Klojinių Nuoma: Privalumai ir Trūkumai

Statybos procese, ypač statant privačius namus, juostiniai pamatai yra vienas iš populiariausių pasirinkimų. Jų gamybai galima naudoti tiek daugkartinius rėminius, tiek ir liktinius klojinius. Panagrinėkime klojinių nuomos privalumus ir trūkumus.

Liktiniai klojiniai pamatams ne tik suteikia geometriškai tikslias formas, tačiau ir gerokai supaprastina darbus bei atlieka išorinio apšildymo funkciją. Jų naudojimas ženkliai sutrumpina darbų atlikimo laiką, nes pats montavimas yra atliekamas daug greičiau bei nebelieka poreikio ardyti arba išmontuoti konstrukcijas.

Ruošiant apšildytus juostinius pamatus, jokiu būdu nereiškia, kad tai galima daryti net ir per šalčius. Jei darbai yra atliekami esant žemesnei nei +5 ⁰С oro temperatūrai, tai į betono mišinį turėtų būti dedami specialios priemaišos, neleidžiančios jam užšalti jo paruošimo metu.

Liktinių Klojinių Medžiagos

Renkantis tinkamiausią liktinių klojinių pamatams variantą, svarbu gerai suprasti jų suteikiamas naudas ir rekomenduojamą panaudojimo būdą.

• Pūtų polistirenas (putplastis): Ko gero populiariausia medžiaga liktinių klojinių gamybai. Naudojant pūtų polistireną, darbus reikėtų užbaigti kaip įmanoma greičiau, ypač kai nėra poreikio laukti kol visiškai išdžius mišinys, o paviršiaus nereikia lyginti.
• Arbolitas: Ganėtinai nauja, bet išbandyta lauko medžiaga. Jos gamyboje naudojamas betonas ir medžio drožlės. Naudojant klojinius iš arbolito, reikėtų prisiminti, jog ši medžiaga gali šiek tiek susitraukti (maždaug iki 0,5 %).
• Cemento pjuvenų plokštė: Dar viena medžiaga gaminama iš cemento ir medžio drožlių mišinio.
• Gelžbetonio klojinių blokai: Labiau rekomenduojami didesnių objektų statybai, nes atlaiko aukštesnes apkrovas, kas nėra aktualu 1 ar 2 aukštų namų statybose. Plonasieniai blokai taip pat gali tikti ir tvoros pamato paruošimui.

Žinoma, toks sprendimas yra susijęs su panaudojimu medžiagų, kurių kaina yra kiek aukštesnė nei paprastų lentų arba faneros. Tačiau jei norite, kad statybos būtų baigtos kuo greičiau bei padidinti statomos konstrukcijos efektyvumą, naudojant pažangias technologijas, tai tikrai toks pasirinkimas atsipirks.

Liktiniai klojiniai patikimai apsaugo pamatų betoną nuo kontakto su gruntu, o tai neabejotinai teigiamai atsiliepia ilgaamžiškumui.

Yra labai daug kompanijų pasaulyje, kurios gamina klojinių sistemas. Šios kompanijos siūlo įvairas klojinių sistemas. Visi klojiniai yra labai panašūs ir kartu skiriasi. Klojinių sistemos nuoma reikalauja didelių investicijų.

Panagrinėkime ICF sienų sistemas, kurios turi bendrą privalumą - DIY (galima pasidaryti pačiam):

1. Baltijos polistireno ICF. Ganėtinai trapūs ir silpni, greitai lūžta, yra polistireno granulių išretėjimų (kalbama apie neoporinius blokelius). Tankis mažesnis negu konkurento IZODOM. Lietuviškų tankis 150, o lenkiškų 200.
2. Termoplokk. Estų gamintojas, gaminantis ne tik sienų elementus, tačiau ir plokštuminių bei juostinių pamatų sistemas iš polistireno. Ši ICF sistema nėra visiškai Lego, neturi surinkimo žingsnio, todėl galima labiau nukreivoti. Langams ir durims montuoti turi specialius uždaromuosius profilius, į kuriuos betonavimo metu įdedamos lentos (nereikia papildomo paramstymo). Iš abiejų pusių turi vienodą apšiltinimo sluoksnį (10 ir 15cm). Sistemos blokeliai tarpusavyje klijuojasi putomis, todėl jų nereikia tarpusavyje surišinėti.
3. IZODOM 2000. Lenkiški, labai neblogos kokybės blokeliai, kuriais beveik buvau susigundęs, bet nugalėjo kainos skirtumas. Gaminami iš neoporo ir baltojo polistireno. Aukšto tankumo gaminys iš EPS 200. Labai palankus blokelio aukštis - 250 mm, kas leidžia pasiekti optimalius lango ar durų angos aukščius, pvz. 2250 mm. Be to yra 50 mm detalių, kurios leidžia koreguoti aukščius. Gamina 450 mm blokelius.
4. THERMOMUR. Taip pat lenkiška sistema, kuria mažai domėjausi, kadangi negamina Neoporo blokelių. Kainų nelyginau, bet juos viešai skelbiamos lenkų tinklalapyje. Gamina 450 mm blokelius.
5. EUROMAC2. Prancuziški blokeliai, kurių sistema šiek tiek skiriasi nuo jau aprašytų. Abi klojinio pusės apjungtos metaline jungtimi, dėl to sistema susideda iš paprastesnių užsklandų. 300 mm - mano nemėgstamas blokelio aukštis, tačiau šiuo atveju jis yra prie privalumų. Gamina 450 mm blokelius.
6. SAM. Prisiminiau ir šią Lietuvoje esamą ICF sistemą.
7. JACKON THERMOMUR. Nors šia sistema neprekiaujama Lietuvoje, tačiau norėjau apžvelgti ir ją. Tai buvo mano pirmoji pažintis su polistireniniais liktiniais klojiniais. Norvegiškosios sistemos išorinės sienos elementas turi storą (100 mm) vidinę polistireno dalį, kas leidžia vienu ypu išbetonuoti didesnius aukščius.
8. TENAPORS. Yra ir kitų, ne Lego principo liktinių klojinių sistemų. Tai yra Tenapors.

Reikalingos medžiagos ir įrankiai klojinių montavimui:

• Architektūros ir konstrukcijų darbo projektai, pagal kuriuos skaičiuojamas reikalingos medžiagos.
• Reikalingi polistireniai liktiniai klojiniai.
• Blokelių tvirtinimui tarpusavyje reikalinga apie 3 mm degta viela.
• Išramstymo sistema ir pastoliai.
• Paramstymus, kurie kartu tarnauja kaip pastoliai, pasidarėm patys iš medienos.
• Armatūra pagal projektą, rišimo viela armatūrai.
• Betonas.
• Klijai polistirenui problematinių vietų sutvirtinimui, putų pistoletas.
• Pjovimo priemonės blokeliams. Mes naudojom polistireno pjaustyklę, kurią įsigijom iš PROBAUTEAM.

Klojinių montavimo etapai:

1. Pirmosios eilės įrengimas. Tai pats atsakingiausias liktinių klojinių surinkimo etapas, nuo kurio priklauso likusios namo dalies kokybė.
2. Blokelių surinkimas. Pagal blokelių išdėstymo schemą išdėliojom ir sujungėm dvi eiles, patikrinom namo įstrižaines. Labai svarbu langų vietose padėti papildomų blokelių sujungimui, kad nepamesti žingsnio. Dažniausiai liktinių klojinių žingsnis yra 5cm.
3. Blokelių tvirtinimas tarpusavyje. Polistireniai blokeliai yra labai lengvi, todėl yra tikimybė, kad į sujungimus patekęs betonas juos pakels ir taip dar giliau prasiskverbs į šiltinimo sluoksnį. Kad to išvengti, blokelius rekia tarpusavyje sutvirtinti. Tam, kaip jau minėjau, galima naudoti kelis variantus. Mes naudojame degtą 3mm vielą.
4. Sienos reguliavimas ir išramstymas betonuojant betono pompa. Blokelių teisingam išvirtimui ir horizontalumui sureguliuoti naudojome langų monavimo kaladėlės. Tarpai užpurškiami mažo plėtrumo putomis. Surinktos sienos išramstomos. Išramstymas reikalingas sienos vietai ir vertikalimui užfiksuoti bei apsaugoti nuo plyšimo dėl betono spaudimo.
5. Betonavimas. Dviejų aukštų namo sienų betonavimas iš pradžių suskirstytas į 8 etapus. Pirmas - dvi eilės, kiti 7 po tris eiles. Etapai buvo sudėlioti remiantis gamintojo rekomendacijomis. Betonavimui projekte numatytas C25/30-XC2-Cl0,2-S3-16 betonas.
6. Sąramos. Montuojant sąramininius elementus patartina jų galus suklijuoti polistirolo klijais - putomis, nes sąraminės detalės nesujungia “špuntais” su kitais blokeliais, dėl to ši vieta yra silpnesnė sistemos dalis. Jau projektuojantis namą, reikia duoti užduoti konstruktoriui, kad šis suprojektuotų metalinius karkasus, kurie tilptų į sistemos užduotus matmenis.
7. Perdanga. Sienų užbaigimas - tai etapas, kada reikia nulyginti betoną ir paruošti jungimuisi su stogo laikančiomis konstrukcijomis ar šiltinamuoju sluoksniu. ICF sistemose siūlomi specialūs elementai stogo užbaigimams, konkrečiai mūrloto montavimui.

Pasirinkus „Teriva“ perdangą nesunku įgyvendinti originalius architektūrinius projektus - keičiant sijų ilgį galima perdengti įvairios formos pastatus. Palyginti su įprastos konstrukcijos monolitinėmis perdangomis, „Teriva“ perdangos yra net perpus pigesnės.

„Teriva“ perdangoms iš viso nereikia klojinių, todėl nereikalingi ir paruošiamieji darbai - klojinių išdėstymas, ramstymas, armatūros tvirtinimas, kuriems sugaištama labai daug laiko, o jie taip pat nemažai kainuoja. Visi šių perdangų montavimo darbai yra nesudėtingi ir greitai atliekami. Sijos yra tolygios visai reikalingai armatūrai, todėl statybos objektuose išvengiama bet kokių perdangos armavimo klaidų, nereikia gaišti laiko jas taisant.

Iš tiesų daug lėšų statytojams sutaupo ir „Teriva“ transportavimas. Vienu metu vilkiku su puspriekabe (13,6 m) galima vežti iki 200 m² perdangos iš betoninių blokelių. Toks pat sunkvežimis į statybvietę sunkių gelžbetoninių plokščių atvežtų tik apie 70 m².

Perdanga „Teriva“ naudojama statyti įvairiausios paskirties tiek individualius, tiek visuomeninius pastatus. Tokios perdangos pasirinkimas - tai bene vienintelis tinkamiausias sprendimas, kai reikia rekonstruoti pastatą ir neapsunkinti senų konstrukcijų.

tags: #gotas #klojiniu #nuoma