Energetinis naudingumas naujai statomiems pastatams: reikalavimai ir klasės

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau akcentuojamas tvarus ir energiškai efektyvus būstas. Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Nuo 2021 m. visi naujai statomi gyvenamieji pastatai privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tačiau ką tiksliai reiškia A++ klasė, kokie techniniai ir teisiniai reikalavimai taikomi šiai kategorijai, ir kaip pasiruošti tokio namo statybai?

Šiandien energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta pastato energinė klasė, privalomas visiems naujai statomiems pastatams. Pastatas turi būti sertifikuojamas prieš atliekant visas statybos užbaigimo procedūras. Energetinio naudingumo sertifikatas teikia namų savininkams, nuomininkams ir pirkėjams informaciją apie jų turto būklę.

Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai.

Energetinio naudingumo klasės

Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.

Energetinio naudingumo sertifikate yra nurodoma viena iš devynių galimų energinių klasių - nuo A iki G, kur A laikoma efektyviausia, o G - mažiausiai efektyvia energine klase.

Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienam nekilnojamojo turto pirkėjui turėtų kelti džiugesį tai, kad naujai statomiems pastatams reikalaujamas A++ energinės klasės užtikrinimas. Tokie pastatai garantuoja mažesnes šildymo išlaidas, didesnį statinio sandarumą, geresnę mechaninę vėdinimo sistemą, kokybiškesnę aplinkos triukšmo izoliaciją.

A++ energinės klasės pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir atitinka aukščiausius standartus - turi itin mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymi dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintu šalčio tiltelių kiekiu, labai efektyviu pastato apšiltinimo būdu ir įdiegta aukštos kokybės rekuperacine vėdinimo sistema. Pastaroji turi būti įrengta taip, kad patalpoje užtikrintų gryno oro tekėjimą, palaikytų pastovią temperatūrą ir pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas, tokias kaip dulkės.

A++ klasės pastatai laikomi moderniausiu ir pažangiausiu sprendimu šiuolaikinėje statyboje. Jie atitinka ne tik griežčiausius energinio efektyvumo standartus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės turto vertės.

A++ klasės namai pasižymi itin mažomis energijos sąnaudomis. A++ klasės pastatai ne tik taupo energiją, bet ir mažina aplinkos poveikį. A++ klasės statyba nėra brangesnė - ji tiesiog protingesnė.

Studijos „Roda Architects“ vadovo, architekto Ryčio Kaminsko manymu, A++ klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma: „Mes, architektai, jau išmokome taupyti energiją ir prisitaikėme prie naujų reikalavimų. Nauji reikalavimai taupyti energiją ir kitus išteklius tik paskatino ieškoti naujų sprendimų ir architektūros kokybė dėl to nenukentėjo. Atvirkščiai, architektai Lietuvoje sukuria labai geros kokybės architektūrą.

R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą.

Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas.

„Valstybė reglamentuodama statybas brėžia labai realius ir gana lengvai įgyvendinamus rodiklius.

Pastebima, kad dažnai vos įsigiję sklypą gyventojai planuoja juose nedelsdami statyti namus ir nenori ilgai laukti ir skirti pakankamai laiko pasiruošti - pasirengti kokybišką projektą.

R. Kaminskas pabrėžia, kad projektavimas ir pats projektas šiuo atveju tampa vis aktualesnis. Labai svarbu suprasti - jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas.

„Taip pat labai svarbu projektą pasirengti visa apimtimi, o ne tiek, kiek minimaliai reikia, kad gautum statybas leidžiantį dokumentą. Ir, žinoma, pasirinkti maksimaliai gerus partnerius. Ne tuos, kurie parengtų pigiausiai, greičiausiai, bet tuos, kurie turi kompetencijų, žinių. Juk namo pirkimas ir statybos standartinei šeimai yra pati didžiausia investicija, tad būtina investuoti optimaliai“, - teigia architektas ir pažymi, kad svarbiausia yra pats požiūris į savo namą.

Pastato projektas - tik dalis darbo. Vėliau laukia statybų etapas, kuriame būtina maksimaliai sekti architekto parengto projekto gairėmis.

R. Kaminskas įsitikinęs, kad architektas turi lydėti klientą viso projekto įgyvendinimo metu tam, kad būtų pastatyta kokybiškai. Ne paslaptis, kad daugelis statybos dalyvių nori pakreipti projekto sprendinius sau palankesne, patogesne linkme.

Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) - tai oficialus dokumentas, įrodantis, kad pastatas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę. Sertifikavimui reikalinga gana plati dokumentacija. „Energinis sertifikavimas - tai ne formalumas, o atsakomybės įrodymas.

Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, kurie keičia energinį naudingumą (pavyzdžiui, renovacija, šiltinimas, šildymo sistemos keitimas).

Atlikti energinio efektyvumo vertinimą yra labai svarbu, nes jis leidžia sužinoti, kiek energijos per metus sunaudoja statinys. Nuo 2010 m. Energinio naudingumo sertifikate dažniausiai yra pateikiamos profesionalios rekomendacijos ir vertingos priemonės, kaip padidinti statinio energinę klasę. Geriausia atsižvelgti į visas rekomendacijas, nes iš pirmo žvilgsnio net ir maži dalykai gali turėti didelę įtaką statinio efektyvumui. Pavyzdžiui, netgi pakeitus halogeninę lemputę į naują LED lemputę, galima sutaupyti iki 90 proc.

Tarp pateiktų rekomendacijų gali būti pateikta ir sunkiau įgyvendinamų priemonių, pavyzdžiui, pakeisti visas šildymo ar vėdinimo sistemas. Tai irgi reikėtų atlikti. Siekis sutaupyti šiuo atveju nėra tikslingas, nes ilgainiui efektyvus pastatas atsipirks. Įgyvendinus rekomendacijas galima sau užsitikrinti mažesnes sąskaitas.

Tie, kurie domisi, kaip pakelti statinio efektyvumą ir pelnyti jam aukštesnę energinę klasę, turėtų žinoti ir dažniausias specialistų pateikiamas rekomendacijas:

• Pagerinti grindų, stogo ar sienų izoliacines savybes.
• Įmontuoti langus su dvigubu stiklu.
• Naudoti mažai energijos naudojantį apšvietimą.

Aktualu žinoti ne tik tai, kad nuo 2021 metų pastato energinė klasė turi būti A++, bet ir tai, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato kiekvienais metais atnaujinti ne mažiau kaip 3 procentus valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose. Tokia tvarka, tikima, padės įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir pastatai taps efektyvesni, ekonomiškesni, jų išlaikymo išlaidos bus mažesnės.

Be to, toks sprendimas turi vien privalumus ir yra naudingas be išimties visiems, nes, pavyzdžiui, jeigu asmuo išnuomoja F arba G klasės pastatus, jų išlaidos nuomininkams tampa našta.

Energetinio naudingumo sertifikatas, kuriame nustatyta statinio energinė klasė, išduodamas tada, kai įvertinami užsakovo pateikti reikalingi dokumentai (kuriuose yra duomenys apie statinį) ir atliekami visi skaičiavimai. Suteiktas serfitikatas galioja 10 metų.

Siekiant pastatų energinio naudingumo, pastaraisiais metais reikalavimai būtinai naudingumo klasei pasiekti buvo palaipsniui griežtinami, kaip tai nustatyta 2012 m. patvirtintame statybos techniniame reglamente „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie energinio naudingumo reikalavimus, svarbiausia yra ne projektavimo pradžios ar dokumentų pateikimo, bet leidimo išdavimo data. Aukštesni energinio naudingumo reikalavimai galios ne tik pastatams, kuriems statybos leidimas bus išduotas po 2016 m. sausio 1 d., bet ir naujiems pastatams, kuriems, vadovaujantis Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatomis, neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, jeigu jų statybos darbai bus pradėti atitinkamai po 2016 m. sausio 1 d., po 2018 m. sausio 1 d. ir po 2021 m.

Rekonstruojamiems, atnaujinamiems ar remontuojamiems pastatams ir jų dalims, kai atliekamų darbų kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, ir po 2016 m. sausio 1 d. bus taikomi tokie pat reikalavimai, kaip dabar.

Tais atvejais, kai atliekamas paprastasis pastato remontas - keičiami langai, durys, šiltinamos sienos - energinio naudingumo reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C klasę taikomi tik keičiamiems elementams. Tai reiškia, kad šie elementai turi atitikti reikalavimus, keliamus elementams C klasės pastatuose. Jie nesikeis po 2016 m.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, kai kuriems pastatams minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi. Jiems priskiriami kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda, religinės veiklos, laikini, skirti naudoti ne ilgiau kaip 2 metus, pastatai.

Energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi ir nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. metrų.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami minimalūs energinio naudingumo reikalavimai pastatams pagal statybos leidimo išdavimo datą:

Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos mokslų daktarė, atestuota SPSC pastatų energinio naudingumo ekspertė Gintarė Mikšienė, siekiant A ++ klasės saulės elektrinė nėra būtina, tačiau tokiu atveju būtinas aukštų parametrų šiluminis siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF). Šiuo atveju aktualus šildymo koeficientas COP.

Būtina užtikrinti atitvarų U vertes, kurios nurodytos toliau lentelėje.

Pastato A++ energinę klasę lemia ne tik teisingai suprojektuotų atitvarų arba ne tik šilumos šaltinio parinkimas, bet ir visa visuma, t. y. Pastatų energinio naudingumo ekspertė G. Mikšienė pažymi, kad šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.

Pagrindiniai pokyčiai, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d.:

1. Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.).
2. Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc.
3. Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims.

Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. - visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacine sistema.

tags: #energetinis #reikalavimas #naujai #irengiamoms #patalpoms