Smegenų sukrėtimas: kiek laiko turėtų būti biuletenis?

Įsibėgėjus žiemos sezonui, nemaža dalis žmonių skuba pasimėgauti lauko pramogomis. Tačiau svarbu nepamiršti apie saugumą, kadangi lauko pramogos ar įprasti pasivaikščiojimai ant ledo ar plikledžio metu gali baigtis traumomis.

Galvos smegenų traumos: sukrėtimas ar sumušimas?

Žiemą, esant permainingiems orams, o ypač plikledžiui, galvos smegenų traumų rizika yra daug didesnė nei kitais metų laikais.

Pastebima, kad kalbant apie galvos traumas, neretai yra painiojamos smegenų sukrėtimo ir galvos sumušimo sąvokos.

• Galvos sumušimas dažniausiai pasireiškia išoriniais veido ir galvos plaukuotosios dalies pažeidimo požymiais: žaizdomis, nubrozdinimais ir kraujosrūvomis.
• Skirtingai nuo paprasto galvos sumušimo, esant galvos sukrėtimui gali pasireikšti galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, dvejinimasis ir nevalingi akių judesiai, sutrikusi orientacija, atmintis bei koordinacija, padažnėti pulsas, kvėpavimas, arterinis kraujo spaudimas ir suintensyvėti prakaitavimas.

Šeimos gydytoja I. Rainienė įspėja, kad remiantis tik simptomais savarankiškai nustatyti traumos sunkumo gali būti neįmanoma.

Laiku nesikreipiant į gydytojus, galvos smegenų traumos gali komplikuotis karščiavimu, epilepsija, meningitu, riebaline embolija, smegenų abscesu, smegenų atrofija.

„Galvos smegenų sukrėtimas - tai procesas, kuris po 12-72 valandų gali turėti įtakos atsiradusiai patologinių procesų grandinei, pažeisti neuronų jungtis ir pačius neuronus.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Pasireiškus tokiems simptomams kaip:

• mieguistumas,
• vangumas arba pernelyg didelis susijaudinimas,
• pykinimas,
• vėmimas,
• traukuliai,
• stiprūs galvos skausmai,
• jutimų sutrikimai,
• nusilpusios galūnės,
• sutrikusi kalba,
• išsiplėtę akių vyzdžiai ar pasireiškus kitiems regėjimo sutrikimams,
• keistiems akių judesiams,
• didėjant gumbui sutrenkimo vietoje,

- reikėtų nedelsiant vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą“, - įspėja šeimos gydytoja I.

Tuo tarpu jeigu patyrus galvos traumą žmogus praranda sąmonę - jis turėtų būti nedelsiant apžiūrėtas gydytojo.

Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, svarbu pasirūpinti batais storu, grublėtu padu, žemu pakulniu ir ilgu aulu tam, kad čiurnos padėtis būtų stabilizuota.

Kaip atskirti smegenų sukrėtimą nuo sumušimo?

Labai dažnai žmonės (taip pat ir gydytojai) painioja traumų pavadinimus - galvos sumušimas, smegenų sumušimas ar smegenų sukrėtimas.

• Galvos sumušimas yra kraujosruva veide, galvos plaukuotoje dalyje.
• Galvos smegenų sumušimas yra visai kita situacija, kai turime kraujosruvą galvos smegenyse.
• Galvos smegenų sukrėtimas yra situacija, kai pacientas traumos metu ilgesnį ar trumpesnį laiką būna netekęs sąmonės ir kompiuterinėje tomogramoje nematoma kraujosruvų.

Jei sąmonės netekimo nebuvo, smegenų sukrėtimo nėra, net jei buvo pykinimų, vėmimų, kaulų lūžių ar net trumpalaikės amnezijos. Tai vis tiek yra galvos sumušimas.

Dar vienas dalykas, kuris dažnai pasitaiko - potrauminis apkvaitimas. Pacientas po traumos kurį laiką gali nesiorientuoti erdvėje, laike - lyg kažkur eina, bet nežino kur. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

Bet reikėtų nepainioti sąvokų - gali būti galvos kaukolės kaulų lūžis, bet nebūti smegenų sukrėtimo. Ir atvirkščiai.

Ką reikėtų žinoti tėvams, jei vaikas nukrito ir susimušė galvą?

Visų pirma reikia prisiminti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo simptomai - vangumas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas - greičiau pasireiškia, bet ir greičiau praeina.

Jei, susitrenkus galvą, mažylis pradėjo vemti, reikėtų būtinai pasirodyti medikams. Jei vyresnio amžiaus vaikas kokį kartą vėmė, nieko baisaus, bet jei du ar kelis kartus, jam reikia skirti infuzoterapiją, kad gautų pakankamai skysčių ir organizme nesigamintų vadinamųjų ketonų, kurie dar labiau stimuliuoja vėmimo centrą.

Kas sukelia vėmimą?

Galvos smegenų patinimas. Galvos smegenys, kaip ir bet kuri kita kūno dalis, ją užgavus, patinsta. Padidėja slėgis galvos viduje, atsiranda galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas.

Be to, labai svarbu pats traumos mechanizmas. Jeigu vaikas krito ant keramikinių plytelių, ant betoninio šaligatvio, tikimybė susižaloti sunkiau yra didesnė. Jei ant žvirgždo, pievos, medinių grindų ar asfalto, jau tikimybė mažesnė.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir į aukštį, iš kurio vaikas nukrito. Jei sėdėdamas ar stodamasis stuktelėjo galvą į stalčiaus kampą, į spintelę, vargu ar bus rimtų sužalojimų. O štai krentant žaidimų aikštelėje nuo sūpynių ar karstynės, šansas susižaloti sunkiau jau yra gerokai didesnis.

Kūdikis nusirideno nuo lovos - ką daryti?

Kūdikiams iki metų gana dažnai pasitaiko kaukolės lūžių be jokios kitokios simptomatikos. Gali nebūti nei vėmimo, nei galvos skausmo.

Vis dėlto kelių mėnesių mažylių, kritusių nuo lovos ir susilaužusių kaukolę, pasitaiko, nors gerokai dažniau jie krenta nuo vystymo lentos, padėtos ant skalbimo mašinos vonioje. Keramikinės plytelės, aukštis nemažas, - todėl tos galvytės ir traumuojamos.

Vyresni vaikai patiria traumas žaidimų aikštelėje, dar vyresni važinėdami paspirtukais, dviračiais, rogutėmis, snieglentėmis. Pasitaiko, kad iš kūno kultūros pamokos atvažiuoja gavę kamuoliu į veidą ar mokykloje susitrenkia galva į galvą su draugu. Bet čia jau labai sunkių sužalojimų baimintis nereikia.

Kada važiuoti pas gydytoją?

Dvi situacijos: arba tėvai išsigąsta ir atvažiuoja iškart, nepaisant to, kad nėra simptomų, arba trečią-ketvirtą dieną po traumos kūdikio galvoje išryškėja minkštų audinių patinimas ties lūžio linija, kraujosruva virš kaulo. Tada tėvai puola į paniką, atvyksta į ligoninę, kur jau priėmimo skyriaus gydytoja ir be rentgeno įtaria lūžį.

Vis dėlto tai priskiriama prie lengvesnių traumų. Be skysčių lašinimo, nuskausminamųjų, laiko ir ramybės daugiau gydymo dažniausiai nereikia. Esant sunkesnėms situacijoms vartojami kiti medikamentai, kurie mažina smegenų pabrinkimą.

Kuo sunkesnė trauma, tuo didesnis naudojamų priemonių spektras iki pat chirurginio gydymo, kadangi kaukolės skliauto kaulų lūžis retkarčiais sukelia epidūrinę hematomą (kraujosruvą virš smegenų, jų kietojo dangalo). Bet didžiajai daliai, apie 90 proc. besikreipiančiųjų, tokio gydymo nereikia.

Bet reikia pabrėžti, kad kuo mažesnis vaikas atvažiuoja, tuo dažniau juos guldome stebėti. Ką mes stebime? Kad vaikas būtų šalia, jei prireiktų kompiuterinės tomografijos. Tiesa, stengiamės ją daryti kuo rečiau dėl jonizuojančiosios apšvitos. Jei reikia - nuskanuojame, jei matome tam tikrų dalykų, dėl kurių reikia intensyvesnio gydymo, jį taikome.

Ar turi traumos sunkumui įtakos, kuria galvos dalimi trenkiasi vaikas?

Vienareikšmiškai sunku pasakyti. Ne itin sėkmingi būna kritimai ant pakaušio, kai krentama visu ūgiu ar iš aukščiau. Jei yra trauminis poveikis veidui, tikėtina, kad bus veido kaulo lūžis. Bet svarbiausia, iš kokio aukščio ir su kokia kinetine energija yra padaryta ta trauma.

Jei vaikas prasiskėlė galvą, ar tai jau rimta trauma?

Žaizda gali būti visiškai paviršinė, kuriai nereikia siuvimo, ir gali būti 15 cm žaizda, kurią reikės susiūti. Bet chirurgo akimis žiūrint tai nėra tokia grėsminga situacija, kaip, tarkime, pakraujavimas į smegenis.

Kad ir kaip būtų, jei vaikas prasiskėlė galvą, dažniausiai tėvai atvyksta į ligoninės priimamąjį. Gydytojas nusprendžia, ką toliau daryti. Galiu nuraminti, kad į stacionarą patenka vos penktadalis besikreipiančiųjų. Keturi penktadaliai pagydomi priėmimo skyriuje.

Taigi pavojingiausia, jei vaikas traumos metu praranda sąmonę. Tuomet jau nereikėtų laukti rytojaus, o iškart kviesti greitąją pagalbą.

Galvos smegenų sukrėtimo gydymas ir reabilitacija

Dauguma ligonių, patyrusių galvos smegenų sukrėtimą, visiškai pasveiksta per 2-3 savaites. Gydytojai dažnai rekomenduoja pacientui keletą dienų praleisti lovoje. Tokiam ligoniui siūloma vengti didesnių fizinių krūvių, tačiau normalus kasdienis aktyvumas nėra ribojimas.

Galvos skausmui gydyti rekomenduojama skirti paprastų analgetikų įprastinėmis dozėmis. Jei skausmas trunka ilgiau kaip 3 savaites, gali būti rekomenduojami kiti vaistai, o dėl jų paskyrimo verta apsilankyti pas gydytoją.

Dalis ligonių po galvos smegenų traumos skundžiasi nemiga, šviesos ir garsų netoleravimu. Siūloma vengti veiksnių, provokuojančių blogą savijautą.

Praėjus 3 mėn. po galvos smegenų sukrėtimo 75 proc. ligonių niekuo nesiskundžia. Tačiau apie 5-15 proc. ligonių, net ir praėjus 12 mėn., nurodo įvairius simptomus, susijusius su buvusia trauma.

Dėl tokių vėlyvųjų potrauminių simptomų gali tekti kreiptis pagalbos į psichiatrą, jis paskirs gydymą vaistais.

Potrauminio sindromo gydymas

Potrauminis sindromas dažniausiai trunka ilgai, tokių ligonių gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo vyraujančių negalavimų. Jis priklauso nuo vyraujančios patologijos. Tokiems ligoniams gali būti skiriamas gydymas vaistais, psichoterapija. Esant depresijai rekomenduoji antidepresantai. Benzodiazepinai taip pat gali būti rekomenduojami, tačiau jų vartojimą riboja didelė pripratimo rizika. Nustačius miego sutrikimus, patariama laikytis miego higienos, vartoti migdomųjų. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir antipischozinių vaistų.

Ligoniams gali būti rekomenduojama galvos smegenų veiklą, jų mitybą gerinantys preparatai, nootropai, neuroprotektoriai (apsaugantys nervines ląsteles), papildai, vitaminai.

Galima pasirinkti vinpocetiną, nes šis vaistas pagerina galvos smegenų audinio medžiagų apykaitos procesus, dėl ko smegenys geriau aprūpinamos deguonimi bei kitomis jai reikalingomis medžiagomis; jis taip pat gerina kraujotaką.

Atsakymą galima rasti gamtoje - preparatas vinpocetinas yra išgaunamas iš augalo žiemės sėklų ekstrakto (lot. Vinca minor) ir sukurtas nedaug pakeičiant augalo molekulę.

Žiemės sėklų sudėtyje yra daugybė veikliųjų medžiagų, kurios aktyvina galvos smegenų žievės kraujotaką, pagerina galvos smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, deguonies ir gliukozės pasisavinimą, todėl pagreitėja smegenų ląstelėse vykstantys energiniai, nervinio impulso plitimo procesai.

Vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl jo galima vartoti neatsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį - ir kai jis padidėjęs, ir kai sumažėjęs. Labai svarbu tai, kad preparatas nesukelia pripratimo.

Pastebėta, kad net kelerius metus be pertraukos vartojant vinpocetino, jo poveikis nesusilpnėja ir nepageidaujamų poveikių nedaugėja. Tai patvirtina, kad vaistas yra saugus.

Vinpocetinas nesąveikauja su kitais vaistais. Vinpocetino paskiria gydytojas, bet paprastai jo vartojama po 1-2 tabletes (5-10 mg) tris kartus per parą, iš pradžių didesnėmis dozėmis (iki 30 mg/p.), vėliau jas mažinant iki 15 mg/p.

Esant reikalui, vaisto vartojimas gali būti nutraukiamas iš karto, nebijant nutraukimo simptomų atsiradimo. Gydomasis vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms gydymo savaitėms. Todėl, iš karto nesulaukus teigiamo poveikio, nederėtų vaisto nustoti vartoti.

Vaistas pasaulyje žinomas ir vartojamas jau daugiau kaip 40 metų ir yra vienas iš labiausiai ištirtų vaistų. Beje, jo rekomenduojama vartoti ir daugeliu kitų atvejų, kai norima pagerinti galvos smegenų kraujotaką (pvz., po insulto, sergant išemine galvos smegenų liga ir pan.), pagerinti pažintines funkcijas ar atitolinti galimą jų pablogėjimą.

Kada galima vėl sportuoti po galvos traumos?

Galvos smegenų traumas neretai patiria aktyviai sportuojantys jauni žmonės ir vaikai. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kada galima po traumos vėl sportuoti. Nors rekomendacijų yra daug ir jos skiriasi, tačiau visi ekspertai šioje srityje sutaria, kad žmogus gali pradėti sportuoti tik tada, kai nesiskundžia jokiais negalavimais.

Ar galvos trauma gali padidinti demencijos riziką?

Kai kurios galvos smegenų traumos, praėjus maždaug dešimčiai metų po įvykio, gali padidinti Alzheimerio ligos ar kito tipo demencijos riziką. Dėl galvos traumos patirti sužalojimai gali sukelti baltymų patologiją smegenyse - t. y. sutrikdyti baltymų pasiskirstymą galvos smegenų audiniuose. Dažniausiai demencijos formai - Alzheimerio ligai - yra būdingas baltymas amiloidas. Šio baltymo sankaupos gali rastis galvos traumą patyrusiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Vyresnio amžiaus asmenys, patyrę vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą, turi 2,3 karto didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei vyresnio amžiaus žmonės, nepatyrę galvos traumų. Nėra įrodymų, kad vienas lengvas trauminis smegenų sužalojimas padidintų demencijos riziką.

Tačiau yra pakankamai įrodymų teigti, kad pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai, kuriuos galima patirti žaidžiant amerikietišką futbolą, boksą, ledo ritulį ir futbolą, gali būti susiję su didesne lėtinės trauminės encefalopatijos (CTE), tam tikros demencijos formos, rizika.

Ankstesni tyrimai parodė, kad boksininkai turi didesnę CTE riziką. Atrodo, kad boksininkų CTE rizika yra labiausiai susijusi su bokso raundų skaičiumi, o ne su boksininko nokautų skaičiumi, o tai rodo, kad net pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai, kurie nesukelia sąmonės, gali padidinti demencijos riziką.

CTE simptomai

• atminties praradimas,
• sumišimas,
• pablogėjęs mąstymas,
• impulsų kontrolės problemos,
• agresija,
• depresija,
• nerimas,
• savižudybė,
• parkinsonizmas (judesių simptomai, panašūs į Parkinsono ligą),
• progresuojanti demencija.

Tyrime, paskelbtame PLOS Medical Journal 2018 m. Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima visiškai suprasti ryšį tarp trauminio smegenų sužalojimo ir demencijos ir suprasti, kodėl vidutinio sunkumo, sunkūs ir pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai sukelia didesnę riziką. Dabartiniai tyrimai, tiriantys, kaip trauminis smegenų sužalojimas keičia smegenų chemiją, rodo ryšį tarp trauminio smegenų pažeidimo ir būdingų baltymų anomalijų, susijusių su Alzheimerio liga. Kai kurie tyrimai rodo, kad trauminis smegenų sužalojimas gali labiau sukelti demenciją asmenims, turintiems apolipoproteino E (APOE) geno variaciją, vadinamą APOE-e4.

Ar kiekvienas smūgis į galvą sukelia demenciją?

Ne kiekvienas, patyręs galvos traumą, įgyja demencija. Nėra įrodymų, kad vienas lengvas trauminis smegenų sužalojimas padidintų demencijos riziką.

Patarimai, kaip sumažinti kritimų riziką

Kritimai yra dažniausia galvos smegenų traumos priežastis vyresnio amžiaus asmenims.

• mažinkite kritimų riziką namų aplinkoje: prižiūrėkite, kad nebūtų susiraičiusių kilimų,
• pakankamas apšvietimas ir kt.

Galvos smegenų traumos klasifikacija pagal sunkumą

Pagal sunkumą galvos smegenų trauma yra skiriama į silpną, vidutinę ir sunkią - tai priklauso nuo to, ar dėl sužeidimo asmuo neteko sąmonės, kiek laiko išbuvo be sąmonės ir kokie simptomai atsirado.

1 lentelė. Galvos smegenų traumos klasifikacija pagal sunkumą

tags: #esant #smegenu #sutenkimui #kiek #laiko #turetu