Sausio 13-oji yra palietusi turbūt kiekvieną Lietuvoje tada gyvenusį žmogų. Jaunimas, gimęs po šių įvykių, prisimena juos iš tėvų ir senelių pasakojimų. Tačiau kaip šie įvykiai atsispindi Lietuvos mokyklų istorijos vadovėliuose? Ar pakankamai dėmesio skiriama Sausio 13-osios įvykiams ir jų reikšmei Lietuvos valstybei?
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip Sausio 13-osios įvykiai yra pateikiami Lietuvos mokyklų istorijos vadovėliuose, ir aptarsime, kodėl svarbu išsaugoti istorinę atmintį apie šiuos įvykius bei perduoti ją ateinančioms kartoms.
Sausio 13-oji Lietuvos Mokyklų Istorijos Vadovėliuose
Deja, ne visuose vadovėliuose yra konceptualiai parašyta teisinga informacija apie Sausio 13-ąją. Dažnai skaitant galima suvokti tarp eilučių dvelksmą, kad buvo ginamas Vilnius, buvo ginama respublika, bet nebuvo ginama valstybė. Apie Sausio 13-ąją mokiniai mokykloje nėra mokomi iki dešimtos, vienuoliktos klasės, nes iki to Lietuvos istorijos kaip tokio vientiso dalyko nėra, yra mokoma atskirais periodais, tai elementariai apie tai nėra mokoma pagal vadovėlius.
Štai pavyzdys iš Lietuvos istorijos vadovėlio XI-XII klasei, išleisto „Vagoje“ 2000 m.:
„Sausio 13-osios dieną KGB daliniai užgrobė Lietuvos televiziją ir sušaudė bei tankais išblaškė Televizijos bokštą gynusius beginklius žmones. Sovietinei KGB smogikai sužeidė kelis šimtus žmonių ir 13 nužudė. Lietuviai panaudojo rezervinę televizijos transliavimo aparatūrą ir sukėlė visus Lietuvos nepriklausomybės šalininkus į pilietinio pasipriešinimo okupantams ir kolaborantams akciją. Priešprieša tarp Lietuvos ir SSRS tapo nesutaikoma. Žudynės Vilniuje buvo išgarsintos pasaulyje. SSRS, vengdama kraujo praliejimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, kurią gynė ir taikūs gyventojai, ir savanoriškos Lietuvos kariuomenės užuomazgos, nešturmavo. Sausio įvykių metu antrasis atkurtos Lietuvos Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas paliko Vilnių, todėl nauju premjeru tapo Gediminas Vagnorius. Lietuva nepripažino jokių okupantų institucijų, organizacijų bei įstatymų ir jų atvirai nevykdė. Priešprieša tarp Lietuvos bei SSRS tęsėsi iki 1991 m. rugpjūčio 22 d. kai konservatyvi aukštų SSRS veikėjų grupė bandė surengti valstybės perversmą ir M. Gorbačiovas buvo izoliuotas Kryme. Pučistai paėmė valdžią į savo rankas ir įvedė nepaprastąją padėtį.“
Kitame vadovėlyje, kur jau rašoma ir apie Sausio 13-tą, ir apie Lietuvos Respublikos raidos bruožus, pasirodo, kad po Adolfo Šleževičiaus atsistatydinimo, kas įvyko 1996 m. vasario 8 d., yra toks sakinys, kuris teigiamas vadovėlyje: „Pereinamuoju laikotarpiu, iki 1996 m. lapkričio 19 d., Vyriausybei vadovavo Laurynas Mindaugas Stankevičius.“
Naujausių laikų istorija X klasei irgi apie sausio įvykius. „Baltijos šalių ir Krembliaus santykiai atsidūrė aklavietėje. Maskvos pozicija nepriklausomybės siekiančiose respublikose vis akivaizdžiau silpnėjo. Tapo visiškai aišku, kad demokratinėmis priemonėmis, įtikinėjimais ar propaganda atsiskyrimo proceso nepavyks sustabdyti. Sovietai ginkluotam puolimui pasirinko laiką, kai 1991 m. pradžioje Vakarų valstybių dėmesys buvo nukreiptas į karą Persų įlankoje, sustiprėjo propagandinis karas. SSRS žiniasklaidos priemonės nuolat skelbė prasimanymus apie Baltijos respublikas. Ne valstybes, bet respublikas.“ Čia toliau rašo kaip buvo užgrobta Ryga.
Ir štai Vilnius. „Sausio 11 d. jie (tai yra aukščiau įvardinti), šaudydami į orą užėmė Vilniaus Spaudos rūmus. 4 žmonės buvo sužeisti. Iš visos Lietuvos į Vilnių rinkosi žmonės palaikyti savo valdžią ir nuo galimo puolimo ginti parlamentą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Televizijos bokštą. Į visus armijos išpuolius buvo atsakoma tik taikiomis demonstracijomis.“
Pabaigai šiam periodui apibrėžti, kadangi šitas istorijos vadovėlis apima ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją, paskutinė pastraipa šitam momentui yra tokia: „Užgrobusi kai kuriuos svarbius pastatus ir nužudžiusi keliolika žmonių Maskva nieko nepasiekė. Baltijos Respublikose ji ir toliau nekontroliavo padėties. Griebtis platesnio masto teroto ar numalšinti teisėtai išrinktą valdžią Michailas Gorbačiovas neišdrįso.
Akivaizdu tai, kad turi būti viskas istoriškai tvarkingai surašyta ir padėta į knygas ir į kitas laikmenas todėl, kad mes išeiname, o ateina žmonės, kurie nebuvo, nedalyvavo šitame procese ir todėl prasideda interpretacijos tokių, kokių mes turbūt nė vienas šitoj salėj sėdintis elementariai nepageidaujame, kad tokie dalykai būtų.
Sausio 13-osios Aukos
Sausio 13-osios naktį žuvo:
- Loreta Asanavičiūtė
- Virginijus Druskis
- Darius Gerbutavičius
- Rolandas Jankauskas
- Rimantas Juknevičius
- Alvydas Kanapickas
- Algimantas Petras Kavoliukas
- Vytautas Koncevičius
- Vidas Maciulevičius
- Titas Masiulis
- Alvydas Matulka
- Apolinaras Povilaitis
- Ignas Šimulionis
- Vytautas Vaitkus
- Ir kiti neįvardinti pokario pasipriešinimo partizanai rezidentai.
Sausio 13-osios aukų kapai Antakalnio kapinėse
Gyvoji Barikada: Konkretūs Žmonės ir Jų Darbas
Jeigu ne tie dešimtys, šimtai tūkstančių žmonių susirinkę ne tik prie Televizijos bokšto ir Seimo, bet ir visuose miestuose ir miesteliuose budėję, atvažiavę, saugoję savo valstybę ir gynę, nebūtų nepriklausomos valstybės Lietuvos.
Kitas aspektas „Gyvosios barikados“ turi ir tam tikrą neigiamą prasmę kaip ir vadovėliuose, išnyksta pavardės, išnyksta konkretūs žmonės. Atrodo, kad ta gyvoji barikada yra kažkokia bendra masė. Ir joje nėra konkrečių asmenybių, kurios atliko labai konkretų darbą tam, kad būtų apginta Lietuvos nepriklausomybė. Dingsta ir signatarų pavardės, signatarų savanorių pavardės. Labai dažnai dingsta ir savanorių apskritai karių pavardės, pasieniečių, šaulių, Vadovybės apsaugos departamento darbuotojų, žurnalistų, kurie buvo pirmuosiuose apkasuose pirmoje fronto linijoje ir kurių filmuota fotografuota medžiaga perdavė pasauliui tą tragizmą ir tą didvyriškumą tų dienų, ir pasaulis reagavo.
Brangūs laisvė gynėjai, šis kreipinys yra skirtas ne tik tiems, kurie 1991 m. kovojo ir apgynė mūsų laisvę, bet visiems, kurie ir šiandien kantriai ir sąžiningai dirba kurdami mūsų valstybę. Reiškiu didžiulę pagarbą visiems laisvės gynėjams, kurie yra šiandien su mumis. Jūsų buvimas čia yra įrodymas, jog jūsų duota priesaika mūsų tėvynei Lietuvai nėra sulaužyta. Jūs jos laikotės ir jūsų darbai skatina kurti gražesnę mūsų tėvynę.
1991 metais laisvė buvo iškovota, tačiau ją reikia nuolatos saugoti. Aš linkiu visiems, šiandien dalyvaujantiems šiame ...
Sausio 13-osios minėjimas
Džiugu matyti nemažai jaunų veidų, kurių didžioji dalis tikriausiai jau yra gimę po 1991 metų. Jūs turite puikų pavyzdį, kuriuo turite sekti. Laisvės gynėjai yra pavyzdys, kaip mes turime gyventi šiandien, kad nepaisant bet kokių nelaimių liktume čia, Lietuvoje, ir saugotume mūsų tėvynės Lietuvos laisvę.
"Specialus tyrimas": Vytauto Lukšio prisiminimai apie Sausio 13-ąją
tags: #garazo #ivaziavimo #nuolaidumas #masinoms