Daugiabučių namų gyventojai dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant bendrojo naudojimo patalpų elektros energijos įkainiais ir baigiant būtinybe užtikrinti priešgaisrinę saugą. Gargždų butų ūkis, UAB, atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant šias problemas ir užtikrinant gyventojų gerovę. Panagrinėkime šios įmonės istoriją ir veiklą.
Elektros Energijos Kainų Klausimai
Į "Bangos" redakciją kreipėsi penkių butų Klaipėdos g. 32 Gargžduose savininkai, skųsdamiesi dėl skirtingų įkainių už bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energiją. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį gyventojai mokėjo po 0,372 Lt/kv. m, šių metų sausį - 0,252 Lt/ kv. m, vasarį - 0,709 Lt/kv. m. Nerasdami kitos išeities, gyventojai paprašė Gargždų butų ūkio UAB įrengti atskirą jų bendroje virtuvėje, vonioje, tualete ir koridoriuje sunaudojamos elektros energijos apskaitos prietaisą.
Pasak Gargždų butų ūkio UAB direktoriaus Olego Velko, elektros instaliacijos rekonstrukcijai reikalingas projektas, kuris nepigiai kainuotų. Tad nuspręsta patikrinti, ar gyventojai sąžiningai naudoja elektros energiją. Namo trečio aukšto koridoriuje Gargždų butų ūkio UAB darbuotojai V. Bauža ir R. Pocius rado dvi rozetes, virtuvėje - trečią. Žinia, elektros energija jų pagalba galėjo naudotis tik šių patalpų naudotojai, o mokėti reikėjo visiems. Dviejuose kambariuose rastos iš bendrojo naudojimo įvado pajungtos rozetės, trečiame - durų skambutis.
Pasak bendrovės vadybininkės Snieguolės Žutautienės, gyventojai teisinasi butus nusipirkę su tokiais įvadais ir nepagalvoję, kad tai - neteisėta. S. Gargždų butų ūkio UAB direktorius O. Velkas patikino, kad tikrinama bus ir ateityje. "Turime apginti niekuo dėtus gyventojus nuo nesąžiningųjų", - sakė O. Velkas. - Imsimės priemonių, kad tokie dalykai nesikartotų. Šį kartą neskelbiame pažeidėjų pavardžių.
Negalime teigti, kad butuose rastomis rozetėmis piktnaudžiauta, tačiau elektros prietaisai į jas dažniau ar rečiau buvo jungiami, o mokestis už sunaudotą elektros energiją skaičiuojamas visiems gyventojams. Kažkas vasario mėnesį, kai sunaudotos elektros įkainis pakilo iki 0,709 Lt/kv. m, kaimynų sąskaita galėjo elektros prietaisu šildyti kambarį. Deja, kaip byloja sena patarlė „Nesugautas - ne vagis“, tuo labiau, kad patikrinta tik keletas butų.
Priminsime, jog „Bangos“ redakcija yra gavusi ir kitų daugiabučių namų gyventojų skundų dėl didelių bendrojo naudojimo patalpose sunaudotos elektros energijos kaštų. Yra tekę rūsiuose panaikinti siuvyklas, remonto dirbtuves ir kt. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Viktoras Alekna paaiškino, jog daugiabutyje, kuriame neįsteigta bendrija, elektros energijos tiekimo ir naudojimo tvarką prižiūri administratorius (Gargžduose - Gargždų butų ūkio UAB - aut. pastaba).
"Administratorius ar jo įgalioti specialistai tikrina, ar gyventojai bei kiti patalpų naudotojai laikosi elektros tiekimo ir vartojimo taisyklių. Nustatę pažeidimus, surašo aktą, išsiaiškina aplinkybes. Jei įrodyta, kad vartotojas savavališkai, be apskaitos prietaisų prisijungė elektros energiją, pagal nustatytą skaičiavimo metodiką suskaičiuojama padaryta žala, kurią pažeidėjas privalo sumokėti. Nesumokėjus žalą galima išieškoti teismine tvarka. Maksimalus žalos išieškojimo terminas - treji metai, žinoma, jei administratorius tinkamai tvarko eksploatacijos dokumentus", - paaiškino V. Atsakydamas į korespondentės klausimą, ar kambaryje iš bendrojo naudojimo tinklų prijungta rozetė yra įrodymas, kad gyventojas neteisėtai naudojosi elektros energija, V. Alekna paaiškino.
Gargždų Centro Modernizavimas
Žengtas dar vienas svarbus žingsnis, keičiant Gargždų centro veidą. Tai ne tik miesto širdimi vadinamo turgaus modernizavimas, bet ir naujų visuomeninių pastatų, tokių kaip bibliotekos, muzikos mokyklos, jaunimo centro pastatymas, taip pat ir aikščių ir skverų bei jaukių gatvelių atsiradimas. Idėja virto realybe kiek daugiau nei per metus. Taip galima sakyti apie projektą, kurio tikslas - Gargždų miesto centrą paversti tokia erdve, kurioje atsispindėtų ne praeitis, o ateitis.
Buvo tartasi su gyventojais, verslu ir įvairiomis įstaigomis, veikiančiomis šioje teritorijoje. "Džiugu, kad detalusis planas pagaliau buvo patvirtintas. Nuėjome nelengvą kelią, kad tai būtų padaryta. Pagaliau turime dokumentą, kuris mums nubrėžia aiškias gaires, ką turime padaryti per artimiausią dešimtmetį. Norime, kad dabartinė teritorija atitiktų miestų centrams būdingą užstatymo charakterį, kur tankesnis, palei gatves suformuotas užstatymas, sukurtų jaukias ir patogias gatveles gyventojams ir lankytojams, kur dviratininkai ir pėstieji galėtų saugiai judėti. Tai centras, kur telkiasi funkcijų įvairovė. Veiklos vykdomos įvairiu paros metu. Čia koncentruojasi viešosios paslaugos - valstybinės įstaigos, Kultūros centras, biblioteka, Muzikos mokykla, Jaunimo centras, Sporto centras, veikia atnaujintas turgaus kompleksas, kuriasi nedidelės parduotuvėlės, šeimos verslai ir paslaugos, o vakare dega šviesos gyvenamuosiuose butuose.
Šiuo planu mes sukūrėme viešųjų erdvių sistemą - keliaudami jaukiomis gatvelėmis patenkame į skirtingas aikštes ir skverus. Šiuo dokumentu yra ne tik apibrėžiamos čia esančių pastatų funkcijos, sklypų ribos ir dydžiai, pakeistas detalusis planas leis vykdyti verslo bei gyvenamosios paskirties pastatų plėtrą. Norint viską įgyvendinti, teks dalį sklypų ir pastatų paimti visuomenės poreikiams, už tai bus kompensuojama įstatymų numatyta tvarka. Pagal detaliojo plano programą artimiausiems dvejiems metams yra numatyti du svarbiausi darbai. Pirmasis - tai sklypų suformavimas ir ribų nustatymas. Antrasis - suprojektuoti naująjį Gargždų turgų. Visi šie planai apima 10 ha teritoriją Gargždų centrinėje dalyje, išsidėsčiusią tarp Klaipėdos ir Turgaus, J. Basanavičiaus ir J. Janonio gatvių.
Priešgaisrinės Saugos Užtikrinimas
Kovo mėnesį Vilniuje devynaukščiame kilęs gaisras nusinešė 6 žmonių gyvybes. Vėliau užsiplieskė dar vienas. Gaisrais pratrūkusi sostinė įbaugino ir kitų miestų gyventojus. Gargždų PGT pareigūnai susidomėjo priešgaisrine būkle mūsų miesto bendrabučiuose, kuriuose būstai privatizuoti.
Gaisrai sostinėje paskatino Gargždų PGT pareigūnus pasidomėti priešgaisrine būkle mūsų miesto privatizuotuose bendrabučiuose. Kovo pabaigoje Gargždų PGT pareigūnai kartu su UAB „Gargždų butų ūkis“ atstovu atliko kelių šios bendrovės prižiūrimų bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų operatyvinius priešgaisrinius techninius patikrinimus. Bendrabučio statusas išlikęs, tačiau po privatizavimo juose nebeliko koridorinės sistemos.
Apžiūrėjus daugiabučius gyvenamuosius namus Klaipėdos gatvėje 30 ir 32, J. Janonio g. 9, 13, 15, 17 bei Vingio g. 2, nustatyta, jog gyventojai bendruose koridoriuose savavališkai pasistatę medines rakinamas spintas. Privatizavę būstus, koridorių galuose esančių būstų savininkai uždarė praėjimus į evakuacines neuždūmijamas laiptines, užkalė papildomas išėjimų tarp viršutinių ir apatinių aukštų duris. Be to, evakuacinėse laiptinėse savarankiškai įrengė rakinamas duris.
Gargždų PGT pareigūnai dėl patikrinimo metu rastų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų UAB „Gargždų butų ūkis“ direktoriui O. Velkui nurodė imtis priemonių. Antai visi gyventojai iš bendrų koridorių privalo iškelti spintas. J. Janonio g. 13 ir 15 daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose būtina suremontuoti papildomų evakuacinių išėjimų duris taip, kad jos lengvai atsidarytų bet kuriuo paros metu. J. Janonio gatvėje 9-uoju numeriu pažymėto daugiabučio namo pirmo aukšto koridoriuje būtina pašalinti degią sienų apdailą, iš evakuacinės laiptinės išmontuoti įrengtas duris, pašalinti degias medžiagas, išmontuoti durų užraktus iš šio daugiabučio koridoriaus į evakuacinę laiptinę taip, kad jos lengvai atsidarytų bet kuriuo paros laiku.
Pasak V. Gedvilo, didžiausia problema, kad po privatizavimo bendrabučiuose, koridorių galuose nebelikę langų dūmams šalinti ir išėjimų į avarines laiptines kitiems aukštų gyventojams gaisro atveju. "Tačiau nieko pakeisti neįmanoma - tai visos šalies problema. Bendrabučius reikėjo privatizuoti pirma juos pertvarkius į gyvenamuosius butus", - įsitikinęs V. V. Gedvilas taip pat akcentavo, jog gyventojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kilus gaisrui, jie turėtų imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą, jeigu tai nesukelia rimto pavojaus jų ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai.
Be to, gyventojai privalo mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, pastebėjus gaisrą, informuoti ugniagesius. Nustatytais atvejais gyventojai privalo leisti valstybinės PGT pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias it kt. patalpas, statinius bei teritoriją, leisti naudotis jiems priklausančiais vandens telkiniais bei kt.
Tačiau ugniagesius jaudina dar viena problema: naktį užsiplieskus gaisrui kuriame nors miesto daugiabučiame, būtų labai sudėtinga prie jo privažiuoti ir pastatyti automobilines kopėčias. Pasak Gargždų PGT viršininko S. Petriko, reikalingos pataisos norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose automobilių stovėjimą prie daugiabučių gyvenamųjų namų. "Reikia pakeitimų, kad iškilus būtinybei operatyviai atlikti gelbėjimo darbus, mes galėtume pašalinti automobilius, trukdančius ugniagesiams dirbti", - sakė S.
