Daugiabučių namų renovacija Gargžduose ir Klaipėdos rajone: iššūkiai ir pasiekimai

Klaipėdos rajone daugiabučių namų modernizacija vis dar neįgauna tokio pagreičio, apie kokį svajota valstybiniu lygiu. Panagrinėkime, kaip viskas vyko ir kokia situacija yra dabar.

Renovacijos pradžia ir eiga

Rajono gyventojai per spaudą ar bendraudami tarpusavyje nuolat dalijasi mintimis apie daugiabučių renovacijos naudą arba tos naudos nebuvimą. Vieni porina, kad sumokėjus už šildymą ir pridėjus paskolą, tai bus tos pačios sąnaudos, kaip kad būtų gyvenę ir nerenovuotame.

Tuo tarpu mūsų rajone didžioji dauguma namų renovuojama tik per Savivaldybę, nes patys gyventojai iniciatyvos beveik nerodė. Vykdant šią programą, atlikus viešuosius pirkimus, buvo nupirkta 17 daugiabučių namų investicinių planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimo paslauga.

Jau 2013 metais Gargždų kultūros centro salėje vyko modernizacijos programų ir parengtų investicinių planų projektų pristatymas butų ir patalpų savininkams ir gyventojams. Pastabas, pasiūlymus, pageidavimus dėl Investicinių planų projektų 17 daugiabučių namų savininkai pateikė UAB „Gargždų būstui“ ar Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui.

Gyventojų susirinkimai ir sprendimai

2013 m. gruodžio − 2014 m. vasario mėnesiais Turto valdymo skyrius organizavo 17 daugiabučių namų savininkų susirinkimus dėl investicinių planų svarstymo ir pritarimo. Dalies namų savininkai iš karto pritarė pastatų atnaujinimui. Kai kurių daugiabučių gyventojams reikėjo organizuoti net po 4 susirinkimus, kol buvo apsispręsta dėl renovacijos.

Iš 17 daugiabučių namų renovacijai pritarė 14 namų savininkai. 3 daugiabučių, esančių Klaipėdos g. 10, 16 ir Taikos g. pagal savivaldybės siūlytą daugiabučių namų modernizavimo programą savininkai nepritarė, kad būtų renovuoti.

Šiandien 1 daugiabutis namas (Klaipėdos g. 22) visiškai užbaigtas, 7-iuose daugiabučiuose baigti statybos darbai, šalinami pastebėti defektai ir ruošiama dokumentacija priduoti, 3-uose − baigiami statybos darbai. Gaila, kad viena bendrovė, laimėjusi 3 daugiabučių namų modernizavimo konkursus, pasirašiusi sutartis, paskelbė bankrotą ir teko procedūras pradėti iš pradžių, todėl prarasta labai daug laiko.

2014 metais parengti dar 27 daugiabučių namų investiciniai planai. Dėl namų renovacijos organizuoti 62 susirinkimai su daugiabučių namų savininkais. Gaila, bet iš tokio būrio renovacijai pritarė tik 4 daugiabučių namų savininkai.

Jau renovuoti, renovuojami ar bus renovuoti šie daugiabučiai namai: Gargždų mieste J. Janonio g. 1, Jūratės g. 3, Klaipėdos g. 8, Klaipėdos g. 18, Klaipėdos g. 22, Klaipėdos g. 24, Klaipėdos g. 28, Klaipėdos g. 32, Klaipėdos g. 38, Kvietinių g. 7, Kvietinių g. 11, Kvietinių g. 25, Minijos g. 2, P. Cvirkos g. 23, Taikos g. 4, Taikos g. 6, bei Vėžaičių miestelyje Gargždų g. 26 ir Gargždų g.

Tačiau ir šiuo metu Daugiabučių namų savininkų bendrijos ar kitų administratorių administruojami namai savo iniciatyva gali kreiptis į Būsto energijos taupymo agentūrą dėl namo atnaujinimo. Gal pamatę kaimyninių namų pasiektus rezultatus minėtų namų savininkai apsispręs, kad reikia susitvarkyti savo namus. Kviečiu gyventojus dar kartą pamąstyti, padiskutuoti ir apsispręsti.

Renovuotų daugiabučių namų būsena

UAB „Gargždų būstas“ administruoja per 200 daugiabučių. Administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau - žemės sklypas) priežiūrą. Organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus.

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu. Sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis.

Šilumos sąnaudos: palyginimas

Šiandien jau galima palyginti vidutinį šilumos kiekį, panaudotą per 2015 m. gruodžio mėnesį 1 m² šildymui renovuotose daugiabučiuose namuose, su nerenovuotais daugiabučiais. Savivaldybės atstovai nuolatos stebi, ar atlikti per mėnesį konkretaus namo modernizavimo darbai atitinka numatytus investiciniame plane, ir pasirašo statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus.

UAB „Gargždų būstas“ kovą buvo sėkmingai sudariusi kreditavimo sutartis 15-ai modernizuojamų daugiabučių. Bendra darbų vertė - 3 411 560,55 Eur, kurios 40 proc. Administratorių įmonės direktorius Rimvydas Rameika akcentavo, kad pakeitę langus, lauko duris, apšiltinę stogą, sienas bei šildymo sistemą rūsyje modernizavę namai nauda negali atsistebėti.

Štai Klaipėdos g. 32 daugiabutyje už pirmąjį žiemos mėnesį 35 m² ploto buto šeimininkai anksčiau mokėdavo 60 Eur, o šiemet gavo vos 20 Eur sąskaitą. Panaši tendencija vyrauja visuose namuose, o išlaidų sumažėjimas daug priklauso nuo to, kad radiatorius galima reguliuoti individualiai.

Naudinga ar ne renovuoti daugiabutį ir kaip tai daryti, gali papasakoti gargždiškis Alfridas Staponka. Vytauto g. 27 namo bendrijos „Baltas namas“ pirmininkas džiaugiasi, kad jo namas Gargžduose renovuotas vienas iš pirmųjų. Tuomet žmonės gavo didžiausią siūlytą Europos Sąjungos paramą - 50 proc. nuo darbų vertės.

24 butų keturių aukštų namas pastatytas 1991 metais, o renovuoti gyventojai jį prisiruošė 2009 m. Prieš tai, žinoma, keletą metų žmones teko pratinti prie minties, kad renovacija - neišvengiama. Ją spartino tai, kad gyventojai už centralizuotą šilumos tiekimą mokėdavo nebe brangiausiai Gargžduose. 2 kambarių bute paslauga tuomet atsieidavo 500 ir daugiau litų.

„Gyvenu trijų kambarių bute, už kurio šildymą sausį mokėjome 50 Eur, o kitais mėnesiais - 23 Eur, 40 Eur ir pan.“, - akivaizdžią naudą priminė pašnekovas. Vienintelė bėda šiame name buvo ta, kad planuodami renovaciją gyventojai „pramiegojo“ finansavimą šildymo sistemos atnaujinimui ir šiuos darbus 100 proc. mokėjo patys. Visgi butams investicija į namo modernizaciją (be šildymo sistemos) tais laikais atsiėjo 6 000-8 000 Lt.

A. Staponka kol kas turi tik vieną nusiskundimą: „Fasado viršuje palei stogą yra ruda juosta, kurios dažai nuvarvėjo. Dar nėra praėjęs 5 m. Praėjusiais metais baigtas renovuoti daugiabutis Veiviržėnų miestelio centre. Jo pirmininkė Inga Beniulienė pasakoja jau pokrizinę istoriją - namą modernizuoti panoro vos viena bendrovė, tad teko samdyti tuos, kurie siūlėsi.

Veiviržėniškiai dar gavo 40 proc. ES ir valstybės paramą energiją taupančioms priemonėms ir 100 proc. paramą investiciniam planui, techniniam projektui rengti bei administruoti. Rangovai šiltino stogą, cokolinį aukštą, sienas, keitė langus, įstiklino balkonus. Pati šildymo sistema nebuvo modernizuota dėl kaimiškoms vietovėms būdingos priežasties - namas yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos.

Gyventojai butus kūrena malkomis ar dujomis. Yra butų, kurie šildymo išvis neturi, nes šildosi… lenkdami taurelę. Visgi kitos šilumą saugančios priemonės irgi davė efektą - kūrenti reikia mažiau. I. Beniulienė pateikė savo pavyzdį - už 3 kambarių butą 20 metų kas mėnesį mokės 40 Eur paskolą ir yra įsitikinusi, kad suma atsiperkanti. 1983 m. statyto namo gyventojai renovacijos nebeatidėliojo dėl sutrūkinėjusio mūro - geltonos plytos buvo greičiau yrančios.

Veiviržėniškiai rinkosi tinkuoti fasadą, o štai Gargžduose modernizacijai pasirinktos fibrocementinės arba HPL plokštės. O štai tris daugiabučius Gargžduose renovavusios statybos bendrovės vadovas Artūras Uosis įsitikinęs, kad projektuotojų pasiūlyta medžiaga išties kokybiška.

„Gargžduose visur rengiamas ventiliuojamas fasadas - tai vienas didžiausių renovacijos privalumų. Šis būdas brangesnis, bet patikimesnis“, - įsitikinęs A. Uosis. Jo nuomone, akivaizdi ir reguliuojamų radiatorių nauda, nes taip gyventojai asmeniškai atsakingi už savo šildymo sąskaitą. Neabejotina yra ir estetinė nauda - renovuoti namai atrodo moderniai ir išvaduoja Gargždus iš silikatinių plytų miesto įvaizdžio.

Dėl to UAB „Gargždų būstas“ deda viltis, kad išgražėti ateityje ryšis vis daugiau namų.

Finansiniai skandalai UAB "Gargždų būstas"

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje buvusi UAB „Gargždų būstas“ vyriausioji buhalterė J. A. pripažinta kalta dėl itin didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Nustatyta, kad, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir turėdama prieigą prie įmonės banko sąskaitų, per kelis mėnesius ji neteisėtai sau pervedė daugiau nei 578 tūkst. eurų.

Nors pati įmonė teigia, kad jos veikla dėl šio atvejo nebuvo sutrikdyta, o daugiabučių priežiūra ir renovacijos darbai vyko sklandžiai, visuomenei iki šiol neatsakyta į esminį klausimą - ar šie pinigai galėjo būti susiję su gyventojų kaupiamosiomis lėšomis. „Gargždų būsto“ atstovai tiesioginio atsakymo į šį klausimą nepateikė. Klaipėdos rajono savivaldybė, neturi bendrovės „Gargždų būstas“ akcijų ir nekontroliuoja įmonės finansinės veiklos.

Dešimtys pavedimų į asmeninę sąskaitą

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. A. UAB „Gargždų būstas“ dirbo vyriausiąja buhaltere pagal darbo sutartį ir buvo atsakinga už bendrovės finansinę apskaitą. 2024 metų vasarą jai buvo perduotos visos elektroninės bankininkystės priemonės, suteikiančios teisę savarankiškai inicijuoti pavedimus, matyti sąskaitų likučius ir formuoti banko išrašus. Teismas konstatavo, kad tokia situacija reiškė beveik neribotą prieigą prie bendrovės piniginių lėšų, o reali vidinė kontrolė tuo metu buvo minimali.

Nustatyta, kad nuo 2024 metų rugsėjo iki praėjusių metų vasario buhalterė sistemingai pervedinėjo bendrovės pinigus į savo asmeninę banko sąskaitą. Fiksuotos beveik šešios dešimtys pavedimų, kurių dydžiai svyravo nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Kai kurie pervedimai vienu kartu siekė daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

Buvo dienų, kai moteris per dieną savo sąskaitą svetimais pinigais pamaitindavo ne po vieną kartą. Antai 2024 metų lapkričio 12 dieną ji padarė netgi tris bankinius pavedimus po 6 600, 5 000 ir 4 000 eurų. Po kelių dienų per du kartus „įmetė“ dar 20 tūkst. eurų, vėliau per vieną dieną pervesta sumą siekė net 24 700 eurų. Didžiausia suma, kurią buhalterė sau pervedė vienu kartu, buvo 19 260,72 euro.

Tikėtina, kad moters apetitas būtų buvęs kur kas didesnis, tačiau, kaip aiškino „Gargždų būsto“ vadovė, didesniam nei 20 tūkst. eurų pavedimui jau buvo reikalingas jos „palaiminimas“. Tad buhalterei teko tenkintis mažesnėmis sumomis.

Atlikdama pavedimus mokėjimų paskirtyse J. A. dažniausiai nurodydavo „avansas“ arba „paskola“, tačiau, kaip pažymėjo teismas, nebuvo jokių rašytinių paskolos sutarčių ar vadovybės sprendimų, kurie suteiktų teisinį pagrindą tokiems pervedimams. Šios lėšos nebuvo susijusios nei su darbo užmokesčiu, nei su įmonės veiklos išlaidomis. Per kelis mėnesius buhalterė iš savo darbovietės pasisavino net 578 542,72 euro.

Pasisavintas lėšas fiksavo kaip skolą

Bylos nagrinėjimo metu J. A. visiškai pripažino kaltę. Teisme ji nurodė, kad neturėjo tikslo pasisavintų lėšų negrąžinti ir teigė planavusi pinigus bendrovei sugrąžinti. Pasak jos, lėšas ji naudojo investavimui per internetinę platformą, kurioje, anot jos pačios, iš pradžių sekėsi sėkmingai.

Kaltinamoji teigė neturėjusi ankstesnės investavimo patirties, pradėjusi nuo 250 eurų įnašo, o investicinėje paskyroje matė augančią sumą, kuri, jos teigimu, buvo pasiekusi 700-800 tūkst. eurų. Kada tinkamiausias metas „investuoti“, esą nurodydavo rusakalbis vyriškis, kuris, kaip pagalbininkas „investuojant“, jai buvo nurodytas vos ji prisiregistravo minėtoje platformoje.

Tačiau, bandant pinigus išsiimti, platformos atstovai, prisistatę brokeriais, esą ėmė reikalauti vis naujų įmokų - mokesčių, kurių kaltinamoji tikino neturėjusi, todėl pervesdavo pinigus iš įmonės sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą, o vėliau - į atitinkamas sąskaitas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dalis pasisavintų bendrovės lėšų buvo nukreiptos į kriptovaliutų operacijas ir užsienio platformas, o ryšių kontrolės medžiaga patvirtino intensyvų kaltinamosios bendravimą su asmenimis, nurodinėjusiais, kada ir kokias sumas pervesti.

Buvusi „Gargždų būsto“ buhalterė pripažino, kad visus kaltinime nurodytus epizodus ir sumas pasisavino būtent tokiu būdu, bei teigė fiksavusi šias sumas kaip savo asmeninę skolą bendrovei. Pasak buhalterės, įmonės vadovės apie pervedimus neinformavusi, apie situaciją ši esą sužinojo tik pastebėjusi trūkstamas lėšas.

Kaltinamoji teisme nurodė suprantanti padariusi nusikalstamas veikas, pripažįstanti civilinį ieškinį ir teigė ketinanti atlyginti žalą parduodama dalį turimo nekilnojamojo turto bei grąžindama lėšas dalimis iš gaunamo darbo užmokesčio.

Teisme taip pat paaiškėjo, kad tuo metu bendrovėje buvo ir daugiau asmenų, pasiskolinusių lėšų iš įmonės, todėl buhalterės skola kurį laiką nekėlė papildomų įtarimų. Vis dėlto teismas konstatavo, jog J. A. pasisavintų lėšų mastas buvo nepalyginamai didesnis ir akivaizdžiai peržengė bet kokias pagrįsto skolinimosi ribas.

„Atlyginimų nebus“ tapo rimtu signalu

Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, davė parodymus, ši byla, neprieštaraujant prokurorui ir kaltinamosios gynėjui, išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka. Dėl to kiti su šia neeiline istorija susiję asmenys teisme nebuvo apklausiami.

Tačiau vienos svarbiausių liudytojų - „Gargždų būsto“ vadovės, - kuri ir pastebėjo nenormalų pinigų judėjimą iš įmonės banko sąskaitų į asmeninę buhalterės banko sąskaitą, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu.

Tada direktorė aiškino, jog J. A. buhaltere bendrovėje pradėjo dirbti 2024 metų vasarą. Maždaug po mėnesio darbo naujoji finansininkė esą paprašiusi 6 000 eurų paskolos, aiškindama, kad skiriasi su vyru ir nori išpirkti jo dalį namo. Paskola buvo suteikta.

Pasak vadovės, pagal pareigas J. A. turėjo visų bendrovės sąskaitų naudotojo teises, tačiau didesniems nei 20 tūkst. eurų pavedimams, kaip minėta anksčiau, reikėjo jos patvirtinimo. Direktorė neslėpė naująja buhaltere pasitikėjusi, kadangi jau anksčiau ją pažinojo, buvo kartu dirbusios.

Pirmieji ženklai, kad J. A. daro kažką negero, anot vadovės, išryškėjo 2024 metų gruodį, kai ją vis pasiekdavo informacija apie nedidelius įmonės įsiskolinimus. Tačiau, pasiteiravus apie juos, buhalterė esą ramindavo, jog viskas gerai, kad su tiekėjais bus atsiskaitoma. Bet taip nenutiko - pastarieji vis dažniau ėmė siuntinėti priminimus apie skolas. Juos jie siuntė jau ne tik vadovei, bet ir akcininkei, kuri, kaip teisme minėjo pati kaltinamoji, nelabai kišosi į įmonės veiklą - jai svarbu buvo, kad būtų dirbama pelningai. Apie priminimus, žinoma, būdavo informuota ir J. A., bet viską aiškindavo žiemos sezono metu sumažėjusiais darbais, kas darė įtaką įmonės pajamoms.

Tačiau kuo toliau, tuo situacija darėsi aštresnė. Pagrindiniu signalu, kad įmonėje vyksta blogi dalykai, tapo 2024 metų vasario 7 dienos buhalterės pareiškimas apie tai, jog darbuotojai nesulauks atlyginimų. Nors būtent tą dieną, direktorės žiniomis, vienas iš rangovų turėjo įmonei pervesti 15 ar 18 tūkst. eurų. Todėl vadovė liko nustebusi, kaip tokiu atveju gali nebūti pinigų algoms.

Būtent tada imtasi veiksmų - direktorė tikino patikrinusi pagrindinę įmonės sąskaitą. Pamatytas vaizdas šokiravo - buhalterė reguliariai iš įmonės sąskaitos sau pervedinėdavo įvairias sumas pinigų. Nedelsiant buvo surašytas tarnybinis pranešimas akcininkei. O J. A. teko rašyti pasiaiškinimą dėl pasisavintų 101 tūkst. eurų, įsipareigojant juos grąžinti iki 2025 metų balandžio 30 dienos.

Praradusi pasitikėjimą buhaltere, direktorė patikrino ir kitas įmonės sąskaitas, ten pasisavintų pinigų suma privertė aiktelėti. Vėl žadėta lėšas grąžinti, bet įmonės taip jos ir nepasiekė. Buhalterė vis suokė apie kažkokius mokėjimus, baudas, kol galiausiai įmonė kreipėsi į teisėsaugą. Netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tyrimo metu areštuota dalis kaltinamosios turto - nekilnojamasis turtas ir automobilis. Teisme ji prašė leisti turtą realizuoti ir bent iš dalies atlyginti bendrovei padarytą žalą.

Ši istorija jau išnarpliota ir teisme. Ją išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas pripažino buvusią „Gargždų būsto“ buhalterę kalta pasisavinus daugiau nei pusę milijono eurų ir už tai jai skyrė trečdaliu sumažintą pusmečio laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, jos vykdymą nutarta atidėti 3 metams, tačiau uždraudžiant visą šį laikotarpį išvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojant toliau dirbti. Tik jau ne buhalterės darbą, nes, teismo sprendimu, jai 5 metus uždrausta užsiimti finansinės apskaitos ar buhalterine veikla. Neišsisuks J. A. Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas.

Atsakymai dėl kaupiamųjų lėšų - migloti

Pasirodžius informacijai apie „Gargždų būste“ vykusius dalykus, netruko sukilti vietos gyventojai. Didžiausias jų rūpestis - ar buvusi buhalterė neiššlavė ir vadinamųjų kaupiamųjų lėšų, kurias „Gargždų būstas“, kaip daugiabučių namų administratorius, renka iš gyventojų. Šie pinigai skirti bendro naudojimo objektų remontui.

Atsižvelgdama į bylos mastą ir visuomeninį interesą, „Banga“ kreipėsi į „Gargždų būstą“, prašydama paaiškinti, ar šis buhalterės atvejis turėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos įmonės veiklai, finansinei būklei ar teikiamų paslaugų kokybei, taip pat - ar galėjo būti paliestos gyventojų kaupiamosios lėšos, skirtos daugiabučių priežiūrai, renovacijai ar kitiems ilgalaikiams darbams.

Įmonė pateikė oficialų komentarą, kuriame nurodė, kad byloje yra nukentėjusioji pusė, pati kreipėsi į teisėsaugą ir bendradarbiavo tyrimo metu, o teismo sprendimu buvusi darbuotoja įpareigota atlyginti visą padarytą žalą.

„UAB „Gargždų būstas“ veiklą vykdo stabiliai - su klientais, partneriais ir valstybės biudžetu atsiskaitoma laiku, paslaugų tęstinumas, daugiabučių priežiūros, renovacijos ar kitų ilgalaikių darbų atlikimas nėra sutrikęs“, - teigiama atsakyme.

Tačiau į klausimą, ar šis atvejis galėjo turėti įtakos gyventojų kaupiamosioms lėšoms ir ar jos šiuo metu yra visiškai apskaitytos bei saugios, įmonė tiesiogiai neatsakė. Redakcijai pakartotinai pateikus šį klausimą, buvo gautas lakoniškas atsakymas, jog „daugiabučių priežiūros, renovacijos ar kitų ilgalaikių darbų atlikimas, kuris yra vykdomas iš gyventojų kaupiamųjų lėšų, nebuvo ir nėra sutrikęs“.

Konkretūs duomenys apie tai, ar gyventojų kaupiamosios lėšos buvo atskirtos nuo įmonės veiklos lėšų ir ar jos galėjo būti paliestos, nebuvo pateikti.

Taip pat kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę ir teiravomės, ar jai buvo žinoma apie susidariusią situaciją iki teisėsaugos įsitraukimo ir ar buvo domėtasi galimu poveikiu gyventojų kaupiamosioms lėšoms.

Savivaldybė nurodė, kad gavo vienos renovacijos darbus atliekančios įmonės paklausimą dėl neatsiskaitymo už paslaugas, kuriame buvo remiamasi viešai paskelbta informacija apie buhalterės pasisavintas lėšas, tačiau įmonės pavadinimas tuomet nebuvo nurodytas.

tags: #gargzdu #bustas #renovacija