Šiame straipsnyje aptarsime gaisrinių kopėčių nuomos Kretingoje aspektus, atsiliepimus, svarbius patarimus ir saugos reikalavimus. Darbuotojų sauga ir sveikata yra itin svarbi kiekvienoje įmonėje, o saugios darbo sąlygos - vienas iš pagrindinių darbuotojų motyvacijos veiksnių.
Kodėl sauga ir sveikata darbe yra svarbi?
Saugi darbo aplinka yra naudinga verslui, nes tinkamai besirūpinant sauga ir sveikata darbe, galima ne tik sumažinti darbuotojų traumų ar produktyvumo nuostolius, bet ir pasiekti geresnių verslo rezultatų ir pateikti juos klientams. Saugios darbo vietos užtikrinimas - tai neatskiriama sėkmingai veikiančios įmonės kokybės valdymo dalis.
Skirdami daug dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys ne tik išvengia didelių išlaidų dėl sužeidimų ir sveikatos sutrikimų, bet ir padidina verslo produktyvumą. Kiekvienos didelės, vidutinės ar mažos įmonės svarbiausias tikslas turi būti sužeidimų ir ligų prevencija.
Sauga ir sveikata darbe turi rūpėti kiekvienam. Išsivysčiusios visuomenės daug dėmesio skiria sąlygoms, kuriomis dirba žmonės, t.y. siekia, kad darbo sąlygos nepakenktų žmogaus sveikatai ir nekeltų pavojaus gyvybei.
Saugos reikalavimai statybos aikštelėse
Statybos aikštelėse (statybvietėse) darbuotojai veikiami ypač didelės rizikos, nes darbo sąlygos nuolat keičiasi, naudojamos įvairios statybinės mašinos bei įrenginiai ir dirba įvairių profesijų įvairaus profesinio pasiruošimo darbuotojai. Darbo vieta gali būti nepatogi, nesaugi, veikiama nepalankių meteorologinių sąlygų.
Todėl vienas pagrindinių darbdavių uždavinių yra įgyvendinti būtinas darbų organizavimo priemones dėl pavojų statybvietėse pašalinimo iki darbų pradžios, užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką. Prieš darbų pradžią statybvietėse, kuriose tuo pačiu metu dirba du ar daugiau darbdavių ir daugiau nei 10 asmenų, kiekvienas darbdavys su kitais darbdaviais sutaria raštu, kaip bus įrengta statybvietė, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.
Kiekvienas darbdavys statybvietėje pasirūpina, kad būtų įrengti ir tinkamai eksploatuojami bei prižiūrimi bendro naudojimo įrenginiai bei priemonės (keliai, komunikacijos, inžineriniai tinklai ir pan.), dėl kurių sutarta su statytoju (užsakovu) arba kitais darbdaviais.
Kai statybvietėje numatomas darbas trunka ilgiau nei 30 darbo dienų ir tuo pačiu metu dirba ne mažiau nei 20 darbuotojų arba planuojama darbo apimtis didesnė nei 500 žmogaus darbo dienų, prieš įrengiant statybvietę statytojas arba rangovas turi parengti darbuotojų saugos ir sveikatos planą ir ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki darbų pradžios privalo išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo (teritoriniam) skyriui pranešimą.
Atliekant statybos darbus, ypač kai veikia labai pavojingi rizikos veiksniai, darbdavys (rangovas) tiems darbams būtinai parengia darbų vykdymo (technologijos) projektą ar technologijos kortelę. Jei tokio pobūdžio yra tik dalis darbų, technologinės kortelės rengiamos tik tai darbų daliai.
Pastatų dalys, konstrukcijos ir įrenginiai, tuneliai, praėjimai, iškasos, kėlimo platformos ir kt., esantys statybvietėje, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, turi būti tinkamai suprojektuoti ir saugiai įrengti. Visose darbo vietose turi būti kiek įmanoma pakankamai vietos, kad būtų galima saugiai patalpinti reikalingus įrankius, pagalbines priemones bei medžiagas ir kad visus su darbu susijusius veiksmus būtų galima atlikti saugiai saugiose ir patogiose darbo pozicijose bei atliekant saugius judesius.
Dirbant aukštyje, kai ypač sudėtinga užtikrinti saugos ir sveikatos reikalavimus, reikia naudoti tinkamas pagalbines technines priemones, kad būtų galima dirbti saugiai.
Stoginės, paviljonai ir kt., įskaitant vagonėlius su patogumais, statomi kuo toliau nuo krentančių medžiagų, dulkių ir kitų oro teršalų, triukšmo, vibracijų, blogo kvapo ir kt. Stoginės ir panašūs įrenginiai statomi taip, kad į juos patektų dienos šviesa ir kad nuo jų eitų atsarginio išėjimo keliai į atvirą vietovę mažiausiai 2 kryptimis.
Atsarginio išėjimo keliai turi būti mažiausiai 2 m pločio ir su laisvu praėjimu. Stoginės ir kt. Techniniai įrenginiai turi būti pastatyti ir įrengti taip, kad darbo metu keltų kuo mažesnį pavojų ir kuo labiau būtų apsaugoti nuo pašalinių asmenų.
Medžiagos, įskaitant atliekas, gabenamos, sandėliuojamos ir saugomos, kad nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbo vietose turi būti tinkamas apšvietimas pagal darbo pobūdį, kad atskirus darbus būtų galima atlikti saugiai ir kiek galima tinkamesnėmis darbo pozomis.
Neapšviestos vietos, kur yra kritimo pavojus ar kitų rizikos veiksnių, turi būti atitvertos. Kad būtų saugu orientuotis patalpose, darbo vietose, prie priėjimo ir atsarginio išėjimo turi būti numatytas atsarginis apšvietimas.
Kritimo ir griuvimo pavojus
Kritimo ir griuvimo pavojus statybvietėse egzistuoja visuomet, kai dirbama ant stogų, pastatuose, ant konstrukcijų, darbo paklotų, platformų, pastolių, priėjimo kelių ir kt. Kritimo ir griuvimo pavojui ivengti taikomos atitinkamos saugos priemonės, pavyzdžiui, pastoliai su aptvarais, apsauginės sienelės, uždangos, stogo kopėčios, keltuvai su darbo platformomis, apsauginiai tinklai arba lipimo įranga.
Nelaimingų atsitikimų analizė atskleidžia, kad dauguma tokių atsitikimų įvyksta dirbant su medžiu, pastoliais, dengiant stogus. Didelis kritimų skaičius dailidžių ir stogo dengimo versluose gali būti priskirtas ypatingoms aplinkybės statant ar rekonstruojant pastatus. Dirbant su stogo pertvaromis ar dengiant stogą, tinkamų apsauginių priemonių naudojimas yra brangus ir daug laiko užimantis dalykas.
Pastoliai, kurie sumažina kritimų skaičių sukuria geresnę darbo aplinką, dažnai yra keičiami paprastomis kopėčiomis. Asmeninės apsaugos priemonės - virvės, kurios neleidžia nukristi iš aukščio dėl techninio progreso yra naudojamos ribotai. 30% visų nelaimingų atsitikimų susijusių su kritimais dirbant ant stogo, įvyksta iš daugiau nei iš 3 metrų aukščio.
Turėtų būti aprūpinta atitinkama įranga, darbuotojų apsaugojimui nuo kritimo. Kur dėl darbo aplinkos tokia apsauga yra neįmanoma, bus parūpinta kritimų sulaikymo įranga. Saugos virvės naudojamos tik tuo atveju, jei yra gera įtvirtinimo įranga ir jei neįmanoma įrengti kritimų sulaikymo įrangos.
Dar viena priežastis, dėl kurios įvyko daug nelaimingų atsitikimų, susijusių su kritimu iš aukščio - netinkamai atremtos kopėčios. Kritimas nuo kopėčių sudaro nemažą dalį nelaimingų atsitikimų statybos pramonėje. Padėtį pagerinti galima tik tada, jei bus kuo mažiau naudojamasi kopėčiomis ir vietoje jų bus pasirinktos kitos saugios darbo priemonės. Taip atsiranda pagrindas vystyti ergonomišką darbo aplinką statybos darbams aukštyje.
Kopėčių naudojimo taisyklės
Kopėčiomis nereikėtų naudotis, jei darbai vyksta aukščiau nei 7 metrai virš žemės. Darbuotojams dirbant ant kopėčių aukštyje tarp 2 ir 5 metrų, darbas ant kopėčių neturi trukti ilgiau nei 2 valandas; o įrankių ir medžiagų, kurias darbuotojas nešasi ant kopėčių, svoris neturi viršyti 10 kg.
Bet kuris daiktas, esantis ant kopėčių, negali būti atsuktas į vėją, jei atsuktosios pusės plotas viršija 1m2. Negalima naudotis jokiomis papildomomis medžiagomis ar įrankiais, jei jie gali sukelti papildomą pavojų darbuotojui. Negalima dirbti ant kopėčių, jei jos pasvirusios taip, kad jų įlinkis būtų didesnis už leistiną.
Iškasos ir duobės
Statybvietėje esantys pavojingi aukščių skirtumai, iškasos, duobės, ir pan. Žemės kasimo darbai, įskaitant iškasų kasimą, vamzdžių arba kabelių atkasimą ir kt., atliekami naudojant tinkamas šlaitų konstrukcijas, sutvirtinimus ar kitokias tinkamas priemones, kad būtų sumažinta žemių nuošliaužos rizika.
Priemonių reikia imtis atsižvelgiant į grunto savybes ir, pavyzdžiui, netoliese gali būti senesnės iškasos su nesutvirtintu gruntu ar gali veikti atmosferos sąlygos. Be to, reikia atsižvelgti į ypatingas apkrovas, esančias arti iškasų, arba darbus šalia jų, kurie gali sukelti vibracijas.
Jei reikia, prieš pradedant darbus, būtina ištirti žemės grunto savybes ir surinkti informaciją dėl teritorijoje galimų inžinerinių tinklų iš ankstesnės statybų veiklos.
Iškasos, šuliniai, tuneliai, kur vykdomi darbai arba vyksta judėjimas, turi būti apsaugotos nuo darbo priemonių kritimo ir nuslydimo bei prasiveržusio vandens ar slenkančio smėlio ir kt. Reikia užtikrinti, kad darbo metu būtų galimybė greitai išeiti ir kad tinkamoje vietoje būtų reikalingas skaičius saugių išėjimų.
Medžiagas ir gaminius reikia dėti ir transportuoti tinkamu saugiu atstumu nuo iškasų krašto.
Angos ir aptvarai
Prie pastatų, konstrukcijų ir kt. grindyse, stoguose, sienose, aukštų perdangose esančių angų, keliančių pavojų nukristi arba nuslysti, įrengiami aptvarai, uždangos arba kitos tinkamos saugos priemonės.
Kai yra pavojus nukristi iš aukščiau nei 2 m, arba jei yra didelė rizika ir iš žemiau ant darbo pakloto, platformų, pastolių, priėjimo kelių ir kt. visur turi būti įrengti aptvarai arba kitos saugos priemonės.
Tačiau tai netaikoma tokiems darbams, kurių atlikimui aptvarai trukdytų, arba vykdant trumpalaikes darbo užduotis, kai pavojus įrengiant ir nuimant aptvarus yra didesnis nei pavojus, nuo kurio norima apsisaugoti (pvz., surenkamų konstrukcijų montavimas).
Darbas ant stogų
Atliekant darbus ant stogų, atsižvelgiant į stogo nuolydį, taikomos šios saugos priemonės:
- Stogo nuolydis < 15°: Jei stogo kraštas aukščiau nei 3,5 m nuo darbo ar žemės paviršiaus, palei kraštą reikia įrengti aptvarus arba kitas tokias pat veiksmingas saugos priemones. Jei stogo darbai atliekami ant vaikščiojimui saugaus pagrindo ir geromis vėjo bei atmosferos sąlygomis, aukštį galima padidinti iki 5 m. Jei dirbant darbus prie stogo krašto nebūtina prieiti arčiau nei 2 m, vietoj apsauginių aptvarų galima aiškiai ir patikimai (tvirtai) pažymėti pavojingą zoną. Už pažymėtosios vietos vaikščioti draudžiama.
- Stogo nuolydis > 15°: Jei stogo kraštas yra aukščiau nei 2 m virš pagrindo ar žemės paviršiaus ir darbo metu vaikščiojama arba dirbama 5 m aukštyje arba aukščiau, prieš pradedant darbus prie stogo pagrindo statomi ...
Statistika
Situacija Lietuvoje lieka prasčiausia visoje Europos Sąjungoje - žuvusiųjų ir sužalotųjų mūsų šalyje daugiausia. Lietuvoje darbuotojai darbe žūsta du kartus dažniau (statybų sektoriuje - keturis kartus) nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.
Lietuvoje kone pusė darbuotojų žūsta dėl to, kad darbas buvo netinkamai organizuotas. Pusė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų ir transporto srityse. Trečdalis žuvusiųjų dirbo statybose - jose Lietuvoje darbuotojai žūsta tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse.
Tarp pavojingiausių veiklos sektorių - medienos apdorojimas, chemijos pramonė, žemės ūkis, miškininkystė, elektros, dujų ir vandens tiekimas.
Išvados
Užtikrinant saugą ir sveikatą darbe, ypač statybų sektoriuje, būtina laikytis visų saugos reikalavimų ir nuostatų. Darbdaviai turi užtikrinti saugią darbo aplinką, o darbuotojai privalo laikytis nustatytų taisyklių ir naudoti asmenines apsaugos priemones. Tik tokiu būdu galima sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių ir užtikrinti darbuotojų gerovę.
tags: #gaisriniu #kopieciu #nuoma #kretingoje