Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, esanti Lietuvos jūrų muziejuje Kopgalyje, atspindi XIX a. pab. - XX a. pr. laikotarpį. Tai nėra vienos konkrečios sodybos atkūrimas, bet veikiau apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos, atspindinčios to meto gyvenimo būdą ir architektūrą.
Sodybos Kūrimo Istorija
Sodyba buvo restauruota remiantis istoriniais tyrimais, gausia etnografine-istorine medžiaga, literatūra bei ekspediciniais reidais į pajūrio kaimus, Šventosios gyvenvietę.
Per pusantrų metų buvo detaliai išstudijuotos esamos Šventosios gyvenvietės pajūrio žvejų sodybos ir jų elementai, sudaryti tikslūs brėžiniai.
Pastatai, kuriuos galima pamatyti Jūrų muziejaus žvejo etnografinėje sodyboje, nėra vienos sodybos pastatai, ta prasme, sodyba nėra sukurta pagal konkretų pavyzdį.
- Gyvenamasis namas yra autentiškas Šventosios gyvenvietėje esamam Šleižio sodybos pastatui.
- Pirtis - toje pat gyvenvietėje esamam sąlyginai vadinamoms Šventosios kurorto XIX a. sodybos pastatui.
- Klėtis atkurta pagal esamą pajūryje Vigelio sodybos klėtį ir pan.
Atkurti kažkurią vieną sodybą nelabai buvo įmanoma, kadangi neatsirado nė vienos sodybos, kurioje visi pastatai būtų per ilgą laiką nepakitę, nerekonstruoti ir išsilaikę.
Architektūriniai Ypatumai
Sodybos pastatų išdėstymas laisvas, išplanavimo centre yra gyvenamasis namas. Kiti pastatai išdėstyti taip, kad per trumpiausią laiką ir tiesiausiu keliu būtų lengviausiai pasiekiami.
Pamatai lauko akmenų, sujungtų kalkių skiediniu. Sienos dvitaškių sienojų, kurių apatinis vainikas yra ąžuolinis arba pirmarūšies smalingos medienos.
Visos statybinės konstrukcijos sujungtos ištašomis, užkirtimais, įpjovomis. Stogas dengtas švendrėmis, kurias Lietuvos pajūrio gyventojai veždavo iš Papės ežero Latvijoje. Langai keturių tipų. Gyvenamosios patalpos langai turi langines.
Gyvenvietės Istorija: Kopgalis
Kopgalio kaimas, įkurtas pačiame Kuršių nerijos pusiasalio smaigalyje, buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėda. Pamažu sodybų daugėjo, o nedidelė gyvenvietė virto kaimu.
XIX a. pr. - XX a. pr. čia veikė lauko kavinė-restoranas, poilsiautojai apsistodavo keliose vilose. Tarpukaryje dalis kaimo gyventojų dirbo Klaipėdoje. 1944 m. gyventojai buvo evakuoti, o 1945 m. sausį dalis apleistų pastatų sudegė. Vėliau čia įsikūrė naujakurių, dirbančių Klaipėdoje bei Smiltynės girininkijoje.
Žvejų Kultūra Lietuvos Pajūryje
Dabartiniame Lietuvos pajūryje XV a. - XX a. pr. gyveno skirtingų konfesijų ir etnosų žvejai: lietuvininkai, vokiečiai, klaipėdiškiai. Jiems buvo būdinga kuršiška žvejų kultūra. XVI-XVIII a. Lietuvos pajūryje stogai buvo dengiami nendrėmis.
XVIII - XIX a. mediena buvo gabenama iš Žemaitijos. Pajūrio gyventojai ne tik žvejojo, bet ir augino gyvulius, dirbo žemę. XVIII-XIX a. mediniai stogo kraigo raižiniai virto namo puošmena. Iki XX a. sodybos bei pastatai buvo statomi siekiant apsaugoti nuo gaisrų.
Sodybos Atkūrimas ir Dabartis
Etnografinė pajūrio žvejo sodyba Klaipėdoje, Kopgalyje, buvo pastatyta 1979 metais pagal XIX-XX amžiaus pabaigos Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybų pavyzdį. 1996 vasario 17 d. gyvenamasis namas buvo padegtas, bet vėliau atkurtas.
Gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras, kuriame galima išvysti daina ir ūdas išpinanti žvejienė. Vienoje iš patalpų veikia XIX a. XX a. pr. žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje ekspozicija, atspindinti žvejybos ypatumus jūroje bei mariose.
Pajūrio etnografinėje sodyboje vyksta ir edukaciniai renginiai, kurių metu atidengiami žvejiškos kultūros klodai. Sodyba yra įvairių vakaronių, susitikimų, pobūvių vieta.
2000 - 2001 m. šalia sodybos, buvo atkurtas kurėno statybos procesas.
Lietuvos jūrų muziejus yra ne tik muziejus, bet ir akvariumas, įsikūręs restauruotoje Kopgalio tvirtovėje. Muziejuje saugoma apie 60 tūkst. eksponatų, o per metus jį aplanko per 500 tūkst. žmonių.
Ekspozicijose galima pamatyti atgijusias kylines jūros ir plokščiadugnes marių burvaltes. Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio įrankiai pasakoja apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą.
Šiandien Jūrų muziejus kviečia pakeliauti jūromis ir vandenynais Laivybos istorijos ekspozicijose ir pažinti pasaulį! Svetainėje periodiškai publikuojami ciklo „Pasivaikščiojimai su Gustavu po Lietuvos laivybos istoriją“ vaizdo siužetai, kuriuose pristatomas jūrinės kultūros paveldas.
Nuo seniausių laikų žvejyba buvo pagrindinis pajūrio gyventojų užsiėmimas. Nuo seniausių laikų kelionės jūromis buvo siejamos su dideliais pavojais ir rizika.
Kurėnas „SüD.1“ - plaukiojantis Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės replika, pastatyta 2000-2001 m. Kopgalyje prie etnografinės pajūrio žvejo sodybos ekspozicijos.
Pagrindiniai sodybos pastatai:
| Pastatas | Paskirtis |
|---|---|
| Gyvenamasis namas | Žvejo šeimos gyvenamoji erdvė |
| Virtuvė (virenė) | Maisto gaminimas, duonkepė krosnis |
| Klėtis | Maisto produktų sandėliavimas |
| Pirtis | Higienos reikmėms |
| Tvartas | Gyvulių laikymas |
| Rūsys | Produktų laikymas šaltai |
| Rūkykla | Žuvies rūkymas |
tags: #etnografine #pajurio #zvejo #sodyba