Nuosavo būsto turėjimas Europoje: Lietuvos išskirtinumas ir iššūkiai

Būsto kainos kyla visoje euro zonoje, o Lietuvoje šis augimas yra ypač didelis. Euro zonoje būsto kainos išaugo 16 proc., EBPO šalių vidurkis siekia 17 proc., Lietuvoje šis rodiklis siekia 33 proc.

EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas Markas Pearsonas teigia, kad būsto prieinamumas šalyje yra iššūkis.

Aplinkos ministerijos spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta studija „Politinės priemonės būsto prieinamumui Lietuvoje užtikrinti“ bei rekomendacijos Lietuvai, jis taip pat akcentuoja ir didelę infliaciją.

Pasak jo, auga ir statybų sąnaudos, o įperkamą būstą pasistatyti darosi vis sunkiau. Jis taip pat akcentuoja, kad per pastaruosius dešimtmečius būsto kokybė pagerėjo, vis dėlto pažanga šioje srityje yra labai menka.

Be to, Lietuvoje daugiau nei 90 proc. visų namų ūkių turi nuosavą būstą ir tai yra didžiausias procentas visoje EBPO teritorijoje.

Anot jo, Lietuvoje vos 3 proc. būstų yra socialiniai ir tai yra mažiausias procentas visoje EBPO teritorijoje.

Pagrindiniai iššūkiai ir rekomendacijos

M. Pearsonas vardija ir kitus Lietuvoje su būsto prieinamumu susijusius iššūkius, taip pat pateikia rekomendacijas, kaip juos būtų galima įveikti:

• Nors 2015 m. Lietuva jau įgyvendino tam tikras subsidijuojamas priemones, būsto kokybę taip pat reikia gerokai gerinti, o tas priemones, kurios yra taikomos, pasiūlyti didesniam namų ūkių skaičiui.
• Anot jo, Lietuvai reikėtų atrasti būdą adekvačiai finansuoti būsto renovaciją ir tokiu būdu gerinti pastatų energetinį efektyvumą.
• Taip pat reikia mažinti statybų sąnaudas, taikant naujas technologijas, kurios yra naudojamos daugybėje šalių ir vis populiarėja.
• Be to, reikia stiprinti savivaldybių pajėgumus ir daugiau informuoti apie galimybes bei poreikius būsto rinkoje.

Specialistas taip pat pabrėžia, kad tikrai dar yra ką nuveikti būsto įperkamumo srityje.

Anot jo, būstas turėtų būti politikos prioritetas, įvertinant, kokios priemonės veikia, o kokios - ne, taip pat reikėtų surinkti informacijos bei duomenų, kuriais būtų grindžiami sprendimai ir, žinoma, reikėtų pasiskirstyti atsakomybę už būstą Vyriausybėje.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad dviejų ministerijų - Aplinkos bei Socialinės apsaugos ir darbo - užsakytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas padės Lietuvai mokytis iš geriausių pasaulio valstybių, kaip susidoroti su būsto prieinamumo problema.

Politiko teigimu, Vyriausybė turės iš esmės pergalvoti, kaip Lietuvoje pagerinti būsto įperkamumą ir padėti gyventojams, kurie neturi tinkamo standarto būsto.

Pasak ministro, taip pat reikia skatinti gyventojus judėti po Lietuvą, kad šie galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių savo poreikių skirtingais gyvenimo laikotarpiais.

S. Gentvilo teigimu, didelė dalis jaunų šeimų Lietuvoje neturi galimybės įsigyti nekilnojamo turto, o tai yra dar viena priežastis skatinti nekilnojamo turto vystytojus plėsti nuomos galimybes gyventojams.

Lietuvos bankas pirmą kartą dalyvavo europiniame Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrime (Household Finance and Consumption Survey) ir apklausos būdu surinko detalius duomenis bei įvertino tiek Lietuvos namų ūkių valdomą turtą, tiek jo pasiskirstymą.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. Eur vertės turto. Surinktų duomenų detalumas leidžia ne tik susidaryti gana tikslų namų ūkių finansų bei turto visumos vaizdą, bet ir įvertinti turto nelygybę šalyje.

Detalūs tyrimo duomenys atskleidžia ir daugiau netikėtų rezultatų.

Dar vienas faktas, kuris išskiria Lietuvą iš kitų Europos šalių, - nedidelė dalis (10,4 proc.) namų ūkių, kurie yra įsigiję būstą su paskola. Tačiau didelė yra dalis namų ūkių (82,8 proc.), kurie turi be paskolos įsigytą nuosavą būstą. Kiti 6,8 proc. neturi nuosavo būsto.

Vertinant Europos šalių duomenis matyti, kad didesnė dalis turto sukaupiama nekilnojamojo turto forma. Ši tendencija itin atsiskleidžia ir Lietuvoje - joje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių.

Taigi, nefinansinio turto dominavimas ir santykinai tolygesnis jo pasiskirstymas yra pagrindinės prielaidos, kad Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.

Pagal didelę pajamų ir gana mažą turto nelygybę Lietuva atsiduria greta Graikijos ir Italijos.

Pagal būsto privačios nuosavybės lygį Lietuva rikiuojasi tarp pirmaujančių valstybių ir gerokai lenkia ES vidurkį. Visgi specialistai pažymi, kad nekilnojamąjį turtą (NT) lietuviai daugiausiai nori įsigyti didmiesčiuose.

Tokia koncentracija sparčiai didina kainas didžiuosiuose miestuose bei mažina būsto įperkamumą, kas ateityje gali lemti didesnį nuomininkų kiekį.

„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) ES namų ūkiuose gyvenančių gyventojų turėjo nuosavą būstą.

Didžiausia būsto privačios nuosavybės dalis buvo stebima Rumunijoje (94,3 proc.), po jos sekė Slovakija (93 proc.) ir Vengrija (91,6 proc.). Taip pat itin daug gyventojų savo nuosavą būstą turi Kroatijoje (91 proc.), Lietuvoje (87,4 proc.) ir Lenkijoje (87,1 proc.)

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad „Eurostat“ duomenys didžiausią nuosavame būste gyvenančių gyventojų dalį rodo jaunesnėse ES narėse - daugiausia Centrinės ir Rytų Europos šalyse.

O kad mūsų gyventojai prioritetą teikia nuosavam būstui, anot ekonomistės, lemia ir nusistovėjusios tradicijos.

Taip pat, anot I. Genytės-Pikčienės, įtakos tokiems duomenims turėjo ir nepalankios patirtys, nudegimai nuo kitų rūšių investicijų per krizes bei susiformavę finansinės elgsenos įpročiai, kuomet NT suvokiamas ne tik kaip būstas ar antri namai, bet ir kaip stabilią grąžą generuojanti investicija.

Anot ekonomistės, tai rodo, kad Vakarų šalyse nuosavas būstas - daugiau pasiturinčiųjų ar turtingų gyventojų privilegija, o Lietuvoje nuosavame būste gyvena didžioji dalis gyventojų.

Ji pridėjo, kad nuostatas turėti nuosavą būstą sustiprina ir nepakankama nuomos rinkos branda.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pažymėjo, kad nagrinėjant būsto kainų dinamiką, rinkos raida Lietuvoje pasižymėjo reikšmingais svyravimais.

Ekonomistė prognozuoja, kad ateityje palaipsniui artėsime prie Vakarų Europos pavyzdžio - nuomojančiųjų gretos tankės, didės ir gyventojų dalis, turinčių būstą su paskola, o nuosavame būste be paskolų gyvenančiųjų gyventojų dalis mažės.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Groupinvest“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 11 proc. Lietuvos gyventojų per 2026-2027 metus planuoja įsigyti būstą.

Pavyzdžiui, 36 proc. apklaustųjų nurodė, jog nuosavas būstas jiems pirmiausia asocijuojasi su stabilumu ir saugumu.

2025 m. buvo įregistruota 132,9 tūkst. būsto pirkimo-pardavimo sandorių, t. y. 16 proc. daugiau nei 2024 m.

Anot jos, ypatingą vaidmenį šiame kontekste užima Vilniaus būsto rinka, kuri pastaruoju metu rodo aiškius aktyvėjimo ženklus.

Remiantis tyrimo duomenimis, per artimiausius dvejus metus 16 proc. gyventojų planuoja įsigyti būstą sostinėje.

Pasak „Groupinvest“, Vilniaus rinka šiandien vystosi nuosekliai, remdamasi realiais gyventojų poreikiais.

Kitų NT vystymo bendrovių atstovai taip pat sutinka, kad rinka išliks aktyvi.

Pasak jos, nors didelių problemų rinkoje nenumatoma, esant aukštam pirkėjų aktyvumui, gali susidaryti butų trūkumas.

Be to, skirtingų sričių NT specialistai sutinka, kad 2026-ieji Lietuvoje netaps burbulo metais - jis nei susidarys, nei sprogs.

Portugalijos nekilnojamojo turto rinka išgyvena didžiulį disbalansą. Būsto kainos ir toliau smarkiai kyla, nuomos kainos auga netvariu tempu, o nauja pasiūla yra ribota.

Nuoma yra vienas iš sprendimo būdų, tačiau ji buvo traktuojama kaip prastas sektoriaus giminaitis. Portugalija istoriškai yra savininkų šalis.

Namų ūkių, turinčių nuosavą būstą, procentas yra vienas didžiausių Europoje, jį lenkia tik Lenkija. Taip yra dėl dešimtmečius trukusios politikos, kuri atgrasė nuomą: dideli nuomos mokesčiai, daugelį metų įšaldyta nuoma, teisinės apsaugos trūkumas nuomotojams ir lėtas bei nenuspėjamas miesto leidimų išdavimas.

Svarbiausia būtų užtikrinti stabilumą ir nuspėjamumą. Tokio pobūdžio programai reikalingas tvirtas politinis įsipareigojimas tarp pagrindinių partijų, pasirašytas ir gerbiamas bent penkiolika metų. Tai vienintelis būdas sukurti pasitikėjimą investuoti, statyti ir nuomoti.

Statistika ir palyginimai

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginamas nuosavo būsto turėjimo procentas skirtingose Europos šalyse:

Šaltinis: Eurostat 2024 m. duomenys

Lietuva išsiskiria dideliu nuosavo būsto turėjimo lygiu, tačiau tai kelia iššūkių dėl būsto prieinamumo ir nuomos rinkos plėtros. Svarbu ieškoti būdų, kaip užtikrinti būsto įperkamumą ir skatinti nuomos rinkos augimą, kad būtų patenkinti įvairūs gyventojų poreikiai.

tags: #europos #valastyubiu #gyventoju #turinciu #nuosava #busta