Kurtuvėnų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo miškingo kalvyno kraštovaizdį.
Parkas plyti Rytų žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje. Šiaurės - pietų kryptimi driekiasi trys mišku apaugę kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais.
Gailiškės kaimas
Gailiškės kaime auga trikamienė Napoleono pušis, viena pačių įspūdingiausių Kurtuvėnų regioniniame parke. Jos aukštis - 22 m, kamieno apimtis - 3,3 m, skersmuo - per 1 m. Manoma, kad šiam medžiui galėtų būti apie 300 metų. Gailiškės kaimo gyventojai iš kartos į kartą perduoda pasakojimą apie Napoleono auksą, kurį prie senosios pušies traukdamasi užkasė prancūzų kariuomenė.
Kurtuvėnų dvaro istorija
Seniai, labai seniai, kur dabar Kurtuvėnų miestelis, dunksojo neįžengiami miškai. Rašytiniuose šaltiniuose Kurtuvėnai minimi nuo XIII a. Žinoma, kad čia 1495 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1498 m. Kurtuvėnų savininkas Mikalojus Jaugelavičius (Jawgielowicz) dovanojo Kurtuvėnų bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais. Visiškai galimas dalykas, kad jis Kurtuvėnuose turėjo dvarą.
Dvarai Lietuvoje susiformavo kaip tik XV a. II pusėje. Turtingesnių bajorų sodybos atsiskyrė nuo baudžiauninkų sodybų, o XVI a. joms prigijo slaviškas dvaro terminas. Taigi Kurtuvėnų dvarą galima priskirti prie seniausiųjų dvarų Lietuvoje.
Dvaro savininkai
XVI a. I pusėje dvaro savininkas buvo Stanislovas Kęsgaila, paskutinis senos LDK didikų giminės atstovas. 1545 m. jis pardavė Kurtuvėnų dvarą Stanislovui Skačevskiui ir jo žmonai. Po jo mirties dvarą paveldėjo sūnus Jonas Skačevskis ir duktė Kotryna Skačevskytė Karpienė, Mikalojaus Karpio, Volkovysko pakamarės, žmona. Skačevskiai valdė Kurtuvėnus apie 47 metus. Po Karpių mirties dvarą paveldėjo trys jų sūnūs ir trys dukterys. 1644 m. Kurtuvėnų dvaras parduotas Erazmui Skaudvilai, o jo sūnus Petras dapirko Šemetiškes, Širvučius ir praplėtė žemės valdas. Bet turėdami finansinių sunkumų, Skaudvilos pardavė dvarą Bresto stalininkui Povilui Zarankai, pastarieji po 10-ties metų - Kniazevičiams.
XVIII a. pradžioje (karai su švedais, gaisras) dvaras labai nukentėjo ir, negalėdami, atstatyti savininkai pardavė jį Pranciškui ir Joanai Nagurskiams. Ši turtinga ir garsi bajorų giminė valdė Kurtuvėnus visą XVIII a. Dvaro valdos nuolat augo, buvo pastatyti nauji pastatai. Kajetonas Nagurskis buvo paskutinis giminės atstovas, valdęs Kurtuvėnus. Jis nepaliko paveldėtojų, todėl turtas atiteko žmonai italei.
Prasidėjo ginčai tarp daugybės pretendentų į paveldėjimą kol 1862 metais Kurtuvėnų dvarą nupirko grafas Henrikas Pliateris - Zyberg, paskyręs tą dvarą sūnui Liudvikui. Pliateriai įrengė čia žuvininkystės ūkį, toliau tvarkė sodą, pastatė naują rūmų pastatą. Kurtuvėnų dvaras, kaip ir daugelis Lietuvos dvarų, Pliateriams valdant buvo kultūros centras. 1902-1903 m. čia gyveno Povilas Višinskis, mokęs Pliaterio vaikus. Pas jį atvykdavo J. Biliūnas, Žemaitė, Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana.
| Savininkai | Valdymo laikotarpis |
|---|---|
| Mikalojus Jaugelavičius | 1495 m. |
| Stanislovas Kęsgaila | XVI a. I pusė |
| Stanislovas Skačevskis ir jo žmona | 1545 m. |
| Erazmas Skaudvila | 1644 m. |
| Povilas Zaranka | Po Skaudvilų |
| Kniazevičiai | Po Zarankų |
| Pranciškus ir Joana Nagurskiai | XVIII a. |
| Henrikas Pliateris - Zybergas | 1862 m. |
Dvaro pastatai
Seniausias ir vertingiausias - medinis svirnas, manoma statytas XVIII a. pabaigoje valdant Nagurskiams, kuris nukentėjo nuo gaisro ir šiuo metu jau aišku, kad jis bus atkuriamas toks pat, koks jis ir buvo.
Kurtuvėnų regioninis parkas
Kurtuvėnų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo miškingo kalvyno kraštovaizdį. Parkas plyti Rytų žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje. Šiaurės - pietų kryptimi driekiasi trys mišku apaugę kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais.
Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės (.velniaduobės.), ozai - "Milžinų keliai", žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Šaukėnų - Kurtuvėnų miškų masyvas, Pageluvio ežerynas (10 ežerų), vaizdingas Dubysos slėnis, Ilgos pelkynai.Vakarinėje parko dalyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai - čia 1,8 ha plote "verda" daugiau kaip šimtas įvairaus dydžio "akių".
Gamtos paveldo objektai
Įdomūs gamtos paveldo objektai: Targių, Barsukyno ozai, Dirvonų klonis, Juodlės žemyninės kopos, Pustlaukio termokarstinės duobės, įspūdingų matmenų ir išvaizdos medžiai (Zuikiškės ąžuolas, Albino, Pociškės, Gailiškės pušys, Bubių tuopos, Paraudžių sengirė, Dirvonų kaštonas, Kurtuvėnų liepa), Arvydiškių, Linartų rieduliai, pilkųjų garnių, barsukų kolonijos, plėšriųjų paukščių lizdai. Vakarinėje parko dalyje gyvena vilkai.
Dubysos - Ventos perkaso hidrosistema, Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai, Kurtuvėnų, Bubių, Gelučių, žadvainių buvusios dvarų sodybos, barokinė Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, V. Kraštovaizdyje vyrauja vienkiemiai ir padriki kaimai, išsidėstę pamiškiais, paežeriais.
XIV a. Kurtuvėnuose būta bajoro sodybos, XV a. išaugusios į turtingą Kurtuvėnų dvarą. Vertingiausias dvaro statinys - 200 metų senumo dviejų aukštų medinis svirnas. 1495 m.
Poilsio galimybės
Išsamią informaciją apie poilsio paslaugas teikia Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Kurtuvėnų regioniniame parke poilsiui skirtos 7 rekreacinės zonos: Bubių, Gėluvos, Bijotės, Padubysių, Pašvinio, Šonos ir Vėžežerio. Populiariausi Gėluvos ir Bijotės ežerų paplūdimiai.
Apsistoti galima svečių namuose arba kempinge, įsikūrusiuose buvusio Kurtuvėnų dvaro parke. Poilsiautojai taip pat laukiami kaimo turizmo sodybose. Su palapinėmis galima apsistoti stovyklavietėse.
Didesnei grupei nakvynė galima poilsio bazėse arba Šiaulių mieste. Paragauti kulinarinio paveldo patiekalų galima veikiančioje smuklėje "Kryžkelė", įsikūrusioje Kurtuvėnuose XIX a.
Regioniniame parke gražiausi reginiai matomi užkopus į aukščiausią Šiaulių rajone Girnikų kalną, nuo kurio atsiveria vaizdai Šiaulių lygumų, Kurtuvėnų kalvyno ir Šatrijos kalno link. Gražiausias regioninio parko lankytinas vietas galima keliaujant parko schemoje pažymėta dviračių - autoturizmo trasa. Nuo Šiaulių iki Kurtuvėnų yra nutiestas dviračių takas (17 km). Pėstiesiems įrengtas pažintinis takas (ilgis 4,5 km) aplink Juodlės ežerą.
Regioninio parko miškai mėgstami orientavimosi, slidinėjimo, dviračių, bėgimo sporto mėgėjų. Kurtuvėnuose visus metus veikia Jojimo paslaugų centras. Centro darbuotojai supažindina lankytojus su žirgais, jų priežiūra, veislėmis. Iš čia raitiems ar karieta, lydint instruktoriams, siūloma pakeliauti po apylinkes. Visus metus veikia jojimo mokykla. Organizuojamos kelių dienų poilsio su žirgais programos, jojimo stovyklos, žygiai žirgais.Šias paslaugas reikia užsisakyti iš anksto. Čia laikomi bei treniruojami privatūs žirgai.
mėgėjiška žūklė (leidimus galima įsigyti regioninio parko direkcijoje).
Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia
Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia yra Kurtuvėnų miestelyje, patvenktos Kurtuvos kairiajame krante. Pirmoji bažnyčia pastatyta ant piliakalnio 1472-1495 m. Prie bažnyčios buvo varpinė su dviem varpais, klebonija. Vėliau bažnyčią pasisavino evangelikai reformatai.
1684 m. katalikai pastatė naują bažnyčią, o dabartinė buvo pastatyta 1796 m. Nagurskių. Nuo 1804 m. čia veikė parapijinė mokykla. 1858 m. kapinėse buvo pastatyta koplyčia.
Kurtuvėnų miestelio šv.apaštalo Jokūbo bažnyčia turtinga savo puošyba bei įranga, joje - 5 altoriai, kuriuose baroko ir klasicizmo stiliaus architektūriniai elementai. Puošia bažnyčią monumentalios šv.Luko, šv.Jono, šv.Morkaus ir šv.Mato skulptūros, vargonai, šv.apaštalo Jokūbo, šv.Jono Krikštytojo paveikslai. Nuo 2002 m. Kurtuvėnų bažnyčia tapo mokslininkų, muziejininkų, paveldosaugininkų susidomėjimo ir turinėjimo objektu, turistų traukos centru.
Tyrinėjant rūsius, buvo atidengtos kriptos su XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios palaidojimais ir didelės vertės įkapėmis. Tarp bažnyčios požemių relikvijų - gerai išsilaikęs dviejų dalių vyšnių spalvos kontušas - Lietuvos-Lenkijos bajorų kostiumas, dvi puošnios Slucko juostos - kilmingų bajorų statuso ženklas ir daug kitų vertingų radinių.
Jau treti metai vyksta Kurtuvėnų šv.apaštalo Jokūbo bažnyčios avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo darbai.
