Lietuvos pievose ir laukuose galima rasti įvairių gėlių, kurios pasižymi geltonais žiedais ir auga vienu stiebu. Šios gėlės ne tik puošia aplinką, bet ir turi įdomių savybių bei liaudiškų pavadinimų. Aptarkime keletą tokių augalų.
Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą Lietuvoje augančių gėlių, turinčių vieną stiebą ir geltonus žiedus, aptarsime jų savybes, liaudiškus pavadinimus ir panaudojimą.
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)

Ankstyvasis šalpusnis - graižažiedis augalas, kurio aukso spalvos žiedai veši molingoje dirvoje, smėlio ir žvyro daubose, kelkraščiuose. Iš našaus šakniastiebio, kuris nepaliaujamai leidžia ūglius, su pirmąja pavasario saule į šviesą prasikala geltonas žiedas žvynišku stiebu. Jis primena kiaulpienės žiedą, tik yra gerokai mažesnis.
Jo taurelės prasiskleidžia veikiant saulei, tačiau vos dangui apsitraukus debesimis užsiskleidžia. Lapai, kurių apatinė pusė sidabriška, pasirodo trimis keturiomis savaitėmis vėliau nei žiedai. Ankstyvojo šalpusnio lapo forma primena kanopą. Renkant lapus, svarbu nesupainioti jų su plačialapio šaukščio lapais.
Liaudiški pavadinimai: kumeliuko pėda, asilo pėda, vyrų gėlė, tabakgėlė, karštlapis, kovo gėlė. krūtinsalotė, deginamoji salota.
Antikos gydytojai žinojo, kad ankstyvaisiais šalpusniais galima greitai išsigydyti kosulį ir plaučių ligas.
Kiaulpienė (Taraxacum officinale)

Kiaulpienė - graižiažiedis augalas, vešintis pievose ir pakelėse. Karpyta ir dantyta lapų skrotelė išleidžia apie 20 cm aukščio vamzdišką pieningą stiebą su geltona žiedo galvute.
Žydinti kiaulpienių pieva džiugina ne tik akį, bet ir sielą. Nužydėjus susiformuoja balkšvas apskritas pūkinis vainikėlis. Pavasarį šaknys turi didesnę gydomąją galią nei rudenį. Augalo sultys valo kraują, ir jomis gydomasi pavasarį.
Liaudiški pavadinimai: sviestagėlė, karvagėlė, pievgėlė, akiašaknė, geltonoji pievpienė, karpės, žibintgėlė, gegužgėlė, kartgėlė.
Geltonžiedė raktažolė (Primula veris)

Geltonžiedė raktažolė, kaip ir ankstyvasis šalpusnis bei našlaitė, yra pirmoji pavasario pranašė, teikianti mums, žmonėms, džiaugsmą, nes skelbia gamtos atbudimą, žada saulę ir gražias dienas. Žiedynas primena tuščiavidurį viduramžišką raktą arba raktų ryšulį, todėl augalas ir pavadintas raktažole.
Seniau pievos būdavo tiesiog nuklotos geltonomis raktažolėmis, tačiau nūnai dėl tręšimo cheminėmis trąšomis jų gerokai sumažėjo. Raktažolės veši retuose užliejamuose miškuose, daubose, upelių pakrantėse, po vaismedžiais. Žalia lapų skrotelė peržiemoja su tvirtu šakniastiebiu.
Liaudiški pavadinimai: dangaus raktai, primulė, augliažolė, podagražolė, širdažolė, velykgėlė, šv. Petro raktai, šv. Jurgio raktai.
Šveicarų šventikas Kunzle labai mylėjo savo raktelius ir manė, kad „visi jie gydo, nesvarbu, augtų pievose, miškuose ar kalnuose, būtų balkšvi ar geltoni, tačiau tamsiai geltoni stipriai kvepiantieji turi daugiausiai gydomodios galios“.
Arnika (Arnica montana)

Liaudis ją dar vadina kalniniu avinėliu. Trumpų pamatinių, šiek tiek plaukuotų lapų skrotelė išleidžia 30-50 cm aukščio žiedynkotį, iš kurio prielapių išauga du žiedynkočiai su kiek mažesniais žiedais. Dirbtinėmis trąšomis tręšiamose pievose arnikos žūva.
Oranžiškai geltonų liežuviškų, švelniais šilkiniais plaukeliais apaugusių kvapių žiedų dar galima aptikti neužterštose kalnų vietovėse, miškų ir kalnų bei drėgnose pievose, taip pat durpingose pelkėse. Šienaudamas ūkininkas tokių vietų neliečia, galvijai šių augalų vengia.
Žieduose yra karčiosios medžiagos arnicino, eterinio aliejaus, taip pat dervų ir rauginių medžiagų. Arnikos žydi nuo birželio pabaigos iki liepos, aukštikalnėse - iki rugpjūčio. Jų randama saulėtose pievose ir pamiškėse.
Diletantai arnikas dažnai painioja su pieviniais pūteliais dėl jų panašių, tamsiai geltonų žiedų. Arnikų žiedai sodriai geltoni, išorinis taurėlapių apdangalas, kaip jau minėjau, apaugęs švelniais šilkiniais plaukeliais, jų aromatas neprilygstamas.
Vienas valstietis man pasakojo, kad jo žemėse arnikos augusios visur, tačiau nūnai dėl dirbtinio tręšimo jos išnykusios. Į taureles dažnai vadinamieji žiedgraužiai padeda kiaušinėlių.
Šios gėlės, nors ir panašios savo išvaizda, kiekviena turi savitų bruožų ir savybių, kurios jas išskiria ir daro vertingas tiek gamtoje, tiek liaudies medicinoje.
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium)

Paprastoji kraujažolė - daugiametis augalas, kurio aukštis siekia 30-40 cm, žydi nuo birželio iki rugsėjo. Žiedai gali būti balti arba rausvi. Šiais metais originaliu ir akcentiniu gėlynų augalu turėtų tapti paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) ‘Moonshine’. Jau ankstyvą pavasarį akį traukia sidabrinis lapijos aksomas ir gegužę pradėję skleistis purūs, ryškiai geltoni žiedai, ilgainiui nuo saulės išblunkantys iki švelniai geltonų atspalvių.
Liaudiški pavadinimai: visagydė žolelė, nugaržolė, katuodegė, šonkaulžolė, tūkstantlapė, balžiedis, kraujanosė, morklapėlis.
Tai viena seniausių vaistažolių, visais laikais gydytojų labai vertinta, nes reguliuoja visus gyvybės syvus. Kad kraujažolė nusipelnė tokio vardo, rodo vien jau faktas, jog ji veikia kraujo čiulpus ir skatina kraujo gamyba. Austrai vadina ją ir žolele nuo pilvo skausmo, nes ji gydo viduriavimą ir dizenteriją.
Augintoja sako, kad tai saulėtų vietų, daugiamečiai, vidutinio aukščio (45-60 cm) augalai, žydintys ilgiausiai iš visų kraujažolių - net iki rugpjūčio pabaigos. Kartais pavieniais žiedais pradžiugina dar ir rugsėjį.
Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea)

Paprastosios rykštenės veši kalnuose, kelkraščiuose, retuose miškuose ir šlaitų pievose. Tankiai aukso geltonumo žiedais aplipusios žiedvarpės siekia 80 cm. Žiedai ir lapai vėsina, šis augalas skleidžia ramybę.
Vien išvydus paprastąsias rykštenes kraštovaizdyje, apsiraminama. Jų švelnus aromatas skiriasi nuo laukinių kanadinių rykštenių (Solidago canadensis), kurios gerokai aukštesnės ir nukloja pamiškes, ežerų pakrantes bei neužstatytas vietas.
Liaudiški pavadinimai: auksarykštė, aukštapintė, gelastas, pagoniškoji žaizdažolė, auksinė žaizdažolė, šv.Petro lazdelė.
Kitos geltonžiedės gėlės
Be jau minėtų gėlių, Lietuvoje taip pat galima rasti ir kitų augalų su geltonais žiedais, augančių vienu stiebu. Tai, pavyzdžiui:
- Gludas stambiagraižis ‘Early sunrise’ (Coreopsis grandiflora ‘Early sunrise’) - vienas gražesnių daugiamečių gludų, aukštis apie 45 cm, keras apie 50 cm pločio.
- Penstemonas ‘Mersea Yellow’ (Penstemon pinifolius ‘Mersea Yellow’) - aukštis apie 20 cm, nereiklus, įdomus, visžalis augalas.
- Saulainė „Helena Gold“ (Helenium autumnale ‘Helena Gold’) - apie 120 cm aukščio daugiametė gėlės, keras status ir tvirtas, lapija žalia, žiedynai aukso geltonumo spalvos, žydi 7-10 mėn.
- Tūbė „Sixteen Candles“ (Verbascum chaixii „Sixteen Candles“) - daugiametis apie 100 cm aukščio augalas.
- Česnakas kalninis/suktalapis (ALLIUM obliquum) - daugiametis česnakas apie 60 cm aukščio.
- Rykštenė „Fireworks“ - dekoratyvus daugiametis atsparus ir nereiklus augalas.
Šios gėlės, nors ir ne tokios populiarios kaip kiaulpienės ar šalpusniai, taip pat vertos dėmesio dėl savo grožio ir naudingų savybių.
Apibendrinant, Lietuvoje auga nemažai gėlių, kurios pasižymi geltonais žiedais ir auga vienu stiebu. Šios gėlės ne tik puošia aplinką, bet ir turi įdomių savybių bei liaudiškų pavadinimų. Jų įvairovė leidžia kiekvienam atrasti sau patinkančią gėlę ir praturtinti savo sodą ar gėlyną.
Patarimai auginantiems geltonžiedes gėles
Norint sukurti gražų sodą, svarbu atsižvelgti į spalvą, lapų formą ir žydėjimo laiką. Geltonos spalvos gėlės gali sukurti šilumos, šviesos ir linksmumo jausmą. Štai keletas patarimų, kaip auginti geltonžiedes gėles:
- Parinkite augalus, kurie žydi skirtingu laiku, kad geltona spalva sode išliktų nuo ankstyvo pavasario iki vasaros.
- Atsižvelkite į aplinkos foną. Jei tuo pačiu metu žydi ir kiaulpienės, geltonai žydintis dekoratyvinis augalas gali ištirpti jų fone.
- Genėkite forsitijas, kad atrodytų estetiškai. Nulinkusios iki žemės šakos įsišaknija, o tai gali būti naudinga norint padauginti.
- Sodinkite kelis geltonžiedės sedulos augalus kartu, kad būtų daugiau vaisių.
Naudodamiesi šiais patarimais, galėsite sukurti gražų ir harmoningą sodą, kuriame dominuos geltona spalva.
| Gėlės pavadinimas | Liaudiški pavadinimai | Žydėjimo laikas | Aukštis (cm) |
|---|---|---|---|
| Ankstyvasis šalpusnis | Kumeliuko pėda, asilo pėda, vyrų gėlė | Ankstyvas pavasaris | ~15 |
| Kiaulpienė | Sviestagėlė, karvagėlė, pievgėlė | Pavasaris | ~20 |
| Geltonžiedė raktažolė | Dangaus raktai, primulė, augliažolė | Ankstyvas pavasaris | ~15 |
| Paprastoji kraujažolė | Visagydė žolelė, nugaržolė, katuodegė | Birželis - Rugsėjis | 30-40 |
| Paprastoji rykštenė | Auksarykštė, aukštapintė, gelastas | Vasara | ~80 |