės prisijungti prie EDS ir užpildyti deklaraciją elektroniniu būdu, užpildytą popierinę deklaraciją kartu su užpildytais priedais galite atsiųsti paštu arba pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
Nuomos pajamų, gautų iš įmonių ar iš veiklos, vykdytos pagal verslo liudijimą, Lietuvoje Jums deklaruoti nereikia.
Nuomos Pajamų Priskyrimas Pajamų Klasei
Nuomos pajamų priskyrimas pajamų klasei priklauso nuo mokėtojo. Žemiau esančioje lentelėje yra pateiktos nuomos pajamų priskyrimo klasėms, deklaravimo ir mokesčio mokėjimo taisyklės.
| Pajamų klasė | Priskyrimas pajamų klasei | Deklaravimas | Mokesčio mokėjimas |
|---|---|---|---|
| A klasė | Jei gautos iš: Lietuvos įmonės; užsienio įmonės nuolatinės buveinės; užsienio įmonės filialo ar atstovybės, įsteigtų LR įstatymų nustatyta tvarka ir nesančių nuolatine buveine; nuo 2018 m. už nekilnojamojo turto nuomą gautos pajamos iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris šį turtą naudoja individualioje veikloje. | Tiek gyventojas, tiek įmonė, turto nuomos išmokas turi deklaruoti mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje bei metinės deklaracijos GPM312 formoje ir jos priede GPM312L. | Kai nuomos mokestis mokamas kas mėnesį: išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., mokėtojas privalo iki to paties mėnesio 15 d. sumokėti pajamų mokestį; išmokėdamas išmokas nuo 15 d. iki to mėnesio paskutinės dienos, mokėtojas pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Kai nuomos mokestis mokamas vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta iki 15 d. arba iki to mėnesio paskutinės dienos. |
| B klasė | Jei gautos iš kito gyventojo (išskyrus nuo 2018 m. už nekilnojamojo turto nuomą gautos pajamos iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio gyventojo, kuris šį turtą naudoja individualioje veikloje). | Gyventojas turi pateikti metinę pajamų deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 d. | Gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį iki kitų metų gegužės 1 d. |
Ką Daryti Pavėlavus Deklaruoti Pajamas?
VMI nurodo, kad gauna informaciją ne tik iš gyventojų, bet ir iš trečiųjų šaltinių - bankų bei elektroninių platformų. Visose ES šalyse platformų operatoriai privalo teikti duomenis mokesčių administratoriams apie gyventojų sandorius, kai per metus viršijamos nustatytos ribos - 2 tūkst. eurų arba jei jie atliko daugiau nei 30 sandorių.
Vis dėlto pabrėžiama, kad šie pokyčiai yra nukreipti ne į gyventojus, kurie tiesiog parduoda nebenaudojamus daiktus, tačiau į verslininkus, įmones ir individualią veiklą vykdančius gyventojus, kurie naudojasi įvairiomis e. platformomis. Gyventojai, kurie tiesiog parduoda savo nereikalingus daiktus ar rūbys savaime netampa verslininkais, o praktikoje labai retai pasitaiko atvejų, kai už nereikalingų daiktų pardavimą pelnas viršiją nurodytą ribą.