Galvos svaigimas, dar vadinamas vertigo, yra simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ir sutrikimais. Jis apibūdinamas kaip klaidingas jausmas, kad žmogus arba aplinka sukasi. Ši liga gali būti epizodinė arba nuolatinė, ir gali labai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, nes sukelia disbalansą, pykinimą ir baimę.
Galvos svaigimas yra susijęs su žmogaus vestibuliniu aparatu, kuris atsakingas už pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Šis aparatas yra sudarytas iš vidinės ausies struktūrų, tokių kaip semicirkuliniai kanalai, otolitai ir vestibuliniai nervai. Semicirkuliniai kanalai registruoja galvos judesius, o otolitai padeda nustatyti kūno padėtį gravitacijos atžvilgiu.
Galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimo priežastys yra įvairios ir gali apimti vidinės ausies problemas, tokias kaip Meniere liga, vestibulinis neuronitas, Benigno paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV) ir vestibulinės migrenos. Taip pat galvos svaigimą gali sukelti neurologiniai sutrikimai, tokie kaip smegenų insultas ar navikai.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojos otorinolaringologės Jevgenijos Buinickajos teigimu, šiuolaikinė medicina pajėgi nustatyti svaigimo priežastį ir pacientui padėti grįžti į įprastą gyvenimą - kartais norint atsisveikinti su galvos svaigimu prireikia vos kelių nesudėtingų fizinių pratimų.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys:
- Periferinės kilmės priežastys
- Centrinės kilmės priežastys
Periferinės kilmės priežastys
Esant periferiniam galvos svaigimui paprastai būdingas aplinkos sukimasis ratu, supimosi ar supimo, svyravimo pojūčiai. Periferinės kilmės priežastims priskiriamas gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, Menjero liga, vestibulinis neuronitas ir kt.
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas
Pacientas gali jausti ne tik apie 20 sekundžių trunkantį galvos svaigimą, bet ir daiktų judėjimo iliuziją ar net pykinimą, vėmimą, prakaitavimą. Svaigimą provokuoja galvos arba kūno padėties pokyčiai, tad minėti pojūčiai gali atsirasti vos pasukus galvą.
„Nors pirmą kartą su šios ligos simptomais susidūrę žmonės labai išsigąsta, tačiau jos gydymas nėra itin sudėtingas ir net nereikalauja medikamentų. Svaigimą išgydo nesudėtingi galvos poziciniai manevrai, pavyzdžiui, pratimas, - pacientui reikia atsigulti ant nugaros ir truputį atlošti bei pakreipti galvą į šoną. Kartais užtenka tik vienos procedūros ir galvos svaigimas liaujasi. Žinoma, tikslius pratimus ir išsamią informaciją, kaip juos atlikti, pacientui turi nurodyti gydytojas“, - pastebi J. Buinickaja.
Menjero liga
Sergant Menjero liga (ausies vandene) galvos svaigimo priepuolius lydi ūžesys pažeistoje ausyje ir prikurtimas. Kartais pacientą taip pat kamuoja pykinimas, vėmimas, ausies užgulimas. Pastebima, kad sergant šia liga pasireiškia tolydžio blogėjanti klausa. Viena iš ligos profilaktinių priemonių yra mityba - riboti druską, alkoholį, kofeiną, pakankamai vartoti skysčių.
Vestibulinis neuronitas
Vestibulinis neuronitas pasireiškia ūminiu užsitęsusiu (iki kelių parų) galvos svaigimu, lydimu ryškiomis autonominėmis reakcijomis: baimės jausmu, pykinimu, vėmimu, prakaitavimu.
Centrinės kilmės priežastys
Pasak J. Buinickajos, galvos svaigimą dažnai sukelia ir centrinės kilmės priežastys, pavyzdžiui, tokie neurologiniai susirgimai kaip vestibulinė migrena, išsėtinė sklerozė ir pan. Gydytojos teigimu, neurologines galvos svaigimo priežastis veiksmingai padeda identifikuoti neurovizualiniai tyrimai - magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija.
TRYS GERIAUSI PRATIMAI SUKELTI GALVOS GALVOS SVEIKUMĄ | Kineziterapeutas paaiškina
Galvos svaigimo simptomai
Pagrindiniai galvos svaigimo simptomai apima:
- Galvos sukimąsi
- Pusiausvyros praradimą
- Pykinimą
- Vėmimą
- Galvos skausmą
Diagnostika
Galvos svaigimo diagnozė apima išsamią anamnezę ir fizinį tyrimą. Gydytojai gali atlikti specialius testus, tokius kaip Dix-Hallpike testas, kuris padeda nustatyti BPPV.
Nustatyti periferinės kilmės galvos svaigimo priežastis padeda naudojamas pažangus videonistagmometrijos (VNG) tyrimas: gulinčiam pacientui pakaitomis tai į vieną, tai į kitą ausį pučiamas šaltas ir šiltas oras bei vertinami nevalingi akių obuolių judesiai - siekiama išsiaiškinti, ar vienodas atsakas iš abiejų labirintų (labirintas - vidinės ausies struktūros dalis).
„VNG tyrimas yra greitas, patikimas, saugus, objektyvus ir padeda tiksliai nustatyti diagnozę. Jį atliekant įvertinama, ar paciento galvos svaigimo ir (ar) pusiausvyros sutrikimo priežastis yra vidinės ausies struktūros pažeidimas. Taip pat nustatoma, kurioje pusėje yra pažeidimas ir kuo tikslesnė sutrikimo priežastis“, - pasakoja otorinolaringologė.
Gydymas
Galvos svaigimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antihistamininiai preparatai ar benzodiazepinai, kurie padeda sumažinti simptomus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, pusiausvyros pratimus ir vestibulinę reabilitaciją. Naujausios terapijos galimybės gali apimti intratimpaninius steroidus ar chirurgines procedūras, skirtas vidinės ausies sutrikimams gydyti.
„Svarbiausia laiku - tik pajutus ūmų galvos svaigimą ar kartojantis priepuoliams - kreiptis į gydytoją, kad būtų galima išsiaiškinti ligos priežastį ir pradėti ligos gydymą. Didelės reikšmės gijimo procesui turi reabilitacija pratimais. Žmogaus organizmas, pasinaudodamas įvairiais kompensaciniais mechanizmais, gana gerai sugeba savarankiškai susidoroti su galvos svaigimu ir pusiausvyros sutrikimais bei grįžti į įprastinę būseną“, - pranešime žiniasklaidai sako J. Buinickaja.
Kitos rekomendacijos
Su galvos svaigimu susiduriantiems ar jo išvengti norintiems asmenims otorinolaringologė pataria, pirmiausia, pasirūpinti gera bendrąja organizmo savijauta, daugiau judėti ir atlikti gydytojo rekomenduotus vestibulinius pratimus, kurie padeda normalizuoti pusiausvyrą. Taip pat gali būti naudinga ir dieta, kai vartojamas maistas be druskos, nes druska provokuoja skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje, o tai sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia priepuolį.
„Žinoma, sudėtingesniais atvejais, kai žmogus neišlaiko pusiausvyros, jis turėtų vaikščioti su vaikštyne arba lazdele. Kai kuriems pusiausvyra sutrinka tamsoje - tokiu atveju šviesos jungiklius būtina įrengti patogioje vietoje, kad naktį eidamas į tualetą ar virtuvę žmogus neužsigautų“, - pataria gydytoja.
Taip pat patariama stengtis lėtai keisti kūno poziciją iš gulimos padėties, kad neištiktų ortostatinis svaigimas. Staigiai pakilus iš lovos sumažėja kraujo spaudimas ir tuomet gali pasireikšti trumpalaikis pritemimas akyse, galvos svaigimas ar net sąmonės praradimas. Tokiu atveju reikėtų prisėsti - kraujotaka netrukus normalizuosis ir simptomai išnyks.