Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuoti reikiamą oro kiekį garaže, taip pat panagrinėsime remonto darbų planavimo ir organizavimo aspektus, dirbtuvių plotų skaičiavimą, apšvietimą, ventiliaciją ir saugos priemones.
1. Oro Kiekio Apskaičiavimas
Reikiamo patalpų oro apykaitos nustatymas yra svarbus uždavinys. Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai, atsižvelgiant į esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamas pagal atliktų tyrimų rezultatus.
Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L=Vpat x Kp (m3/h)
čia:
- Vpat - patalpų tūris, m3;
- Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val.
Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis - 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.
Taip pat, oro kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal žmonių skaičių patalpoje:
L = L1 × NL (m3/h)
čia:
- L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;
- NL - žmonių skaičius patalpoje;
Rekomenduojamos oro normos:
- 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
- 45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
- 60 m3/val.
Oro tekėjimo vėdinimo sistemos pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.
V=L / 3600xF (m/s)
čia:L - oro išeiga.
Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Tokio sprendimas turi kelis privalumus. Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus įėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.
2. Remonto Darbų Planavimas ir Organizavimas
Norint laiku ir kokybiškai suremontuoti mašinas, labai didelę reikšmę turi tinkamai ir laiku planuojami remonto darbai. Dirbtuvių apkrovimą reikia planuoti taip, kad jos būtų apkrautos beveik vienodai ištisus metus. Tokio planavimo esmė yra ta, kad mašinos remontuojamos ištisus metus taip, kad kiekviena mašinų grupė būtų visiškai suremontuota ir paruošta prieš prasidedant žemės ūkio laukų darbams, kuriems šios mašinos bus naudojamos. Vadinasi, reikia atsižvelgti į žemės ūkio darbų specifiką ir planuoti mašinų remontą tuo laiku, kai jos mažiausiai reikalingos arba visai nereikalingos laukų darbams.
Dirbtuvių darbo režimas nustatomas pagal pamainos trukmę valandomis ir pamainų skaičių per parą. Laikas valandomis, vieno darbininko sunaudojamas per planuojamą laikotarpį, o taip pat laikas, per kurį naudojami įrengimai ir darbo vieta vadinamas laiko fondu. Laikas valandomis, vieno darbininko sunaudojamas per planuojamą laikotarpį vadinamas darbininko laiko fondu. Nominalinis darbininko laiko fondas paprastai įvertina darbo laiko nuostolius dėl ligos, atostogų bei kitų priežasčių.
Laikas valandomis per kurį planuojamam laikotarpiui yra naudojama darbo vieta yra vadinamas darbo vietos laiko fondu. Laikas valandomis per kurį planuojamam laikotarpiu yra naudojami įrengimai, yra vadinamas įrengimų laiko fondu. Skiriamas nominalinis ir tikrasis įrengimų laiko fondai.
Gamybiniais darbininkais laikomi montuotojai, surinkėjai, plovėjai, šaltkalviai, tekintojai, suvirintojai, kalviai ir t.t. Tai darbininkai, tiesiogiai dalyvaujantys remonto ir kituose darbuose, susijusiuose su dirbtuvių remonto programos vykdymu. Gamybiniams darbininkams taip pat priklauso kvalifikuoti ūkio darbininkai (traktorininkai, kombainininkai, vairuotojai ir t.t) laikinai dirbantys dirbtuvėse įtemptu remonto laikotarpiu.
Dirbtuvių atskiro remonto skyriaus plotas yra skaičiuojamas projektuojant naujas dirbtuves, tikrinant esančius faktus, perplanuojant arba rekonstruojant senas dirbtuves. Pagalbinius plotus sudaro energijos tiekimo mazgai, koridoriai, kompresorinė, dujų generatorinė, katilinė.
Patalpų Plotų Skaičiavimas
Skaičiuojant atskirų skyrių plotus plačiausiai yra taikoma plotų skaičiavimas pagal plotą skirtą įrenginiams įskaitant praėjimus.
Apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis. Elektros įrengimų, kuro aparatūros remonto, mechaniniuose skyriuose ir administracinėse patalpose - k = 0,30 - 0,35. visuose kituose skyriuose - k= 0,25 - 0,30.
Parenkant lango matmenis reikia žinoti, kad atstumas nuo grindų iki lango apačios turi būti h1= 0,8 - 1,2 m. atstumas nuo lango viršaus iki lubų h2=0,3 - 0,5 m.
Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius dirbtiniam skyriaus apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal ,,vatų metodą”, t.y lyginamąjį šviesinį galingumą.
Ventiliacija remonto dirbtuvėse gali būti natūrali ir priverstinė. Natūrali ventiliacija vyksta pro viršulangius arba orlaides, langus, duris. Priverstinė ventiliacija projektuojama arba patikrinama skaičiavimais tokia eilės tvarka.
Atliekant darbus kuro aparatūros remonto skyriuje darbų organizavimo forma bus postinė. Šiame skyriuje darbai pradedami atlikti kuro siurblį nuimant nuo traktoriaus variklio gretimame skyriuje, kur atliekami ardymo darbai. Nuimta detalė atsinešama į kuro aparatūros remonto skyrių ir nuplaunama detalių plovimo vonioje. Po to dedama ant išardymo ir surinkimo darbastalio ir esant reikalui ardoma arba tikrinama stenduose bei prietaisais.
Jeigu tikrinant matoma, kad detalė yra sugedusi ar jos parametrai yra neleistini ji ardoma ir ieškoma defekto. Išardytos detalės, jeigu tai įmanoma, gali būti remontuojamos vietoje, o jei ne, vežamos į specializuotas kuro siurblio detalių remonto dirbtuves. Jei tokių detalių neina pataisyti ar atnaujinti detalės keičiamo naujomis. Detalės netinkamos naudojimui yra išbrokuojamos.
Kursinio projekto ekonominėje dalyje atliksime remonto dirbtuvių palyginamųjų techninių - ekonominių rodiklių skaičiavimus.
Aušinimo sistemos paskirtis - degimo metu variklio detalių paimtą šilumą perduoti į aplinkos orą. Tam reikalinga dėl to, kad:
- variklio detalė neperkaistų ir nesulūžtų;
- būtų galima sumažinti temperatūrą degimo kameroje;
- taip galima kontroliuoti degimo proceso trukmę;
- per daug neįkaistų alyva ir nepasikeistų jos tepimo savybės.
Sistema pripildoma pro atvamzdį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu.
3. Saugos Priemonės
Prieš pradedant remontuoti (reguliuoti), reikia apsirengti specialiais drabužiais. Darbo vieta turi būti tvarkinga, neužgriozdinta, švari, joje turi būti darbo priemonių ir įrankių. Darbo stalai - stiprūs, pakankamo pločio (mažiausiai 75 cm). Apsaugai nuo kitų darbo vietų prie stalo pritvirtinamas apsauginis tinklas. Spaustuvai statomi ne arčiau kaip 1 m vienas nuo kito. Darbo stalą riekia pritaikyti prie darbuotojo ūgio. Tam tikslui keičiamas medinių grotelių ant grindų storis. Normalus spaustuvo aukštis yra toks, kai, sulenktą alkūnę padėjus ant spaustuvo, pirštais liečiamas smakras.
Plauti detales reikia karštais šarmais arba nedegias skysčiais. Benzinu plauti detalių negalima. Dyzeliniais degalais arba žibalu plaunama specialiai įrengtoje vietoje po vietine ištraukiamąja ventiliacija. Dirbantieji su naftos produktais turi periodiškai, kas 6 mėn. pasitikrinti sveikatą. Naftos produktų garai būna sunkesni ar lengvesni už orą. Jie kaupiasi tiek apžiūrų duobėse, rūsiuose, tiek viršuje. Todėl čia reikia būti atsargiam su ugnimi. Ištraukiamoji ventiliacija turi traukti orą iš apačios ir nuo viršaus. Tepaluoti drabužiai, skudurai gali savaime užsidegti. Todėl, prieš kabinant į spintą tokius drabužius reikia gerai išvėdinti, periodiškai deginti. Palieti degalai ar tepalai nedelsiant užpilami pjuvenomis arba žemėmis, paskui išnešami už garažo ir sudeginami.
Sieninių mini rekuperatorių montavimas bute Antakalnyje
Štai keletas lentelių, kurios gali būti naudingos planuojant remonto darbus:
7 lentelė. Techninių priežiūrų Nr.
| TP Nr. | Darbo turinys | Periodiškumas |
|---|---|---|
| 1 | Apžiūra, valymas, tepimas | Kasdien |
| 2 | Reguliavimas, patikrinimas | Kas savaitę |
| 3 | Techninė priežiūra | Kas mėnesį |
15 lentelė. Mėnesinis planas.
Mėnesinis planas sudaromas atsižvelgiant į darbų apimtį ir darbuotojų skaičių.