Finansinė nuoma, dar žinoma kaip lizingas, yra populiarus finansavimo būdas tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims. Lietuvoje finansinės nuomos santykius reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Buhalterinės apskaitos standartus (VAS) ir Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ).
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime finansinės nuomos įstatymą Lietuvoje, įskaitant atgalinio lizingo sandorius, apskaitos ypatumus ir mokesčių aspektus.
Atgalinis Lizingas (Finansinė Nuoma)
Pagal 20 VAS ,,Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatas, taikomas apskaitoje nuo 2004 m. sausio 1 d., atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandorio ekonominė prasmė gali būti prilyginama finansavimui už užstatą. Kitaip tariant, lizingo davėjas skolina lizingo gavėjui pinigų, kaip užstatą naudodamas iš jo nusipirktą ir jam pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį perduotą tą patį turtą.
Pavyzdys:
2004 m. sausio mėn. įmonė A, gavusi banko paskolą, pasistatė gamybinį pastatą, kurio įsigijimo kaina yra 1 000 000 Lt. Nustatyta pastato likvidacinė vertė - 100 000 Lt, nusidėvėjimo normatyvas - 8 metai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu. Po vienerių metų nuo pastato eksploatacijos pradžios paaiškėjo, kad dėl apyvartinių lėšų stygiaus įmonė A negalės laiku grąžinti paskolos. 2005 m. sausio 31 d. įmonė A nusprendė pastatą parduoti ir įsigyti jį pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Pastatas lizingo davėjui parduodamas rinkos kaina - už 1 200 000 Lt ir už tą pačią (1 200 000 Lt) kainą iš lizingo davėjo atperkamas. Sutarties sudarymo mokestis - 12 000 Lt. Tarkime, kad įmonė A iki pastato pardavimo lizingo davėjui ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskyrė 112 500 Lt nusidėvėjimo sumą.
Šiuo atveju, įmonė A turės tęsti pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį gauto pastato nusidėvėjimo skaičiavimą tuo pačiu tiesiniu metodu nuo nenudėvėtos iki turto perleidimo lizingo davėjui įsigijimo kainos, padidintos sutarties sudarymo mokesčio suma, t.y. nuo 899 500 Lt (887 500 Lt + 12 000 Lt).
Nusidėvėjimo Apskaita
Įmonė A ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams šią kainą galės priskirti per laikotarpį, ne trumpesnį už PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto grupei, kuriai priskiriamas pastatas, nustatytą maksimalų laikotarpį, įskaitant laikotarpį, kurį buvo skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas (ar amortizacija) iki jo perleidimo lizingo davėjui.
Pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį mokamos palūkanos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 str.
Lizingo schema
Sutarties Nutraukimas
Jei atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama (įskaitant atvejus, kai iš šios sutarties kylančios teisės ir prievolės perleidžiamos trečiajai šaliai), tai tokia sutartis pelno mokesčio tikslams laikoma ilgalaikio turto pirkimo - pardavimo sutartimi.
Tokiu atveju vienetas turės pripažinti ilgalaikio turto perleidimo pajamas (turto vertės padidėjimo pajamas) pagal rinkos kainą nuo to turto perleidimo lizingo davėjui (pirkėjui) datos PMĮ 16 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Taip pat jis turės perskaičiuoti iki sutarties nutraukimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudas, laikantis PMĮ 19 str. 4 dalies reikalavimų.
Kiti Aspektai
- Mobiliųjų telefonų nuomos apskaita priklauso nuo to, ar sudarytas nuomos sandoris atitinka lizingo kriterijus.
- Turto naudingo tarnavimo laikas turėtų atitikti laiką, kurį įmonė ketina turtą naudoti.
- Veiklos nuoma, apskaičiuojant pelno mokestį, laikoma ilgalaike nuoma.
- Lizingo bendrovei mokamos palūkanos, apskaičiuojant automobilio įsigijimo vertę, neįtraukiamos.
Investicinio projekto lengvata gali būti taikoma turtui, kuris įsigyjamas pagal lizingo sutartį.
Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu.
Svarbu: NT mokestį už juridiniam asmeniui priklausantį NT visuomet moka pats savininkas.
PĮ 14 Straipsnio Išimtis
PĮ 14 straipsnyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią leidžiama netaikyti pirkimų tvarkos dėl disponavimo pirkimo objektu specifikos, kuri susijusi su perkančiojo subjekto konkurencinga veikla rinkoje.
Praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai, pavyzdžiui, energetikos srities perkantieji subjektai gali namų valdas aprūpinti prietaisais, pašto sektoriaus perkantysis subjektas gali parduoti pašto dėžutes gyventojams ir pan. Tokios prekės paprastai yra parduodamos konkurencingoje rinkoje, todėl nėra pagrindo perkantiesiems subjektams apsunkinti jų pardavimus tuo, jog perkantieji subjektai juos patys turėtų įsigyti, vadovaujantis PĮ reguliavimu.
PĮ 14 straipsnio 1 dalies išimtis netaikoma, kaip neatitinkanti tikslo, kai perkantysis subjektas turi specialiąją ar išimtinę teisę teikti tokius pirkimo objektus, t. y.:
- perkantieji subjektai įsigyja pirkimo objektą (prekes), turėdami specifinį tikslą - perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą.
- kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas, t. y.
PĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis, perkantysis subjektas turi pranešti Europos Komisijai apie išimties taikymą.
Pažymėtina, kad komentuojamoje teisės normoje nenustatytas reikalavimas gauti išankstinį Europos Komisijos sutikimą (pritarimą) tam, jog būtų taikoma PĮ 14 straipsnyje nurodyta išimtis.
Kitaip tariant, dėl išimties taikymo sprendžia pats perkantysis subjektas, tačiau pagal bendrą taisyklę tokiu atveju jis turi būti pasirengęs pagrįsti išimties netaikymą.
Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje papildomai nurodyta, jog Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Komisija informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti produktų ir veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus.
PMĮ 1 priedėlis
tags: #finansines #nuomos #istatymas