Aukcione parduodamas viešbutis „Europa Royale Riga“: lietuvių investicijos Latvijoje

Skelbiama, kad „Swedbank“ Lietuvos padalinys paskelbė aukcioną, kuriame parduodamas keturių žvaigždučių viešbutis „Europa Royale Riga“. Pradinė kaina siekia 5,97 mln. eurų. Aukcionas vyks iki rugsėjo 13 dienos.

Viešbutis Rygoje „Europa Royale“

Kartu su keturių ir dviejų aukštų pastatais aukcione parduodama ir žemės sklypas, ant kurios jie pastatyti. Viešbutis priklauso bankrutavusiai įmonei SIA „Europa Group“, kurį valdė Romualdas Barauskas ir Arūnas Beleška.

„Europa Royale Riga“ istorija ir bankrotas

Keturių žvaigždučių viešbutis „Europa Royale Riga“ veikė nuo 2006 metų. Pastatas, kuriame buvo įsikūręs viešbutis, iškilo 1876 metais ir jį statė legendinės Latvijos istorijoje asmenybės - seras Antonas Benjaminas su žmona Emilija. Pastatas, dar vadinamas „Benjaminų namais“, 2006 metais buvo rekonstruotas.

Šiuo metu lietuvių valdytai „Europa Group“ bankroto procedūra pradėta praėjusių metų lapkričio 5 dieną, rodo Registrų centro duomenys. O oficialiai bankrutavusia įmonė paskelbta šių metų liepą. Įmonės bankroto administratorius Vaidas Jakaitis informavo, kad kiti „Europa Royale“ viešbučiai Vilniuje, Druskininkuose ir Rumunijoje bankrutavusiai „Europa Group“ nepriklauso.

Lietuvių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Latvijoje

Lietuviai ne tik pamėgo poilsiauti Latvijos pajūryje, bet ir aktyviai domisi nekilnojamojo turto įsigijimo galimybėmis kaimyninėje šalyje. Latvija, turinti daugiau nei 530 km smėlėtos pajūrio pakrantės, yra išskirtinėje geografinėje padėtyje ir ypač domina nekilnojamojo turto pirkėjus bei investuotojus iš Lietuvos.

Turto bankas šiuo metu ruošia pardavimui poilsio paskirties pastatą su pagalbiniais ūkio pastatais Papės gyvenvietėje. Rucavos valsčiuje, Latvijoje esanti gyvenvietė išsidėsčiusi tarp Papės ežero ir Baltijos jūros pakrantės, o parduodamas objektas yra pajūrio zonoje - nuo Baltijos jūros pakrantės nutolęs vos 400 metrų.

1986 m. statytą, dviejų aukštų, 238 kv. m ploto poilsio namą ir 235 kv. m bendro ploto pagalbinius statinius Turto bankas perėmė 2021 m. gruodį iš Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro. Aukciono laimėtojas įgis teisę kreiptis į atsakingą Latvijos instituciją dėl objektui priskirto žemės sklypo nuomos. Šiuo metu atliekamas objekto vertinimas.

„Pastaruoju metu apsnūdusi Latvijos nekilnojamojo turto rinka, o ypač prie Lietuvos sienos esanti Latvijos pajūrio zona, yra lietuvių pirkėjų taikiniuose. Paklausiausios yra 150-300 m nuo jūros kranto nutolę žemės sklypai su pastatais, kuriuos galima rekonstruoti, o teritorijoje įrengti vasaros kempingus ar glampingus. Kiek toliau nuo jūros nutolę sklypai yra mažiau paklausūs, o tai iškart atsispindi kainose“, - teigia Mindaugas Kulbokas, įmonės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse.

Latvijos pajūris

Pasak jo, Latvijos rinkoje dirbantys nekilnojamojo turto tarpininkai pastebi, kad pajūrio zonos sklypais iki Liepojos miesto domisi išskirtinai Lietuvos piliečiai.

„Kadangi Latvijos teisinis reguliavimas leidžia laisvai investuoti į sklypus ir turtą Europos Sąjungos piliečiams, Lietuvos piliečiams didelio skirtumo kur įsigyti turtą nelabai ir yra. 60 km nuo Lietuvos sienos yra ta riba, kurioje ir dairomasi tinkamų investicinių objektų“, - teigia ekspertas.

Baltijos šalių sostinių būsto rinkų palyginimas

Dažnai lyginame, kaip gyvename mes ir mūsų kaimynai, kurių istorinė patirtis ir starto pozicijos buvo iš esmės tokios pat. Lyginame atlyginimus, įvairių prekių kainas ir kitus dalykus, tad kodėl nepalyginus ir namų, kuriuose gyvename?

Žurnalui „Investuok“ komentuodamas būsto rinkos situaciją Rygoje, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžia, kad vienas iš veiksnių, turinčių įtakos kainoms, yra tai, kad Talino ir Vilniaus gyventojų skaičius nuolat auga, tad būsto paklausą augina tiek vidinė, tiek tarptautinė migracija, o Rygos gyventojų skaičius vis dar traukiasi.

NT kompanijos „Arco Real Estate“ duomenimis, vien per 2019 m. sausį-rugsėjį butai „serijiniuose daugiaaukščiuose“ Rygoje pabrango 2,7 %. Remdamasi šios kompanijos duomenimis Latvijos žiniasklaida skelbia, kad 2019 m. rugsėjį vidutinė tokių butų kv. m kaina siekė 818 Eur/kv. m ir buvo 7 % aukštesnė nei 2018 m. pradžioje. Bet vis dar perpus mažesnė negu prieš krizę - 2007 m. viduryje neremontuoto „serijinio“ buto kaina šiame mieste siekė 1620 Eur/kv. m.

Brangiausi tam tikros serijos patenkinamos būklės 2 kambarių butai atsižvelgiant į vietą šių metų rugsėjį Rygoje kainavo 45-54 tūkst. eurų, o pigiausios buvo „chruščiovkės“ - jose 2 kambarių butą buvo galima įsigyti už 25-41 tūkst. eurų. Tačiau Latvijos sostinė pigi atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

„Vilniuje beveik 40 % visų būsto sandorių tenka naujos statybos butams, kurie yra aukštesnės kokybės ir vidutiniškai gerokai brangesni. Taline kas ketvirtas įsigyjamas butas yra naujos statybos, o Rygos būsto rinkoje dominuoja pigesni sovietiniai butai“, − sako V. Šimkus. Kadangi atlyginimai panašūs, būsto įperkamumas Latvijos sostinėje ir atrodo didesnis.

„Nors Rygoje daugiau gyventojų nei Vilniuje, pernai ten pastatyta kone perpus mažiau naujų būstų“, - sako jis ir priduria, kad pernai Rygoje bendrovė pardavė daugiausia butų iš visų NT plėtotojų - 185, o tai apie dešimtadalis visų šiame mieste 2018 m. parduotų naujų butų.

„Rygos kainų vidurkį labai numuša pigūs seni butai, kurių dalis yra gerokai didesnė negu Vilniuje ar Taline. Todėl pagal vidutinę kv. m kainą Latvijos sostinė ir atrodo pigus miestas, - patvirtina ir NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. - Bet jei skaičiuotume tik naujos statybos būsto įperkamumo indeksą, butų kainos Rygoje būtų artimos kainoms Vilniuje. Taigi rygiečiui butą Rygoje įpirkti lengviau negu vilniečiui Vilniuje tik jei jis perka senos statybos būstą.“

Anot žurnalo „Investuok“ pašnekovų, Rygos būsto rinkos potencialas gana aukštas. „Per pirmąjį šių metų pusmetį Rygoje komisijai patvirtinti perduota apie 700 naujų butų. Planuojama, kad iš viso bus perduota patvirtinti 1950 butų. Maždaug tokia yra ir reali naujų butų paklausa - apie 2 000 naujų butų per metus. O iš viso per metus Rygoje sudaroma daugiau kaip 7 000 būsto sandorių“, - sako NT bendrovės „Resolution“ Būsto projektų grupės vadovas Algirdas Navickas ir primena, kad Vilniuje per metus sudaroma daugiau kaip 9 500 sandorių.

Pasak jo, 2020 m. Rygoje rinkai planuojama pasiūlyti apie 1 300 naujų butų, o artimiausių kelerių metų plėtotojų planuose - dar daugiau kaip 5 000 butų. Į klausimą, kodėl latviai atsilieka tiek nuo mūsų, tiek nuo estų, pašnekovai atsako, kad Rygos būsto rinkos plėtrą gerokai pristabdė Latvijoje taikomi būsto hipotekos apribojimai, NT mokestis ir dar nuo krizės laikų besitęsiantys gyventojų vargai.

„Latvių skolų atidavinėjimo po krizės procesas užtruko ilgiau, jie turėjo didesnių iššūkių su bankais, todėl ir dabar kredito rinka Latvijoje pasyvesnė - jie skolinasi pasyviau negu lietuviai“, - sako V. Šimkus. Kita priežastis - būsto kainos iki šiol yra apie 40 % mažesnės negu burbulo metais. Lietuvoje nemažai žmonių keičia seniau įsigytą būstą į naują, o Latvijoje dominuoja nauji pirkėjai.

„Kai burbulas sprogo, Vilniuje būsto kainos sumažėjo apie 40 % ir dabar iki piko trūksta dar apie 20 %, o Rygoje jos krito net 60 % ir dabar iki piko trūksta 40-50 %. Vadinasi, žmonės, pasinaudoję didele banko paskola, tapo savotiškais įkaitais, nes dabar pardavę būstą dar liktų skolingi bankui. Jei neturi santaupų, jie negali parduoti savo būsto ir persikelti į naują - turi kantriai laukti, kol bus grąžinta tam tikra dalis paskolos, o kainų lygis dar šiek tiek padidės“, - aiškina S. Vagonis ir priduria, jog tai vienas iš esminių dalykų, lėmusių, kad kitados buvusi brangiausia Baltijos šalių sostinė dabar tapo pigiausia - tik šiek tiek brangesnė už Kauną ar Klaipėdą, o Rygos naujos statybos būstų rinka auga gerokai lėčiau nei Talino ir Vilniaus.

Latvijos NT rinkoje veikia nedaug vietinių plėtotojų, o didžiąją dalį naujų projektų įgyvendina užsienio kompanijos. Tarp jų - lietuviams „Merko statybos“ vardu žinoma, visose trijose Baltijos šalyse dirbanti tarptautinė kompanija „Merko Ehitus“, skelbianti, kad vien šiemet Vilniuje, Taline ir Rygoje iš viso stato 1 000 butų. Tiek gyvenamajame, tiek komerciniame segmente Latvijos rinkoje dirba ir daugiau lietuvių kompanijų. Čia veiklą vysto „MMM projektai“, dar pernai teritorijų plėtrai įsigijo „Lords LB Asset Management“ bei „Capitalica Asset Management“ fondai.

Aiškindamas, kas paskatino bendrovę investuoti Rygoje, žurnale „Investuok“ jis dėsto taip: „Kadangi kelerius metus intensyviai besivystanti Vilniaus biurų rinka vis labiau prisotinama, didieji Lietuvos investuotojai sužiuro į didžiulį potencialą turinčią Rygą. Ryga kaip buvo, taip ir yra didžiausias miestas Baltijos šalyse. Ji turi daug kvalifikuotos darbo jėgos, gerą infrastruktūrą, iš jos vykdomi tiesioginiai skrydžiai į daugelio šalių oro uostus, todėl miestas patrauklus tarptautinėms kompanijoms, kurios ieško naujų vietų savo paslaugų centrams steigti. Joms patrauklu ir tai, kad A klasės biurų nuomos kainos čia mažesnės nei Vilniuje ar Taline. Tačiau Latvijos sostinėje naujų tokios klasės biurų plėtra ir pasiūla pastaruosius kelerius metus buvo gerokai prisnūdusi, todėl lygindami su Vilniumi ir Talinu matome daug neišnaudotų galimybių ir dideles šios rinkos augimo perspektyvas.“

A. Barštys priduria, kad biurų plėtra jau artimiausiais metais turės įtakos ir vidutinės bei aukštesnės klasės gyvenamojo būsto poreikio bei kainų pokyčiams Rygoje. Tai patvirtina ir A. Navickas. Anot jo, būsto ir biurų rinkų plėtra glaudžiai susijusios.

„Aktyvi biurų rinkos plėtra turėjo didelę įtaką tam, kad būsto rinkos plėtra aktyviausia būtent Lietuvos sostinėje. Per 10 pastarųjų metų Vilniuje sukurta 18 tūkst. visai naujų darbo vietų paslaugas teikiančiose įmonėse, o kur dar tokia pati vietinių įmonių plėtra! Iš viso Vilniuje per ši laiką sukurta apie 35 tūkst. naujų darbo vietų. Taigi aukštas pajamas gaunančių darbuotojų, kurie ir yra būsto plėtotojų taikinys, potencialas tikrai didelis“, - sako jis.

O jei taip, visai gali būti, kad Lietuvos investuotojai ir komercinio NT plėtotojai įlies šviežio kraujo ir į Rygos būsto rinką. Naujiems projektams čia, atrodo, jau irgi ruošiamasi, ir vienas iš požymių - dar pernai įvykęs atviras kompanijos „EfTEN Capital“ daugiabučių kvartalo architektūros idėjų konkursas, kurį laimėjo Lietuvos architektai - Petro Džervaus ir Laimono Bogušo kūrybinis duetas su vietos architektu Alekseju Caru („Urbanistinės architektūros“ kolektyvas ir„Cara studija“).

Varžytynės: elektroninis būdas ir dalyvavimo sąlygos

Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad skolininko turto varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynes organizuoja ir visus su jų vykdymu susijusius sprendimus priima antstolis. Asmeniui, norinčiam dalyvauti varžytynėse, jokių prašymų ir dokumentų pildyti ar pateikti nereikia.

Į varžytynes registruojamasi elektroniniu būdu, interneto tinklalapyje, kuriame vyksta varžytynės, savo tapatybę patvirtinus vienu iš paminėtų tapatybės patvirtinimo būdų, pasirinkus konkrečias varžytynes, kuriose norima dalyvauti, ir per elektroninės bankininkystės sistemas sumokėjus varžytynių dalyvio mokestį. Registruodamasis į varžytynes asmuo privalo elektroniniu būdu patvirtinti, kad susipažino su varžytynių vykdymo, antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimomis pasekmėmis.

Varžytynėse asmuo gali dalyvauti pats arba per atstovą. Kainą galima kelti rankiniu būdu įvedant siūlomą kainą arba automatiniu būdu, įvedant siūlomą pradinę kainą, didžiausią siūlomą kainą ir kainos automatinio didinimo intervalą.

Jeigu iki varžytynių pabaigos yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynių pabaigos laikas pratęsiamos papildomomis 5 min., per kurias varžytynių dalyviai gali siūlyti savo kainą. Po kiekvieno per pratęstą laiką gauto naujo kainos pasiūlymo varžytynės pratęsiamos papildomas 5 min. Varžytynės baigiamos, jeigu per papildomas 5 min.

tags: #europa #royale #riga #varzytines