Lietuviškos mįslės: pasaulio pažinimo būdas

Mįslės - tai ne tik senovinis žaidimas, bet ir būdas pažinti pasaulį, lavinti mąstymą, ugdyti kūrybiškumą. Jos atspindi žmonių patirtį, stebėjimus, išmintį, sukauptą per šimtmečius. Mįslės dažnai apibūdina gamtos reiškinius, kasdienius objektus ir žmogaus gyvenimo ciklus, verčiant mus pažvelgti į juos nauju kampu.

Gamtos Mįslės: Dangus, Saulė, Mėnulis ir Lietus

Didelę dalį mįslių sudaro gamtos reiškinių apibūdinimai. Tai atspindi artimą žmogaus ryšį su gamta ir bandymą suprasti jos paslaptis.

Dangus ir Žvaigždės

Šios mįslės vaizdingai apibūdina naktinį dangų, nusėtą žvaigždėmis.

• "Juodas katilas, pilnas varškės prikratytas."
• "Visas kelias žirniais nubarstytas."
• "Pilnas rėtis trupinių."
• "Šimtais skaito, tūkstančiais skaito ir niekaip nesuskaito."
• "Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas."

"Juodas katilas" su "varškės prikratymais" yra metafora, perteikianti tamsaus dangaus ir šviesių žvaigždžių kontrastą. Žvaigždžių gausa prilyginama "žirniams" ar "trupinėliams", kurių neįmanoma suskaičiuoti. "Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas" - tai dar vienas būdas pavaizduoti dangų (laukas), žvaigždes (avys) ir mėnulį (piemuo raguotas).

Saulė

Saulė - gyvybės šaltinis, todėl nenuostabu, kad jai skiriama tiek daug mįslių. Jos apibūdinamos kaip "deganti, bet nesudeganti", "pilna auksinių adatų", "šviečianti visiems".

• "Deg visą dieną, bet nesudega."
• "Didelis kamuolys pilnas auksinių adatų prikištas."
• "Visą dieną žibina, vakare šešėlius didina."
• "Viešnia laukiama kasdien ateinant."
• "Visiem vaikam lygiai šviečia, džiaugtis visus kviečia."
• "Visus glosto, glamonėja, šildo ir penėja."
• "Šluoju šluoju - neiššluoju, nešu nešu - neišnešu."
• "Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų."
• "Už jūrų pušį kerta, pro langą skiedros lekia."
• "Mažas obuolėlis visus apšviečia."
• "Gale lauko bačka trūko."
• "Gale lauko katilėlis plauko."
• "Gale lauko ramunių puodas verda."
• "Skaisti graži mergužėlė mėlynoj pievoj vaikštinėja."
• "Pušis linko, niekieno nelenkiama."
• "Močia pasislėpė, tėvas pasirodė."

Saulė personifikuojama kaip "viešnia", "mergužėlė", "tėvas", pabrėžiant jos svarbą ir teikiamą džiaugsmą. Mįslės apie "pušį linkstančią" ir "bačką trūkusią" vaizduoja saulėlydį, kai saulė leidžiasi už horizonto.

Mėnulis

Mėnulis, skirtingai nei saulė, yra kintantis, todėl mįslės pabrėžia jo ciklą: "iš seno jaunas, iš jauno senas". Jis lyginamas su "sūriu šulinyje", "blynau dvare", "raguoliu". Mėnulio šviesa, atsispindinti vandenyje, apibūdinama kaip "prūdo kraštas bliūdo".

• "Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena."
• "Viduj prūdo kraštas bliūdo."
• "Vidur dvaro blynas karo."
• "Vienas piemuo tūkstančiui piemenų šypsos."
• "Šimtą avių vienas piemuo gano."
• "Šulinyje sūris."
• "Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis. Šunys loja - pasiekti negali."
• "Dieną miega pasislėpęs, naktį budi išsišiepęs."
• "Gale gryčios raguolis kabo."
• "Gale lauko du tilvikai plauko."
• "Pradėjau sent,- pradėjau temt."
• "Laukas arklys per vartus žiūri."
• "Pilna marška trupinių ir kampelis lašinių."
• "Močia pasislėpė, tėvas pasirodė."

Lietus

Lietus - gyvybę teikiantis reiškinys, tačiau kartu ir nepageidaujamas, todėl mįslės atspindi dvejopą požiūrį į jį. Jis apibūdinamas kaip "ilgas ir plonas", "neturintis sparnų, bet skrajojantis". Mįslės apie "kvietimą" ir "bėgimą" nuo lietaus perteikia žmonių norą jo sulaukti, tačiau kartu ir vengimą sušlapti. "Vienas lieja, antras geria, trečias auga" - tai lietaus, žemės ir augalų sąveika.

• "Ilgas ir plonas žolėje pasislepia."
• "Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda - nesimato."
• "Vienas lieja, antras geria, trečias auga."
• "Neturi sparnų - padangėm skrajoja, neturi kojų - po žemę slankioja."
• "Mane kviečia, manęs laukia, vos tik ateinu, iš kart visi slepiasi, kas?"
• "Manęs dažnai laukia, o kai ateinu - visi kaip patrakę nuo manęs bėga."

Kiti Gamtos Reiškiniai:

• Žaibas ir Perkūnas: "Žiburys kamine, dundulys danguje." "Dundulis kalnas, geležinis arklas. Kai sužvinga, toli girdis." "Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba." "Liūtas kriokia, visa žemė dreba."
• Audra: "Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara." "Juodas jautis dangų laižo."
• Vaivorykštė: "Devynspalvis vandeninis kaspinas." "Marga karvė dangų laižo."
• Sniegas: "Visą šalį balta paklodė užklojo." "Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta." "Už lango skiedros byra." "Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo." "Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta."
• Šaltis: "Šėmas jautis išgėrė vandens klaną."
• Šerkšnas: "Medžio galva, sidabro plaukai."
• Rasa: "Šio ryto martaitė, perlų kepuraitė." "Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko."
• Debesys: "Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia." "Mėlynoj paklodėj daug baltų lopų." "Mėlynoj pievelėj piemenėlis baltas avis gano."
• Vėjas: "Meška bėga, visa giria dunda." "Dieną naktį joja, niekas kelio nepastoja."
• Oras: "Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta." "Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom."
• Upė: "Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine!"
• Ežeras: "Sidabro laukas be takų."
• Šaltinis: "Kiaura bačka vandens pilna."

Šios mįslės atskleidžia, kaip žmonės suvokė ir apibūdino gamtos reiškinius. Žaibas ir perkūnas siejami su ugnimi ir griausmu, vaivorykštė - su spalvotu kaspinėliu, sniegas - su balta paklode. Vėjas personifikuojamas kaip "meška", o oras apibūdinamas kaip nematomas, bet jaučiamas dalykas.

Laiko ir Gyvenimo Ciklo Mįslės

Laikas ir žmogaus gyvenimo ciklas - dar viena svarbi mįslių tema. Jos atspindi žmogaus suvokimą apie laiko tėkmę, gyvenimo etapus ir neišvengiamą mirtingumą.

• "Kas vakarą miršta, o rytą gimsta." (Diena)
• "Dieną naktį eina, niekad nesustoja." (Laikas)
• "Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona." (Diena ir naktis)
• "Dviejų rūšių rūbus turiu. Tūkstančiai metų praėjo, o jie vis dar nesuskylėjo." (Diena ir naktis)
• "Rudenį gimsta, pavasarį miršta." (Sniegas)
• "Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena." (Mėnulis)
• "Pradėjau sent,- pradėjau temt." (Mėnulis)
• "Penki tvartai vieni vartai." (Pirštinė)
• "Pilnas laukas urvelių." (Nupjauta rugiena)
• "Mano tėvas turi lygius laukus." (Liežuvis)
• "Yra tokie namai. Tuose namuose dvylika langų. Ant tų langų po keturis stiklus." (Metai)
• "Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra." (Akmuo)
• "Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla." (Akmuo)
• "Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais." (Medis)
• "Vienas sako: pagulėsiu, kitas sako: pakrutėsiu, trečias sako: pabėgėsiu." (Akmuo, žolė, vanduo)

Šios mįslės primena apie nuolatinį laiko judėjimą ir gamtos ciklus. "Kas vakarą miršta, o rytą gimsta" - tai dienos kaita, simbolizuojanti nuolatinį atsinaujinimą. "Pusė balta, pusė juoda" - dienos ir nakties kontrastas, primenantis apie šviesos ir tamsos kovą. Šios mįslės atspindi žmogaus aplinką ir kasdienius rūpesčius. "Penki tvartai vieni vartai" - tai pirštinė, sauganti rankas nuo šalčio. "Pilnas laukas urvelių" - nupjauta rugiena, primenanti apie derliaus nuėmimą. "Mano tėvas turi lygius laukus" - tai liežuvis, naudojamas kalbai ir maistui. "Yra tokie namai…" - tai metai, susidedantys iš mėnesių ir savaičių.

Mįslės apie Žmogų ir Jo Savybes

Kai kurios mįslės apibūdina žmogų ir jo savybes, verčiant mus susimąstyti apie savo vietą pasaulyje.

• "Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido." (Vanduo)
• "Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis." (Šešėlis)
• "Eina per ugnį - nedega, eina per vandenį - neskęsta, eina per šiaudus - nešnabžda." (Šešėlis)
• "Eina per vandenį - netekši, Eina per žemę - pėdų nedaro." (Šešėlis)
• "Einu vienas - pažiūriu, kad dviese." (Šešėlis)
• "Kur žemės vidurys?" (Čia)

Šios mįslės atskleidžia žmogaus santykį su aplinka ir jo suvokimą apie save. "Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido" - tai vanduo, kuris gali būti tiek žemai, tiek aukštai. "Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis" - tai šešėlis, kuris yra didesnis už žmogų, bet neturi jokio svorio.

Šulinio vanduo ir jo kokybė

Daugelis Lietuvos gyventojų dar naudoja šulinio vandenį. Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, įrengimo ir priežiūros. Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą patariama ištirti: nitritų, nitratų, amonio kiekius, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį. Nitratai ir nitritai - toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims bei kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jie neturi pakankamai nitratus skaidančio fermento. Padidintas amonio kiekis gali rodyti padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus.

2019 m. NVSPL Vilniaus skyriaus atlikta vandens tyrimų duomenų analizė rodo, kad šuliniams būdingi tokie viršijimai: nitratas viršijo 7 % visų tirtų mėginių, nitritas - 1 %, amonis - 6 %, permanganato indeksas - 2,4 %, savitasis elektrinis laidis - tik 0,1 % visų mėginių.

Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas, tačiau NVSPL atlikta 2019 metų analizė parodė, kad didžiausia gręžinių problema yra didelis vandens geležingumas. Kartu su juo - normas viršijantys mangano kiekiai. Geležis - vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai. Tik atrodo neestetiškai, nes geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį, o pastovėjus vandenyje susidaro rudos nuosėdos. Mangano perteklius labiau kenkia vidaus organų veiklai.

NVSPL Vilniaus skyriaus 2019 m. vandens tyrimų statistika rodo tokius būdingus viršijimus gręžinio tipo vandens mėginiuose: geležies kiekio viršijimas siekia net 42 % visų tirtų mėginių, managanas - 39 %, arseno kiekis - 3 %. Įvairiuose mėginiuose skirtingais atvejais randama ir kitų parametrų, viršijančių ribines koncentracijas, tačiau tai nėra tendencinga.

Analizės duomenimis, šulinio ir gręžinio vandenyje pH vertė viršijo 7 % visų tirtų mėginių. Dauguma atveju pH viršjo nuokrypiu į rūgštinę pusę. Tai gali būti susiję su vandens mėginiais po intensyvių valymo filtrų. Žmogui reikalingas labiau šarminis vanduo, kurio pH - nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas centralizuotai tiekiamas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl filtrų - kuo labiau vanduo išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis rūgštingesnis, nebetinkantis žmogui. Pavyzdžiui, distiliuoto išvalyto vandens pH vertė yra apie 5-6 vienetus.

Gyventojai dažnai renkasi ir savo gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus. Ypač tai svarbu svarstantiems ar buityje naudoti minkštinimo filtrus. Vandens kietumas pagal HN 24:2017 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami kalkes, kenkiančias buitiniams prietaisams.

Nėra vienos taisyklės, pagal kurią visi galėtų atlikti vandens tyrimus.

Kūčių tradicijos ir tikėjimas gyvuoju vandeniu

Kūčios yra pasirengimo Kalėdoms, šeimos santarvės diena, reiškianti savotišką išsivadavimą iš tamsiojo meto. Nuo Kalėdų - gruodžio 25-osios - saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą, o dienos pradeda ilgėti. Iki Kūčių būdavo stengiamasi grąžinti skolas, pabaigti svarbius darbus, užglaistyti visus per tuos metus kilusius nesutarimus. Ši šventė vykdavo prie apeiginio stalo, ją lydėdavo apeigos, burtai ir aukos.

Pasak etnologo profesoriaus Liberto Klimkos, didžiausias Kalėdų stebuklas, kad vanduo šulinyje vidurnaktį tampa vynu. „Toks tikėjimas yra tik Lietuvoje. Tas vynas mūsų tautosakoje kažkada buvo gyvybės vandeniu, tik vėliau pavadintas „vynas žaliasai“. Niekur kitur Europoje tikėjimo gyvuoju vandeniu nėra“, - DELFI yra pasakojęs profesorius. Tikėta, kad šuliniuose vanduo vynu pavirsta sekundei, o tokio vandens išgėręs žmogus tampa visažinis.

Lietuvoje tikima, kad Kūčių naktį prabyla gyvuliai - jie išpranašauja ateitį. Panašus tikėjimas aptinkamas ir kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje jis ypač ryškus. Visgi mūsų senoliai tikėjo, kad tyčinis gyvulių kalbos klausymasis ar vynu virtusio vandens gėrimas baigiasi mirtimi.

Alternatyvus energijos šaltinis

Šiuo metu atsinaujinantys energijos šaltiniai daugeliui lietuvių asocijuojasi su super aukštom ir brangiai kainuojančiom technologijom, kurios paprastam lietuviui gyvenančiam standartiniame blokiniame (ar plytiniame) daugiabutyje yra nepasiekiamos. Taigi saulės spindulių sukuriamą šilumą galima panaudoti namui reikalingo karšto vandens pašildymui. Daugumos daugiabučių namų karštas vanduo yra ruošiamas daugiabučio namo šiluminiuose punktuose. Vandenį pašildyti galima ir be pramoninių saulės kolektorių.

Tam, kad vamzdžiu tekėtų vanduo, tarp vamzdžių pajungiame cirkuliacinį 40W galios siurbliuką. Prie kitų dviejų galų pajungėme šaltą vandenį iš namo įvado ir likusį šilumokaičio išėjimą sujungėme su padavimu į automatinę karšto vandens paruošimo sistemą, kuri žiūri kokia yra vandens temperatūra ir jei temperatūra yra per maža ar per didelė atidaro arba uždaro paduodamą AB „Klaipėdos energija“ elektromagnetinę pavarą (sklendę). Visa saulės sistema yra ne slėgiminė, t.y.

Grafike mėlyna spalva pavaizduota į namą ateinančio šalto vandens temperatūra. Orandžine spalva pavaizduota kreivė žymi pašildyto saulės (oro) energija geriamo karšto vandens temperatūrą. Raudona spalva atvaizduota atitekančio nuo stogo karšto vandens temperatūrą. Penktą valandą vakaro dangų užtraukė juodi debesys, sistema pradėjo sparčiai vėsti.

Per parą namas vidutiniškai sunaudoja daugiau kaip 7m3 karšto vandens, t.y. vidutiniškai apie 220 m3 per mėnesį. Normaliomis sąlygomis karštam vandeniui paruošti vasarą reikia temperatūrą pakelti nuo 12 C° iki 50 C°, t.y. 38C°. Jei saulės sistema mes vandenį pašildome nuo 12C° iki 22C°. Tai su šilumos tiekėjo energija (AB “Klaipėdos energija”) vandenį belieka pakelti ne 38C°, o 28 C° t.y. teoriškai gyventojui karšto vandens paruošimas atpinga 26%. Kaip matome iš temperatūrinių grafikų vidurdienį sistema sugeba šaltą vandenį pašildyti iki 36C°, tokiu atveju su šilumos tiekėjo energija (AB “Klaipėdos energija”) vandenį belieka pakelti ne 38C°, o 14 C° t.y.

tags: #gali #buti #kad #danguj #gali #buti