Garažų Statybos ir Eksploatavimo Bendrijos "Eglė" Veikla: Urbanistinė Raida ir Iššūkiai

Miestai yra nuolat judantys organizmai, kurių vystymosi trajektorijas nulemia urbanistinio audinio plėtra, susitraukimai, krūpčiojimai ir statika. Būtent judėjimas įprasmina ir įgalina miestų egzistenciją, nepaisant iš pirmo žvilgsnio nejudraus miestų medžiagiškumo. Migruoja ne tik miesto gyventojai ar transporto priemonės, bet ir prekės, finansai, pastatai ir rajonai.

Šiandien vis daugiau dėmesio sulaukiantis etapas traktuojamas kaip tranzitinis periodas tarp dviejų santykinai monolitiškų realybių - sovietinės ir vakarietiškos. Būtent sėkmingai įveikti su šiuo laikotarpiu susiję iššūkiai reiškė šalies progresinį judėjimą išsivysčiusio pasaulio link. Šalyse, siekiančiose įtvirtinti suverenitetą, planinis urbanistinis vystymasis turėjo užleisti vietą laisvosios rinkos logikai paklūstančiai plėtrai.

Vienas iš tokių „nepaklusnių“ elementų laikytini pavieniai metaliniai garažai ir jų bendrijos, nusėjusios Klaipėdą ir šiame mieste sukūrusios unikalius urbanistinius ritmus. Iš pirmo žvilgsnio garažas - paprasta struktūra, skirta laikyti automobilį ir su jo eksploatacija susijusią techniką. Tačiau šis urbanistinis objektas įaudrina ir kolektyvinę fantaziją - būtent garaže gimė vienos didžiausių šių laikų imperijos - „Amazon“ ir „Google“, juose gali slypėti lobiai ar bent kontrabanda, šie objektai gali persikelti į parodų sales, „sudrebinti“ internetą ar net tapti kriokliais.

Neatsiejama miestovaizdžio dalimi garažai tapo XIX a. pradžioje, kai padidėjo automobilių prieinamumas. Garažas tapo tokiu modernybės atributu, kuris savyje slėpė pasaulinio progreso šerdyje glūdinčią statiką. Veržlusis modernybės simbolis ir garažų raison d’être - automobilis - net 90 % laiko praleidžia nejudėdamas. Nuo pat pradžių jie apglėbė ir paslėpė priparkuotas mašinas.

Kol erdvės stygiaus apimtas Vakarų pasaulis stiebėsi į viršų, Sovietų Sąjunga laisvai leido garažams plisti po neužstatytus miestų plotus. Pokario metais ši urbanistinė ekspansija nekėlė pernelyg didelių sunkumų, tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje, sparčiai plečiantis sovietiniam automobilių ūkiui, valstybei nepakako parkavimo vietų. Tuo metu (apie 1965-1970 m.) garažai pradėti statyti ir Klaipėdoje. Pradžioje apsiribota apie 200 statinių per metus, bet greitai paaiškėjo, kad tempas yra gerokai per lėtas, todėl nepatenkina didėjančio automobilių savininkų poreikio.

Deja, net ir praėjus daugiau kaip penkiasdešimčiai metų, išplėšti garažai liko niūria bendrijų realybe. Pasak vienos bendrijos pirmininko, Nepriklausomybės pradžioje ir vėlesniu laikotarpiu per savaitę neretai buvo fiksuojamos net 2 vagystės. Kaip rodo estų atvejis, garažų stygius ir centrinės valdžios nepajėgumas lėmė nelegalių statybų įsigalėjimą.

Dėl paprastos struktūros ir nedidelės apimties garažai pradėjo dygti daugiausia Klaipėdos pakraščiuose, bet miesto centras taip pat neišvengė naujo tipo statinių invazijos. 2002 m. nurodoma, kad Klaipėdoje įregistruotos 64 garažų bendrijos, o jose yra 15 372 garažai. Tiesa, suskaičiuoti, kiek iš tiesų egzistuoja nelegalių statinių, itin sudėtinga. Tikėtina, kad jų gali būti tiek pat, kiek ir legalių.

Situacijos nepalengvina ir norintieji legalizuoti statinius ar įsigyti žemę, ant kurios garažas pastatytas. Pagal 1994 m. priimtą Garažų statybos ir eksploatavimo nutarimą žemę bendrijoms nuomoja savivaldybė. Vyrauja neterminuotos nuomos sutartys, pasak bendrijų atstovų, pagal kurias „išnuomojama laikinai“.

Dešimtys tūkstančių garažų ramiai laukia ateities: vieni dėl esamo nelegalaus statuso, kiti dėl to, kad yra įstrigę pilkojoje zonoje tarp legalumo ir nelegalumo. Bendrijos „Šviesoforas-1“ (Debreceno g. 1) narių bandymai legalizuoti arba įsigyti žemę atsimušė ir biurokratijos sieną, kurią įveikti dėl Nepriklausomybės pradžioje vyravusios administracinės netvarkos ir korupcijos šiandien beveik neįmanoma. Vienos bendrijos pirmininko teigimu, legalizavimo ir privatizavimo procesai turėjo būti vykdomi dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais.

Privatizavimo procesas

Šią nuomonę patvirtina ir archyvinė medžiaga - 1993 m. leista privatizuoti 2 garažus Vilties g. 5 ir garažą Įgulos g. 24. Tais pačiais metais „privačion nuosavybėn perduoti“ dar 4 garažai Sportininkų g. 34, Baltijos pr. 107 ir Kretingos g. 60. 1994 m. leista privatizuoti 2 garažus Liepų g. 36 ir garažą Liepų g. 44. 1995 m. pritarta 3 garažų privatizacijai Liepų g. 36, taip pat garažo Herkaus Manto g. 20 / Ligoninės g. 7, 1 bokso, esančio Kooperacijos g. 49, dviejų boksų Kalnupės g. 1, dviejų boksų Kalnupės g. 2G, vieno Šermukšnių g. 3, 8 boksų J. Karoso g. 18, bokso Minijos g. 131, po vieną boksą, esantį Liepų g. 36, 36A, 38.

Privatizacijos maratono įkarštyje garažai didesnio dėmesio nesulaukė. Valdininkų kabinetus pasiekdavo pavieniai prašymai, po kurio laiko mieste atsirasdavo dar vienas privataus garažo savininkas, ateityje, tikėtina, sukelsiantis nemažai galvos skausmo jau kitiems valdininkams, pasišovusiems spręsti „garažų klausimą“. Akivaizdu, kad minimas 1990-1995 m. privatizuotų objektų skaičius yra labai menkas. Viena jį lėmusių priežasčių - kaina.

1993 m. privatizuoti garažą Klaipėdoje buvo galima už 1 300-1 900 litų, iki 90 % kainos sumokant investiciniais čekiais. O štai 2019-aisias geroje bendrijoje esantį metalinį garažą galima įsigyti už 400-1 500 eurų.

Sovietų Sąjunga stipriai pasižymėjo dėmesiu strategijoms, iliustruojamu penkmečio planų ir jų įgyvendinimo farsu. Gyventojų aprūpinimas garažais - taip pat yra viena iš tokių strategijų, kuri patyrė fiasko ir lėmė nelegalių statinių plitimą. Tiesa, pasak estų tyrėjo Tauri Tuvikene, sovietinė valdžia turėjo užmačių pastatyti kur kas daugiau garažų, bet medžiagų stygius neleido to padaryti.

Sovietų Sąjungos strategijos nesugebėjo patenkinti gyventojų poreikio apsaugoti automobilius, todėl joms priešinantis gimė urbanistinės taktikos - nelegalūs garažai. Nepriklausomybės pradžia pasižymėjo požiūrio į strategijas prieštaringumu. Agresyvi laisvosios rinkos ideologija brovėsi į penkis dešimtmečius socializmo pažadais gyvenusią šalį. Dar gyvas tikėjimas strategijų galia sutiko aktyvų siekį dereguliuoti visus gyvenimo aspektus.

Garažų ir Klaipėdos santykį šis susidūrimas paveikė įvairiais aspektais - 1990 m. Komunalinio ūkio valdybai buvo pavesta pašalinti savavališkai pastatytą metalinį garažą, esantį Dailidžių g. 4, sumą už darbus išieškant iš savininkės. 1991 m. leista nugriauti savavališkai pastatytą garažą Kintų g. 8. 1995 m. duotas leidimas pašalinti garažą, esantį Herkaus Manto g. 19. Tad griovimai ir pašalinimo darbai buvo reti ir epizodiški.

Per pirmąjį Nepriklausomybės penkmetį galima aptikti atvejų, kai savivaldybės strategijos leido įvykti kompromisiniams sutarimams, susijusiems su ne visai legaliomis gyventojų taktikomis: 1990 m. leista metalinių garažų aikštelę finansuoti iš gyventojų kooperatyvo lėšų. 1993 m. leista teisiškai įregistruoti garažą, nors jį įrengiant buvo nukrypta nuo suderinto projekto. Tais pačiais metais išimties tvarka leista I grupės neįgaliajam pasistatyti laikiną garažą.

Šie trumpi sąlyčio taškai, kaip ir retkarčiais įsiplieksdavę atviri konfliktai, dažniausiai pasibaigdavę teisine aklaviete, atskleidžia nuolatines įtampas tarp įvairiausių miesto planavimo taktikų, skirtų šioms strategijoms įveikti, apeiti ar savavališkai patobulinti.

Vienas esminių ritminių poslinkių Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje įvyko atgavus Nepriklausomybę. Apibūdinti šio laikotarpio urbanistinę situaciją Klaipėdoje tinka pasitelkti žodį „chaosas“. 1992 m. išskaidžius Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrių (MSPI KS), nebeliko vienijančios organizacijos, atsakingos už kryptingą miesto plėtros planavimą. Būtent pirmuoju Nepriklausomybės dešimtmečiu pastatyti garažai šiandien Klaipėdos savivaldybei tampa sunkiai įmenama mįsle.

Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Šviesoforas-1“ priskaičiuojami net 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto nelegaliu statinių, pastatytų devintojo dešimtmečio pradžioje. Laikotarpio suirutėje iškilę garažai prisišliejo prie bendrijos ir tapo jos nelegalia dalimi.

Penkmetis, trukęs nuo 1990 m. iki 1995 m., pasižymėjo ne tik politine, ekonomine ir socialine suirute, bet ir urbanistinių ritmų disonansu. Klaipėdoje nebelikus MSPI KS, miesto planavimą užvaldė deficito laikų kaupimo ir naujai atsivėrusio vartojimo priešpriešos.

Išorinis garažų ir jų bendrijų ritmas yra dažniausiai viešojoje ir teisinėje erdvėje aptarinėjamas šių urbanistinių darinių aspektas. Garažai gimsta iš poreikio, jų bendrijų idėjos nugula į miestų planuotojų brėžinius ir tarybos posėdžių dienotvarkes, kol galiausiai materializuojasi vienoje iš miestų erdvių. Tačiau tai nuspėjamas institucinis ritmas, kuris toli gražu nėra vienintelis. Jam alternatyvą kuria jau minėtas nelegalių statybų ritmas, kuris taip pat gimsta iš poreikio, tačiau, susidūręs su biurokratiniais trikdžiais, deficitu (sovietmečiu) ar valdininkų neveiksnumu, nėra patenkinamas instituciniais kanalais. Nelegalios statybos tampa atsaku ir naujų disonuojančių ritmų kūrimu.

Ši nedermė dažnai nepastebima arba aptinkama tik praėjus daugeliui metų nuo statinio atsiradimo. Naujai tiesiamos gatvės ar nekilnojamojo turto vystymas yra dažniausios priežastys, leidžiančios aptikti su oficialiuoju ritmu nederančius urbanistinius darinius.

Nors teisinės išeitys, kaip tvarkytis su nelegaliais statiniais, tarsi tėra dvi - legalizuoti arba nugriauti, realybėje situacija yra kur kas painesnė. Be akivaizdžių teisinių niuansų (negalima griauti statinio neįrodžius objekto neteisėtumo) arba finansinio aspekto (bešeimininkių garažų nukėlimo ir griovimo darbai finansuojami savivaldybės), egzistuoja daugiasluoksnė pilkoji zona.

Šioje neapibrėžtyje iškyla garažų atsiradimo klausimas - dalis jų buvo pastatyti po žodinio susitarimo, t. y. pritaikius principą, kurio laikytasi anapus sovietinės biurokratijos aparato ir kuris vėliau sklandžiai įsiliejo į paskutinio XX a. dešimtmečio pradžios valdininkų savivalės laikotarpį. Kartais garažai gali tiesiog išnykti. Ryškėja situacija, kurioje atskirti, kas išties yra legalu, o kas ne, tampa vis sunkiau.

Vienas iš šaltinių, padedančių rekonstruoti miestą stimuliuojančius garažų ritmus, yra archyvinė medžiaga. Tiesa, archyvas nėra palanki terpė tirti pavienių garažų atsiradimą, bet gali šį tą pasakyti apie garažų bendrijų pokyčius. Archyvinė medžiaga savaime turi didelį potencialą transformuoti dabartį ir ateitį.

Archyvai kuria savo ritmą. Ištarti, užrašyti, susegti ir paruošti, Klaipėdos miesto valdybos nutarimai ir mero potvarkiai pasklinda po tarybas ir įsiterpia į Klaipėdos miesto ritmą. Vieni greitai, kiti kur kas lėčiau, treti lieka tik simboliniais gestais, taip ir nesulaukusiais materialaus kūno.

Archyvų ritmas klampus, jis persmelktas strateginio tikslumo ir objektyvumo siekio. Kartu jame įsipina suvokimas, kad potvarkis dar nereiškia veiksmo, o veiksmai gimsta nepaisant potvarkų.

Vienoje ritminio diapazono pusėje atsiduria oficialūs miesto planai ir leidimai, kitoje - gyventojų savavališkai suręsti statiniai, antagonistiniai dariniai, nuolat papildantys vienas kitą. Legalūs statiniai patenkina vietinės valdžios pretenziją į suverenumą ir galią, o nelegalūs - miestiečių poreikius. Tiesa, šie ritmai kartais susilieja į trumpalaikę urbanistinę harmoniją.

Nepriklausomybės pradžios Klaipėdos miesto tarybos potvarkiai išsiskiria kalba, kurios žodžiai, sakiniai ir teritorijų apibūdinimai šiandien primena praeities reliktus. Išstumti iš mūsų kasdienybės, šie žodžiai kartu į užmarštį nusinešė ir žvilgsnį į miestą. Žvilgsnį, kurį reikia rekonstruoti, norint šiandien suprasti garažus ir jų bendrijas.

Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija "Eglė" buvo įkurta 1997-12-04.

Šiame straipsnyje aptariama garažų bendrijos "Eglė" veikla, jos įkūrimas, urbanistinė raida ir iššūkiai Lietuvoje. Nagrinėjami privatizavimo procesai, nelegalūs statiniai ir miesto planavimo ypatumai, siekiant suprasti garažų bendrijų vietą ir reikšmę miesto audinyje.

Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų pavyzdžiai:

• Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija "Eglė"
• Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija "Šviesoforas-1"

Įmonių pavyzdžiai:

• MEDA LT, UAB - PREKYBA REABILITACINE MEDICINOS ĮRANGA
• NIJOLĖS GĖLĖS - GĖLĖS VISOMS PROGOMS
• A. VYNO KODAS XII - VYNO DEGUSTACIJA, VYNINĖ

Gatvių pavyzdžiai:

• Fabijoniškių g.
• Žirnių g.
• Kalvarijų g.
• Savanorių pr.
• Ukmergės g.

Miestų pavyzdžiai:

• Vilnius
• Kaunas
• Klaipėda
• Ukmergė
• Jonava
• Elektrėnai
• Panevėžys
• Šiauliai
• Kėdainiai

Organizacijų pavyzdžiai:

• Daugiabučio namo savininkų bendrija "Pelėda"
• Asociacija "Sodriečių klubas"
• Pašušvio bendruomenė
• Vilkyčių bendruomenės centras "VILTIS"

tags: #garazu #bendrija #egle