Europos Teisingumo Teismo praktika: Turto areštas ir jo taikymo ypatumai

Turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau šis procesas apipintas įvairiais teisiniais niuansais, kurie svarbūs tiek skolininkams, tiek išieškotojams.

Nuotrauka iliustracinė. Šaltinis: Verslo žinios

Kas yra antstolis ir kokios jo funkcijos?

Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Turto areštas: ką reikia žinoti?

Pirmiausia, svarbu aptarti turto arešto sąvoką bei jo taikymo tvarką. Teismų praktikoje turto areštu paprastai yra laikomas skolininko, fizinio ar juridinio asmens, teisės į nekilnojamo ar kilnojamo turto, priverstinis piniginių lėšų valdymo, disponavimo ar naudojimo laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti teismas, kai kreditorius kreipiasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek prieš ieškinio teikimą, tiek teikiant ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą. Šis teisių apribojimas gali būti taikomas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t.y., net ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.).

Tokiu atveju, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti turto areštą, skolininkas informuojamas apie sprendimo priėmimą. Pabrėžtina, jog fiziniai asmenys vieną kartą per kalendorinius metus gali nemokamai susižinoti apie savo asmens duomenis tvarkomus Centrinėje hipotekoje, tarp jų ir informaciją apie jų turtui taikomą areštą.

Kada antstolis gali areštuoti turtą?

Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.

Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje.

Kokia skola turi būti, kad antstolis areštuotų turtą?

Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.

Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tik du tūkstančius trisdešimt eurų.

Ar galiu važinėti areštuotu automobiliu?

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Kiek laiko nuimamas areštas nuo turto?

Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.

Kaip vyksta skolos išieškojimas?

Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.

Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.

Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.

Turto įkainojimas ir vertės ginčijimas

Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.

Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku. Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones.

Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu. Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.

Svarbu žinoti: Visada , pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.

Skundo pateikimas dėl antstolio veiksmų

Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.

Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.

Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz turite pateikti ir teismui.

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (toliau - LAP)- tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas;
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
• įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
• kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
• atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
• atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
• draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
• draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
• išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
• turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
• išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
• laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
• įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
• kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.):

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Antstolio išlaidos ir atlygis

Nuo 600 EUR būtinos antstolio išlaidos ir atlygis antstoliui yra 142 EUR. BET prie tos sumos prisideda dar visos faktinės išlaidos, t.y. laiškų siuntimas, registrų tikrinimas ir t.t.

Skolininkas, įvykdęs sprendimą po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Jeigu vykdymo išlaidų klausimas lieka neišspręstas, tokiu atveju vykdomoji byla neužbaigiama ir skolininkas turi sumokėti likusias vykdymo išlaidas. Antstolis per 20 d. gali kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų. Tačiau antstolis turi teisę nesumokėtų likusių vykdymo išlaidų atsisakyti (CPK 611 str.).

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti. Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“.

Mūsų Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.

Skolininko informavimas

Žinotina, kad vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Tokie atvejai prilyginami tinkamu informavimu, jeigu laikomasi procedūrų bei tvarkos.

Skaitytojui, siekiant sužinoti visas situacijos aplinkybes dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, reikėtų kreiptis į areštą įvykdžiusį atsakingą asmenį dėl arešto dokumento gavimo ir į teismą dėl informacijos apie bylos eigą bei joje esančių dokumentų.

Skolininko teisių apsaugos priemonės

Sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų. Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:

• Arešto taikymo mastas
• Turto rūšies pasirinkimas
• Arešto taikymo sąlygų keitimas
• Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas

Apibendrinant, skaitytojui siekiant panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje rekomenduotina pirmiausia kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį. Išsiaiškinus turto arešto priežastį galima imtis aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo panaikinimo ar jo buvimo fakto ginčijimo.

Be jau minėtų teisių skųsti arešto taikymo sąlygas, egzistuoja ir pozityvus kelias, kad panaikinti turto areštą - derybos su kreditoriumi, dalinis ar visas skolos padengimas, kitų prievolės užtikrinimo priemonių parinkimas, nuimant pritaikytą turto areštą. Panaikinus turto arešto pagrindą asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu.

tags: #europos #teisingumo #teismo #sprendimai #del #turto