„Facebook“ paskyros nuoma: ar tai saugu ir kokie atsiliepimai?

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Juose bendraujame, dalinamės informacija ir netgi vykdome verslą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko pasiūlymų išsinuomoti savo „Facebook“ paskyrą. Ar tai saugu? Kokios galimos pasekmės? Ir ką apie tai sako ekspertai?

Socialinio tinklo naudotojai skatinami būti atidūs, nes tokia veikla yra neleistina. Apgavikai vilioja vartotojus, siūlydami lengvą uždarbį už paskyros nuomą. Pavyzdžiui, vienoje svetainėje siūloma uždirbti papildomus 120 eurų per metus „lengvai ir be pastangų“. Tačiau visa svetainė grįsta melu.

Jau pačioje svetainėje naudojamos ir pavogtos tapatybės - svetainės paslaugas reklamuoja „esami nariai“ Nerijus ir Monika. Tačiau pateiktos nuotraukos atskleidžia, kad tai - Rusijos jungtinio darbo fronto partijos aktyvistas Aleksandras Stepanovas ir „Mis Jekaterinburgas“ bei „Mis Rusija“ Irina Antonenko.

Dar daugiau, tokia pati identiška svetainė veikia ir lenkiškai - ten tos pačios nuotraukos, bet paslaugas siūlo jau Marekas Ružykas ir Agnieszka Majewska. Ir kaina jau gerokai didesnė - siūlomi 93 eurai per mėnesį (400 zlotų).

Paskyros nuoma - tas pats, kas paso nuoma?

Duomenų apsaugos specialistai lygina paskyros nuomą su pasiūlymu už 10 eurų mėnesiui išnuomoti savo pasą ar mokėjimo kortelę. Tačiau dar didesnė tikimybė, kad sukčiai paskyrą užvaldytų ir panaudotų savo piktiems kėslams.

Daugiau panašių pasiūlymų galima atrasti ir lietuviškuose skelbimų portaluose, forumuose. Dažniausiai tokių pasiūlymų nuorodos veda į užsienyje įkurtas svetaines, nors jos ir išverstos į lietuvių kalbą. Tokių svetainių kūrėjus nustatyti itin sudėtinga. O telefono numeriai taip pat nėra nurodomi - susisiekti siūloma elektroniniu paštu.

Simonas Stūrys: galima prarasti ne tik pinigus ir paskyrą, bet ir reputaciją

Informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėjos „Atea Baltic“ marketingo direktorius Simonas Stūrys įspėja, kad susivilioję tokiais pasiūlymais gali itin skaudžiai nukentėti. „Ši veikla, panašu, nutaikyta į vaikus bei bendrai mažiau technologijomis besidominčius, patiklesnius privačius asmenis. Iš pirmo žvilgsnio čia viskas aišku - tai nėra skaidri veikla. Atiduodate savo paskyrą nežinodami, kam ji bus naudojama, o tarp tikslų gali būti ir nusikalstama veikla. Jei jau paskyrą kažkas perka ar nuomoja, tai jie tikrai tikisi atgauti ne mažiau nei sumokėjo. Gerai, jei tai komerciniai pranešimai, bet net ir to jūs nežinosite“, - sako S.Stūrys.

Toks pirkėjas prisijungęs prie vartotojo kompiuterio galėtų jį valdyti taip pat, kaip ir kompiuterio savininkas: atsidaryti bet kokį puslapį, prisijungti prie svetainių, kur išsaugoti slaptažodžiai, pvz., „Paypal“ ar pašto. Gali parsisiųsti bet kuriuos dokumentus“, - įspėja S.Stūrys. Anot jo, naujiems paskyros valdytojams apskritai būtų prieinama visa susirašinėjimų, veiklos istorija.

Jis abejoja ir tikimybe, kad už išnuomotą paskyrą apskritai bus atsiskaityta. „Gali būti daug suktybių. Vienoje iš svetainių matome mokėjimų išrašą. Bet išraše ne tik sumokama, bet ir paimami mokėjimai - jūsų sąskaita naudojama pirkti reklamai. Kas garantuos, kad balansas bus teigiamas sąskaitos savininko naudai, kai „bendradarbiavimas“ bus nutrauktas?“, - sako S.Stūrys.

Jis įspėja, kad kraštutiniu atveju už neteisėtą veiklą per užvaldytą paskyrą gali tekti teisintis netgi teisėsaugai - pvz., dėl rasistinių, homofobinių, atvirai agresyvių ar grasinančių pareiškimų ir pan. „Tai labai pavojinga. Daug socialinių tinklų vartotojų yra gana aktyvūs, jie susikūrę savo įvaizdį, turi draugus. Viso to galima netekti akimirksniu“, - sako S.Stūrys.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras: ypač rizikinga

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) aiškina, kad kiekvienas socialinis tinklas turi savo naudojimo taisykles, su kuriomis kiekvienas naudotojas sutinka registruodamasis į tą konkrečią platformą - tai yra dviejų šalių susitarimas. Socialinio tinklo naudotojas yra atsakingas už tai, kaip naudoja paskyrą ir kokį turinį generuoja. Be to, pažeidus socialinio tinklo nustatytas naudojimosi taisykles, jo administratoriai pažeidėjus dažniausia šalina iš socialinio tinklo naudotojų.

„NKSC vertinimu, tokia socialinių tinklų paskyrų „nuoma“ yra ypač rizikingas pasirinkimas, nes sukuriamos sąlygos tapatybės vagystei ir teisės į privatumą pažeidimams - anonimui perduodama paskyros prisijungimo informacija ir prieiga prie saugumo/slaptažodžių nustatymų, taip pat visi paskyroje esantys asmens duomenys (vardas/pavardė, gimimo metai ir vieta, el. numeris, kontaktai, susirašinėjimo istorija ir kt.)“, - aiškinama komentare.

Kaip apsaugoti savo paskyrą?

Ekspertai pateikia keletą patarimų, kaip apsaugoti savo „Facebook“ paskyrą nuo įsilaužimų ir sukčių:

• Dažnai keiskite slaptažodį. Tik pakeitus slaptažodį, sesijos yra atšaukiamos.
• Iš savo naršyklės ištrinkite visus esamus plėtinius. Nors ir šiai dienai tam tikras plėtinys gali būti nepavojingas, jo kūrėjai jį gali bet kada atnaujinti ir jūs nežinosite, jog plėtinys jau turi virusą.
• Būtinai apsaugokite paštą dviejų veiksnių autentifikacija ir stipriu, unikaliu slaptažodžiu.
• Aktyvavus dviejų faktorių autentifikaciją, net ir turint jūsų slaptažodį, prie jūsų paskyros negalima būtų prisijungti, jeigu būtų jungiamasi iš jums nepriklausančių įrenginių.

Lietuvių asmeninė informacija yra ypač vertinga sukčiams, tad visoms paskyroms verta naudoti skirtingus slaptažodžius.

Jeigu asmeniui elektroniniu paštu ateina pranešimas apie naują prisijungimą prie paskyros, D. Povilaitis pataria aktyviai reaguoti.

Kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ ataskaita atskleidė, kad sukčiai tamsiajame internete (angl. darknet) gan pigiai pardavinėja socialinių medijų slaptažodžius.

„Reikia suprasti, kad įsilaužėlis dažniausiai mato ne jus, o tiesiog eilutę duomenų bazėje. Programišiai automatizuotais įrankiais surenka tūkstančius paskyrų ir parduoda juos urmu už centus. Jie patys į šiuos duomenis gali net ir nesigilinti. Tačiau pirkėjas laužyne kantriai ieško vertingų detalių. Ir jei jis randa vieną auksinį slaptažodį, kuris sutampa su jūsų darbo pašto ar banko prisijungimu, štai tada menka investicija jam atneša didžiulį pelną”, - pabrėžia D.

Sukčiai duomenų vertę nusprendžia pagal tai, ką su informacija galima padaryti ar kiek iš jos įmanoma uždirbti. „F-Secure“ duomenimis, brangiausiai kainuoja tų „Meta“ paskyrų duomenys, kuriose žinomas žmogus patvirtino savo tapatybę.

„Europos Sąjungos (ES) piliečių socialinių tinklų slaptažodžiai sukčiams yra vertingesni nei kitų užsienio šalių vartotojų dėl šiandieninės geopolitinės situacijos.

„Net jeigu niekas tamsiajame internete nenuperka ar nepanaudoja žmogaus prisijungimų, informacija ten išlieka visam laikui. Jeigu asmuo nekeičia slaptažodžių, programišiai šią informaciją gali panaudoti ir po metų ar net dar vėliau, tad naudinga reguliariai atnaujinti prisijungimo duomenis.

Anot „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, asmens socialinių tinklų prisijungimo duomenys atidaro duris į jo veiklą skaitmeninėje erdvėje.

Duomenų vertė tamsiajame internete (pavyzdžiai):

tags: #facebook #paskyros #nuoma #atsiliepimai