Darbo santykių laikotarpiu sukuriama nemažai informacijos, duomenų, komercinės informacijos, kurią darbdavys nori ir siekia išlaikyti konfidencialia. Dėl šios priežasties Darbo kodekse numatyta galimybė darbdaviui sudaryti su darbuotoju konfidencialumo susitarimus. Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos sudaromas arba kaip priedas prie darbo sutarties, arba konfidencialumo nuostatos įtraukiamos į pačią darbo sutartį.
Konfidencialumo Susitarimo Esmė ir Reikalavimai
Konfidencialumo susitarimu šalys gali susitarti, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos konfidencialios informacijos.
Pagrindiniai Konfidencialumo Susitarimo Aspektai:
- Raštiškumas: Konfidencialumo susitarimas sudaromas raštu.
- Konfidencialios informacijos apibrėžimas: Susitarime turi būti aiškiai, konkrečiai ir išsamiai išvardinta, kas laikoma konfidencialia darbdavio informacija. Visais atvejais tai, kas sudaro konfidencialią informaciją, šalys nusistato bendru sutarimu. Susitarime nurodomas konkretus sąrašas informacijos, kuri laikoma konfidencialia ir kurios darbuotojas neturi teisės atskleisti tretiesiems asmenims.
- Galiojimo terminas: Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi turėti galiojimo terminą. Darbo kodekse nustatytas vienerių metų minimalus terminas. Pagal bendrą taisyklę, susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja 1 metus po darbo santykių pasibaigimo, tačiau šalys gali sulygti dėl ilgesnio termino. Įstatymas nenustato maksimalaus susitarimo galiojimo termino, tačiau terminas vis dėlto turėtų būti protingas ir sąžiningas.
- Darbdavio pareigos: Reikia atkreipti dėmesį, kad darbdavys turi dėti tinkamas pastangas, kad apsaugotų konfidencialią informaciją. Vadinasi, susitarimo su darbuotoju sudarymas yra tik viena iš priemonių informacijai apsaugoti.
Konfidencialia informacija nebus laikoma informacija, kuri yra vieša, ar informacija, kuriai apsaugoti darbdavys nesiima jokių priemonių. Taip pat informacija, kuri pagal teisės aktų reikalavimus negali būti konfidenciali.
Atsakomybė Už Konfidencialumo Susitarimo Pažeidimą
Darbuotojui pažeidus konfidencialumo susitarimą, pirmiausia iš darbuotojo gali būti reikalaujama sumokėti netesybas, jeigu dėl jų šalys susitarė konfidencialumo susitarime.
Susitarime dėl konfidencialios informacijos reikėtų apsirašyti ir baudos dydį, jei susitarimas būtų pažeistas.
Lietuvos sutarčių teisėje nėra galimybės susitarti dėl baudinių netesybų. Visgi, konfidencialios informacijos apsaugos prasme, mums svarbiausia prievolių užtikrinimo priemonė yra būtent netesybos baudos forma. Baudos atlieka kompensacinę paskirtį atlygindamos nukentėjusiosios šalies patirtus nuostolius.
Kadangi bauda laikoma iš anksto nustatytais minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, svarbu kuo įmanoma tiksliau ją nustatyti. Nepaisant to, kad baudos nereikia įrodinėti, tai nekliudo pažeidėjui kreiptis į teismą su prašymu baudos dydį sumažinti.
Jei darbuotojas pažeidžia konfidencialumo pareigą, darbdavys gali reikalauti baudos ir/ar žalos atlyginimo, kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jei padaryta didelė turtinė žala.
Konfidencialumas Viešuosiuose Pirkimuose
VPĮ 20 straipsnis nacionaliniu lygmeniu įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 21 straipsnio nuostatas. Vis dėlto nacionalinis įstatymų leidėjas VPĮ 20 straipsnyje įtvirtino griežtesnį informacijos viešuosiuose pirkimuose pripažinimo konfidencialia ir jos apsaugos teisinį reguliavimą, lyginant su tuo, kuris įtvirtintas Europos Sąjungos lygmeniu.
Tiekėjui pasiūlyme nurodžius, kad kartu su pasiūlymu teikiama informacija yra konfidenciali ir perkančiajai organizacijai įsitikinus tokios informacijos konfidencialumu, perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys privalo užtikrinti tokios informacijos apsaugą ir negali jos atskleisti tretiesiems asmenims.
Nors VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai tai nereglamentuojama, tačiau pareiga užtikrinti tiekėjų konfidencialios informacijos apsaugą tenka ne tik VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, bet ir ginčus nagrinėjančioms institucijoms - teismams.
Konfidencialios Informacijos Samprata Viešuosiuose Pirkimuose
Komentuojamo VPĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta konfidencialios informacijos viešuosiuose pirkimuose samprata, pateikiant pavyzdinį konfidencialios informacijos sąrašą pozityviuoju bei negatyviuoju aspektais.
Jurisprudencijoje konfidencialios informacijos samprata įtvirtinta siaurinamai, siekiant užtikrinti ieškovų teisę į teisminę gynybą, taip pat dėl viešųjų pirkimų santykių daugiašalio pobūdžio, kai ūkio subjekto siekis laimėti varžymąsi ir sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį lemia jo pareigą išviešinti informaciją, skirtą patikrinti atitiktį iškeltiems reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, tiekėjų informacijos slaptumo apsauga būtent ir sietina tik su komercine paslaptimi, o ne su kita konfidencialia informacija, kurios apimtis (turinys) iš esmės pasižymi subjektyvumu.
Komercinė Paslaptis
LAT, nagrinėdamas viešųjų pirkimų bylas dėl konfidencialumo aspekto, yra konstatavęs, jog VPĮ neįtvirtinta konfidencialios informacijos - komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų - samprata. Dėl to sprendžiant dėl tokios informacijos apsaugos, taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika.
Komercinės paslapties sąvoka įtvirtinta nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 1.116 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačioje Direktyvoje 2016/943/ES dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo, daroma nuoroda į tai, kad šia direktyva valdžios institucijos neturėtų būti atleidžiamos nuo konfidencialumo pareigų, kurių jos turi laikytis tvarkydamos komercinių paslapčių turėtojų perduotą informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar tos pareigos yra nustatytos ES ar nacionalinėje teisėje.
Pagrindiniai Komercinės Paslapties Požymiai:
- Informacijos slaptumas: Komercinių paslapčių apsaugos tikslas - ne informacijos nuslėpimas, o ribota (kontroliuojama) jos sklaida.
- Informacijos vertingumas: Šis kriterijus kasacinio teismo praktikoje paprastai aiškinamas kartu su slaptumu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
- Informacijos turėtojo protingos pastangos išsaugoti informacijos slaptumą: Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, vertinant, ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių.
Taigi CK 1.116 straipsnyje nurodyti ir teismų praktikoje išplėtoti komercinės paslapties požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų...
Konfidencialumo Susitarimas Tarp Darbdavio Ir Darbuotojo
Darbo santykių laikotarpiu sukuriama nemažai informacijos, duomenų, komercinės informacijos, kurią darbdavys nori ir siekia išlaikyti konfidencialia. Dėl šios priežasties Darbo kodekse numatyta galimybė darbdaviui sudaryti su darbuotoju konfidencialumo susitarimus.
Darbdavio teisėtų interesų apsaugai po darbo santykių pabaigos yra svarbios dvi paskutinės konfidencialios informacijos kategorijos: konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys. Visa kita informacija, kuri turi komercinę, gamybinę vertę, bet negali būti laikoma komercine paslaptimi, yra saugoma tik tuo atveju, jei darbuotojas ir darbdavys dėl to susitaria.
DK 39 str. numato, kad darbdavys ir darbuotojas gali sudaryti konfidencialumo susitarimus, kas iš esmės reiškia, kad šios informacijos apsaugos klausimas yra paliktas šalių valiai.
Svarbu:
- Sudaryti komercinių paslapčių/konfidencialios informacijos sąrašą, automatiškai neįtraukiant tipinių internete galimų rasti tokio pobūdžio informacijos sąrašuose esančios informacijos.
- Numatyti darbuotojo atsakomybę už pažeidimus.
Dažnai darbuotojai painioja pareigą saugoti konfidencialią informaciją su nekonkuravimo susitarimu. Svarbu suprasti, kad konfidencialios informacijos apsauga galioja nepriklausomai nuo to, ar yra sudarytas nekonkuravimo susitarimas.
Darbuotojas negali naudoti ar atskleisti darbdavio verslo paslapčių, klientų sąrašų, tiekėjų kontaktų ar kitų jautrių duomenų net ir pasibaigus darbo santykiams ir ši pareiga galioja tiek, kiek yra numatyta susitarime (nuo metų iki dešimtmečių ar net neterminuotai).
Konfidencialios informacijos apsauga galioja ir be nekonkuravimo susitarimo. Net ir be kompensacijos už nekonkuravimą, draudžiama naudoti ar perduoti konfidencialią informaciją.
Verslo paslapčių panaudojimas ar atskleidimas gali sukelti teisines pasekmes, įskaitant civilinę atsakomybę.
Išvados
Konfidencialios informacijos apsauga yra svarbus aspektas tiek darbo santykiuose, tiek viešuosiuose pirkimuose. Svarbu tinkamai apibrėžti, kas laikoma konfidencialia informacija, ir numatyti atsakomybę už susitarimų pažeidimus.
| Aspektas | Apibrėžimas | Svarba |
|---|---|---|
| Konfidencialumo susitarimas | Raštiškas susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. | Užtikrina darbdavio komercinių paslapčių apsaugą. |
| Komercinė paslaptis | Slapta, vertinga informacija, kurios turėtojas ėmėsi protingų priemonių ją apsaugoti. | Suteikia konkurencinį pranašumą. |
| Atsakomybė už pažeidimą | Netesybos, žalos atlyginimas, baudžiamoji atsakomybė. | Motyvuoja laikytis susitarimų. |
tags: #gali #buti #kitas #susitarimas