Tomo Vyšniausko kūrybos bruožai: tarp modernizmo ir neoromantizmo

Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas gimė 1978 m. balandžio 25 dieną Šakiuose.

Studijavo Kauno technologijos universitete, įgijo verslo administravimo bakalauro, 2003 m. - finansų vadybos magistro laipsnį. Tačiau dar studijuodamas pradėjo rašyti eiles, knygų apžvalgas, bendradarbiavo, kuriant elektroninį literatūrinį žurnalą „Rankos“.

Debiutine knyga „Įelektrinto piemens“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018), Tomas, galima sakyti, įsiveržė į literatūros padangę. 2020-aisiais pasirodė antrasis T.

Tomas Vyšniauskas - vienas ryškiausių viduriniosios kartos poetas, kuris nevengia kelti svarbių egzistencinių ir filosofinių klausimų - kiek svarbūs žmogiškajai egzistencijai yra nūdienos komunikacija, kokį vaidmenį atlieka dialogas (tegul ir skausmingas) tarp atskirų individų, tarp asmens ir aplinkos, jis svarsto, ar atmetus emocijas ir atsiribojant nuo pasaulio šurmulio, įmanoma pasislėpti nuo slegiančio nerimo.

Rinkiniui „Vokais išvirkščiais“ būdinga neįprastas eilučių laužymas, pastanga kasdieniuose reiškiniuose įžvelgti neįprastybę, tačiau iš tiesų autorius gilinasi į socialines, ekologines, ekonomines problemas, šmaikščiai piešdamas šiuolaikinio individo įpročius, įpindamas teologinius ir egzistencinius svarstymus.

Poetas, nevengdamas parodyti žmogiškosios prigimties tamsiąją, destruktyviąją pusę, žaisdamas kalbiniais sąskambiais, tiksliai fiksuoja atsiveriančius reiškinius, sugebėdamas baimėje ar ribinėje situacijoje regėti grožį ir atvirkščiai - tame, kas laikoma grožiu, įžvelgti gąsdinančias tikrovės grimasas.

Tie dalykai lengviausiai krenta į akis, nes iš pirmo žvilgsnio poeto pasaulėvaizdis atrodo keistas, lyg būtų žaidžiama tik pagal jam vienam žinomas taisykles, tačiau jas perpratus, atsiveria originalus, paradoksų ir keistybių kupinas pasaulis.

Masinės kultūros invazija ir jos visuotinė aprėptis Tomo Vyšniausko poezijoje perteikiama groteskiškai, nestokojant išmonės ir paradoksų, asmenybės degradacija, prasidedanti nuo tokių įprastų, lyg ir savaime suprantamų, teisingiau, įdiegtų įkaltų aksiomų ir dogmų,, “sveiko proto” manipuliacijų, sulaukia išpustytos, nederlingos dykynės įvaizdžio.

Prieštaros tarp subjekto vidinio pasaulio ir prėskos, suniveliuotos realybės tampa nepakeliamos, tad visai natūralu, kad T. Visa tai perteikiama, be abejo modernistine forma., naudojant asociacijas, metaforas prozišką kalbėjimą, alogizmus.

Kalbos stilių įvairovė itin plati. Poetas akivaizdžiai maištauja, prieš sušukuotą, paprastą visiems suprantamą poeziją, prieš nudvasintą, be gyvasties ir džiugesio pasaulį, jis ieško dieviškumo apraiškų, primygtinai kalba apie realybės ir sapno santykį, mirties ir gyvenimo ribą.

Taip, poetas priešingas visai stabarėjimo ir niveliacijos sistemai, jis prieš liokajystę, vergiškumą ir nuolankumą. Absoliučios tiesos nėra, šį jau užmirštą ir ko gero, sąmoningai neminimą postulatą T.

Modernistinis maištaujantis neoromantikas.

Kaip žinia, laureatu paskelbtas poetas, literatūros kritikas, mūsų, kauniečių rašytojų kolega Tomas Vyšniauskas.

Ruošdamas šią laudaciją, prisiminiau knygos “Vokais išvirkščiais” pristatymą Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur dalyvavo tokia trijulė - pats knygos autorius Tomas Vyšniauskas, leidėjas, “Kauko laiptų” vadovas ir poetas Viktoras Rudžianskas ir aš.

Netikėtumas ir originalumas buvo tas, kad būtent autorius Tomas buvo viso vakaro vedantysis, kaip dabar įprasta sakyti - moderatorius, provokatyvus klausėjas, improvizatorius, žaidžiantis, “išdykaujantis poetas”, netikėtai keisdavęs temą ir nuo buitinės žaismės bei saviironijos peršokantis į visai kitas - filosofines ar socialines problemas.

Ir mes, ir klausytojai pasidavėme tai poeto sugestijai, jo brėžiamai linijai, taip pat improvizavome, ginčijomės, citavome, ir viskas be abejo, sukosi apie pagrindinį objektą - knygą “Vokais išvirkščiais”, jos išraiškos būdus, tematiką, problematiką.

Knygos „Vokais išvirkščiais“ analizė:

• Tematika: Socialinės, ekologinės, ekonominės problemos, šiuolaikinio individo įpročiai, teologiniai ir egzistenciniai svarstymai.
• Stilius: Modernistinis, naudojant asociacijas, metaforas, prozišką kalbėjimą, alogizmus.
• Ypatybės: Neįprastas eilučių laužymas, pastanga kasdieniuose reiškiniuose įžvelgti neįprastybę, kalbos stilių įvairovė.

Džiugi žinia - mūsų kolega kaunietis poetas Vladas Vaitkevičius tapo Ukmergės rajono Sližių krašto bendruomenės kasmet organizuojamo respublikinio poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ 2021 m. Nuoširdžiai sveikiname laureatą, džiaugiamės, primename, kad šią gražią tradiciją Sližių kraštas, pritariant Ukmergės rajono savivaldybei, tęsia nuo 1984-ųjų (1990 m. Šalia Sližių, kultūrininkų Rūtos ir Česlovo Lukenskų sodyboje (Lukenskų namuose) įvyko tradicinė šio konkurso laureato apdovanojimo šventė.

tags: #etnografine #sodyba #ir #kajokas