Geodeziniai Matavimai: Kas Tai Ir Kada Jie Reikalingi?

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams. Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”.

Susidūrus su kadastriniais matavimais, statybomis ar kitais nekilnojamojo turto tvarkymo klausimais, tikrai gali kilti daug neaiškumų. Terminų, dokumentų ir privalomų atlikti darbų gausa gali trikdyti, tačiau nerimauti neverta - profesionalai, dirbantys su kadastrinių (geodezinių) matavimų, teritorijų planavimo, žemėtvarkos ir kt. Vienas iš klausimų - kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai? Ar jie išvis skiriasi, ar apibrėžia tuos pačius matininkų ir geodezininkų atliekamus veiksmus.

Ieškant informacijos, atsakymo į šį klausimą, galima pastebėti, kad vienur vartojamas terminas „kadastriniai matavimai“, o kitur - „geodeziniai“ matavimai. Vienur ši sąvoka traktuojama kaip sinonimas, kitur - kaip sąvokos, skirtos skirtingiems veiksmams apibrėžti. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Kas yra geodeziniai matavimai?

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Tai iš esmės visi matavimai, kurie atlikti ypatingai tiksliais matavimų prietaisais kuriais tikslumas dažnai galimas mm tikslumu.

Geodeziniai matavimai (metodikų ir matavimų prietaisų visuma) plačiai naudojama statybų aikštelėje, kadastrinių žemės sklypų matavimų metu, pastatų kadastrinių matavimų metu ir netgi kai kurių pažengusių vartotojų ar meistrų buityje ir smulkiuose darbuose. Be geodezinių matavimų šiuo metu nebūtų įmanomi jokių planų ir žemėlapių sudarymas. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas.

Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas. Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas. Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Kada atliekami geodeziniai matavimai?

• Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.
• Geodezinius matavimus reikia atlikti, jei nusprendėte parduoti, išnuomoti ar atlikti kitus veiksmus su žemės sklypu.

Kas yra kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Kadastriniai matavimai - tai platesnė sąvoka, apimanti tiek žemės sklypo matavimus, tiek tiek pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų matavimus.

Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Kitaip tariant - žemės sklypų kadastriniai matavimai - tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje). Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:

• Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
• Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
• Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
• Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
• Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
• Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Kada būtina atnaujinti kadastrinius matavimus?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Kuo skiriasi geodeziniai matavimai nuo kadastrinių?

Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi. Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai skirtumai tarp geodezinių ir kadastrinių matavimų:

Kaip vyksta geodeziniai matavimai?

Geodeziniai matavimai atliekami, kai to pageidauja žemės savininkas, naudotojas arba jo įgaliotas asmuo, iš anksto suderinus darbų atlikimo laiką ir kainą. Geodeziniai matavimai pradedami nuo reikalingos informacijos surinkimo: profesionalūs matininkai surenka informaciją apie sklypo ir su juo besiribojančių sklypų ribas.

Tuomet, kad būtų užtikrinamas tikslumas, yra atliekami teritorijos matavimai. Tam, kad būtų galima atlikti žemės sklypo ženklinimo darbus, privaloma išsiųsti informacinius pranešimus. Numatytą dieną matininkas, naudodamasis reikiamais prietaisais, nustato ar atstato sklypo ribas, matuoja riboženklius ir t. t. Atlikus visus matavimus sklype, su specialia programine įranga yra parengiamas žemės sklypo planas.

Žemės sklypo planas yra pateikiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri per 10 darbo dienų atlieka reikalingus patikrinimus.

Žemės paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus.

Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kaip pasirinkti specialistą?

Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais. Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

tags: #giaudezinis #sklypu #matavimas