Kūdikio gimimas paprastai kiekvienai moteriai būna įsimintiniausias, labiausiai jaudinantis ir gyvenimą keičiantis įvykis. Net jei nėštumas normalus, o gimdymas planuojamas be komplikacijų, gimdos kaklelio, makšties ar tarpvietės plyšimai gali būti itin netikėti. Gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai - tai gimdymo takų sužalojimai, pasitaikantys gana dažnai ir reikalaujantys medicininio gydymo. Šiame straipsnyje aptariami gimdymo takų plyšimų tipai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės.
Gimdymo Takų Plyšimų Tipai
Dažniausi gimdymo takų sužalojimai apima:
- Tarpvietės plyšimai: Tai dažniausiai pasitaikantis gimdymo takų sužalojimas. Tarpvietė yra sritis tarp makšties ir išangės. Plyšimai gali būti įvairaus sunkumo, nuo paviršinių odos pažeidimų iki gilių plyšimų, pažeidžiančių raumenis ir sfinkterius.
- Makšties plyšimai: Makšties sienelės gali plyšti gimdymo metu. Šie plyšimai gali būti susiję su tarpvietės plyšimais arba atsirasti atskirai. Makšties plyšimai - tai vidinės makšties sienos praplyšimas.
- Gimdos kaklelio plyšimai: Gimdos kaklelis, siauras kanalas tarp makšties ir gimdos, taip pat gali plyšti gimdymo metu.
Retesni sužalojimai: Rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimai, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės. Tai yra gimdos organo “iškritimas” per tarpvietę.
Plyšimų laipsniai
- Pirmo laipsnio plyšimas apima tik odą aplink makšties įeigą.
- Trečias plyšimo laipsnis yra dar sudėtingesnis: pažeidžiami makšties audiniai, tarpvietės raumenys ir išeinamosios angos raukas.
Gimdymo Takų Plyšimų Priežastys
Gimdymo takų sužalojimų priežastys yra įvairios. Jos gali būti susijusios su:
- Anatominėmis ypatybėmis: Aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas.
- Funkcinėmis savybėmis: Stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai.
- Vaisiaus ypatybėmis: Stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo. Sėdynės pirmeiga būna tik 3-4 proc. padėtis gimdoje nusistovi 36-37 nėštumo savaitę ar vėliau. būti taikoma vaisiaus apsuka. mirtingumas 3k didesnis nei galvos pirmeigos. ir trauma.
- Gimdymo priežiūra: Netinkama gimdymo priežiūra, greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi). Gimdymas - gulimas režimas, medikamentai.
Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Gimdos Kaklelio Erozija ir Ektopija
Gimdos kaklelio erozija ir ektopija yra ligos, susijusios su gimdos kakleliu, kuris yra siaura kanalas tarp makšties ir gimdos. Gimdos kaklelis yra svarbi reprodukcinės sistemos dalis, turinti užduotį apsaugoti gimdą nuo infekcijų, taip pat dalyvaujanti gimdymo procese. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija yra dvi sąlygos, kurios dažnai yra susijusios, tačiau turi skirtingas apraiškas. Erozija apibūdina gleivinės ar odos pažeidimus, kurie gali būti paviršiniai arba gilesni, o ektopija reiškia, kad gleivinė, paprastai esanti gimdos kaklelio viduje, auga už jo ribų. Pagrindinės gimdos kaklelio erozijos ir ektopijos priežastys apima hormonų disbalansą, lėtines infekcijas (pvz., chlamidijas ar herpeso virusą), taip pat traumas, susijusias su gimdymu ar abortu.
Simptomai
Pagimdžius gimdos kaklelio plyšimą, galimi šie simptomai:
- patinsta lytiniai organai,
- jaučiamas skausmas, spaudimas, tempimas tarpvietėje,
- kraujavimas iš makšties.
Gimdos kaklelio erozija ir ektopija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Dažniausi simptomai yra skausmas lytinių santykių metu, neįprastas makšties išskyros pobūdis, kraujavimas tarp menstruacijų, arba po lytinių santykių. Kai kuriais atvejais moterys gali patirti ir pilvo skausmus.
Diagnostika
Gimdymo takų plyšimai diagnozuojami apžiūros metu po gimdymo. Gydytojas įvertins plyšimo sunkumą ir nuspręs dėl tinkamo gydymo. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija diagnozuojamos atliekant ginekologinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali pastebėti pakeitimus gimdos kaklelyje. Papildomi tyrimai, tokie kaip kolposkopija, gali būti atliekami siekiant išsamiau įvertinti gimdos kaklelio būklę.
Gydymas
Gimdymo takų plyšimų gydymas priklauso nuo plyšimo sunkumo. Paviršiniai plyšimai gali gyti savaime arba jiems gali prireikti tik siūlių. Giliems plyšimams gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atstatyti pažeisti raumenys ir sfinkteriai. Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvų atvejų atveju gydymas gali būti nereikalingas, o moterims gali būti rekomenduojama reguliariai stebėti būklę. Jei simptomai yra ryškūs, gydymas gali apimti vaistų skyrimą infekcijoms gydyti, hormonų terapiją arba chirurgines procedūras, tokias kaip krioterapija ar diatermija, siekiant pašalinti pažeistas gleivinės vietas.
Pogimdyminiai tarpvietės defektai šalinami atliekant chirurginę operaciją, kurios metu taikoma bendrinė arba vietinė nejautra (dažniausiai kai šalinamas tik randas). Tai labai populiari operacija. Norint, kad būtų atliktas pogimdyminių tarpvietės defektų šalinimas, pradžioje reikia apsilankyti ir pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu.
Norint, kad pooperacinis laikotarpis būtų sklandus, svarbu laikytis operaciją atlikusio gydytojo nurodymų.
Kaip atsigauti po gimdymo | Moterų sveikatos PA-C patarimai po gimdymo
Po Gimdymo
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kitos problemos po gimdymo
- Hemorojus: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
- Vidurių užkietėjimas: Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
- Skausminga makštis: Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
- Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Prevencija
Yra keletas priemonių, kurių galima imtis siekiant sumažinti gimdymo takų plyšimų riziką:
- Tarpvietės masažas: Nėštumo metu tarpvietės masažas gali padėti paruošti audinius gimdymui ir sumažinti plyšimų riziką. Svarbu ruošti savo kūną gimdymui: tarpvietės masažas, kvėpavimo pratimai, dubens dugno trečio lygio pratimai ruošiantis gimdyti.
- Dubens dugno pratimai: Stiprūs dubens dugno raumenys gali padėti sumažinti plyšimų riziką. Nėštumo metu ir po gimdymo reikia daryti fizinius pratimus, stiprinančius pilvo preso ir tarpvietės raumenis t.y. Dubens dugno pratimus.
- Tinkama gimdymo priežiūra: Kvalifikuotas personalas gali padėti užtikrinti tinkamą gimdymo priežiūrą ir sumažinti plyšimų riziką.
- Atsargus atsistatymas po gimdymo: Po gimdymo labai sąmoningas atsistatymas: nekilnoti sunkių svorių (kaip auto kėdutė su vaiku), nešokinėti, nebėgioti bent pirmus du mėnesius.
- Laiku kreiptis į gydytoją: Esant iškritusiai gimdai, svarbu laiku kreiptis į gydytoją ginekologą, kol dar nėra komplikacijų ir galima jų išvengti.
Siekdamos išvengti tarpvietės plyšimų, dažnai tarpvietė kerpama. Plėštinės žaizdos kraštai nelygūs, didesnis ir jos paviršius. Tarpvietės gyjimo procesas gali užtrukti iki 6-8 savaičių. Šiuo laikotarpiu moteris vargina tarpvietės skausmas ir tempimo jausmas, sunku sėdėti, po šlapinimosi peršti tarpvietę, kartais net gali kraujuoti.
Šiais laikais moterys tarpvietės pogimdyvinius plyšimus bei makšties žaizdas gali gydytis efektyviais gydymo metodais. Viena efektyviausių priemonių, pasižyminčių greitu gydomuoju poveikiu yra Multi-Gyn kompresai. Tai biologiškai aktyvūs kompresai skirti naudoti išorinių lytinių organų priežiūrai: vulvos ir lytinių lūpų, makšties ir išangės srityje.
Multi-Gyn kompresų sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina natūralų pažeistų audinių gijimo procesą, sumažina patinimą, stabdo bakterijų vystymąsi ir saugo nuo infekcijų. Šie kompresai tiesiogiai malšina nemalonius pojūčius išorinių lytinių organų srityje, tokius kaip padidėjęs jautrumas ar niežulys.