Ekosistemų Apsaugos Miškų Sklypai Lietuvoje

Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį visi Lietuvos miškai skirstomi į 4 miškų grupes, kurios atitinkamai dar skirstomos į 16 pogrupių. Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais.

Lietuvos Respublikos miškų įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:

• I grupė - rezervatiniai miškai.
• II grupė - specialios paskirties miškai.
• III grupė - apsauginiai miškai.
• IV grupė - ūkiniai miškai.

Detaliau panagrinėkime miškų grupes ir joms taikomus reikalavimus.

Miškų Grupės Lietuvoje

I grupė - rezervatiniai miškai

Pirmos miškų grupės miškų Lietuvoje yra apie 27000 ha ir tai sudaro 1,2 proc. visų miškų ploto. Rezervatinių miškų grupei priskiriami valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Rezervatiniuose miškuose yra siekiama sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti, todėl miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, yra draudžiami.

II grupė - specialios paskirties miškai

Šių miškų Lietuvoje yra apie 256000 ha ir tai sudaro apie 11,6 proc. visų miškų ploto. Specialiosios paskirties miškai pagal funkcinę paskirtį dar yra skirstomi į dvi dalis:

• Ekosistemų apsaugos miškai
• Rekreaciniai miškai

Šioje grupėje skiriami:

• A - ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
• B - rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

Ekosistemų apsaugos miškai

Ekosistemų apsaugos miškai užima apie 198 000 ha arba 9 proc. miškų ploto. Ekosistemų apsaugos miškams priskiriami kraštovaizdžio, telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose esantys miškai arba jų dalys, ar kitų rūšių draustinių dalys, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės. Šiam pogrupiui miškai yra priskiriami vadovaujantis saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Taip pat ekosistemų apsaugos miškams priskiriami ir priešeroziniai miškai, augantys erozijai palankiose vietovėse, t. y. daubų ir skardžių šlaituose, stačiuose 150 ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaituose, raguvose, nuošliaužų vietose, lengvai pustomuose, atviruose ar rekultivuojamuose smėlynuose, karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemėse.

Ekosistemų apsaugos miškuose ūkininkavimo tikslas yra išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.

Saugomos teritorijos Lietuvoje

Rekreaciniai miškai

Rekreaciniams miškams yra priskiriami miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai.

Miško parkams priskiriami ne mažesni kaip 3 ha miško plotai skirti tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje, kartu mažinant šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą.

Miestų miškų pogrupiui priskiriami miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančių draustinių miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Miesto miškai yra skirti tenkinti miestų gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gerinti miestų oro kokybę, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus.

Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai išskiriami rekreacinio prioriteto zonose siekiant sudaryti palankias poilsio, turizmo, sporto, pasivaikščiojimų ir panašios veiklos sąlygas išsaugant rekreacijos išteklius ir mažinant šios veiklos žalingą poveikį.

Rekreaciniams miško sklypams priskiriami iki 50 ha ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga, skirti tenkinti trumpalaikio poilsio gamtoje, pasivaikščiojimų, sporto ir panašios veiklos visuomenės poreikius.

Kiti poilsiui skirti miškai išskiriami 1 km atstumu nuo atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės siekiant sudaryti palankias poilsio sąlygas bei išsaugoti Baltijos jūros ir Kuršių marių artimiausioje aplinkoje susiformavusį kraštovaizdį, gamtos vertybes, saugoti pakrantės ruožą nuo vandens ir vėjo erozijos.

Rekreaciniuose miškuose ūkininkavimo tikslas yra formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką, todėl yra draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Miško kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

III grupė - apsauginiai miškai

Šių miškų Lietuvoje yra apie 281000 ha ir tai sudaro apie 12,8 proc. visų miškų ploto. Apsauginiams miškams priskiriami draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai.

Apsauginių miškų draustinių miškams priskiriami miškai esantys genetiniuose, geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose ar jų dalyse, arba miškai esantys kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių dalyse, kuriose nėra gyvosios gamtos vertybių arba kuriose esančių gyvosios gamtos vertybių išsaugojimui pagal saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tikslinga taikyti III grupės režimą. Visais atvejais siekiama užtikrinti miškus apsaugą ir palaikyti miškus tokios būklės, kad jie galėtų atlikti apsaugines funkcijas ir kartu produkuoti medieną.

Kultūrinių rezervatų miškams ir atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškams keliami reikalavimai atlikti šių objektų apsaugą bei kartu produkuoti medieną.

Miško sėklinių medynų miškams priskiriami miškai skirti sėklų gavybai siekiant išsaugoti vertingas medynų savybes naujose medynų kartose. Šiam pogrupiui priskiriami medynai, įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąrašą.

Laukų apsauginiams miškams priskiriami agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys laukų apsaugines funkcijas, sudarantys palankias sąlygas auginti žemės ūkio kultūras, saugoti laukus nuo vėjo ir vandens erozijos. Laukų apsauginiams miškams priskiriami visi pavieniai (iki 1 hektaro) tarp žemės ūkio naudmenų įsiterpę miškai, 1,1-5 hektarų pavieniai miškai, nuo artimiausio didesnio kaip 5 hektarų miško nutolę daugiau kaip 400 metrų, o taip pat ir grupės (iki 5 hektarų) miškų, kurių bendras plotas - ne didesnis kaip 10 hektarų, o tarpusavio atstumas - ne mažesnis kaip 100 metrų.

Apsaugos zonų miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose parkuose nustatytose apsaugos zonose, miškai, esantys valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose. Apsaugos zonų miškams taip pat priskiriami miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose, gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose bei nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijose su jų apsaugos zonomis, išskyrus miškus, priskirtus II grupės specialios paskirties miškams.

Ūkininkavimo tikslas apsauginiuose miškuose yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Šiuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

IV grupė - ūkiniai miškai

IV grupės ūkinių miškų pogrupiui priskiriami visi likę miškai, nepriskirti I, II ir III miškų grupių miškams. Šių miškų Lietuvoje yra apie 1636000 ha ir tai sudaro apie 74,3 proc. visų miškų ploto. Šioje grupėje miškai skirstomi į dvi dalis:

• Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai
• Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai

Šioje miškų grupėje skiriami:

• A - normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
• B - trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų.

Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniuose miškuose ūkininkavimo tikslas - laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Šiuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai, o nacionaliniuose parkuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai yra draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

Nedidelę dalį IV grupės ūkinių miškų apie 61 ha sudaro trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai, kuriuose ūkininkavimo tikslas - greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Miškų Priskyrimo Miškų Grupėms Tvarka

Miškai priskiriami miškų grupėms vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

Miškus miškų grupėms priskiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymais patvirtindamas Valstybinės miškų tarnybos parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Planai pradedami rengti, kai įsigalioja Aplinkos ministro patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - miškų tvarkymo schema arba iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gaunami pasiūlymai dėl planų keitimo, patvirtinus ar pakeitus saugomų teritorijų ribas arba šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais pakeitus miškuose apsaugos ir tvarkymo režimą, jeigu jį pakeitus reikia keisti miškų grupę ir/ar pogrupį.

Kai Aplinkos ministras paveda Valstybinei miškų tarnybai parengti planų projektus, jie parengiami per 30 darbo dienų, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu pagal patvirtintų ir registruotų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų - miškų tvarkymo schemų bei saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų - sprendinius. Šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms parengiami vadovaujantis miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

Parengti planų projektai skelbiami Valstybinė miškų tarnybos interneto svetainėje ir dėl jų derinimo raštu kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių, kurių teritorijas apima parengtų planų projektai, administracijas. Suderinti planų projektai perduodami Aplinkos ministerijai tvirtinimui.

Kaip Sužinoti, Kokiai Miškų Grupei Priskirtas Miškas?

Dokumentai, kuriais miškai priskirti miškų grupėms, skelbiami teisės aktų registre.

Alytaus apskrities savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Alytaus apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“. Marijampolės apskrities savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-921 „Dėl Marijampolės apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“.

Kauno, Klaipėdos Tauragės, Telšių, Mažeikių, Šiaulių ir Panevėžio apskričių savivaldybių bei Utenos, Zarasų, Vilniaus, Trakų rajonų ir Elektrėnų savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. D1-256.

Ukmergės, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių, Anykščių, Molėtų, Ignalinos rajonų, Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijose esantys miškai miškų grupėms priskirti sąrašais ir schemomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1318.

Informaciją kokiai miškų grupei priskirtas miškas galima rasti ir Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje. Informacija apie parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus talpinama skiltyje Miško grupių ir pogrupių planų rengimas | Valstybinė miškų tarnyba (lrv.lt).

Miškų priskyrimo miškų grupėms duomenis galima rasti ir Valstybinės miškų tarnybos elektroninių paslaugų portale Valstybinė miškų tarnyba (amvmt.lt). Srityje Geoinformacija apie miškus (M-GIS) informacija teikiama neatlygintinai. Sritis Miškų kadastro žemėlapiai (VMT-GIS) skirta registruotiems vartotojams. Srityje Miškų kadastro pažymos miško savininkai ir valdytojai gali užsisakyti miškų kadastro pažymas, tame tarpe ir pažymas apie jo valdoje galiojančias miškų grupes.

Kiti šaltiniai, kuriuose galima rasti informaciją kokiai miškų grupei priskirtas miškas yra regionų geoinformacinės aplinkos paslauga regia.lt bei Lietuvos erdvinės informacijos portalas geoportal.lt, kuriuose publikuojami tam tikri Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro geografiniai duomenys, tame tarpe ir apie miškų priskyrimą miškų grupėms ir pogrupiams.

Valstybinė miškų tarnyba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori priminti, kad net ir privačioje valdoje, jeigu ji yra saugomoje teritorijoje, galioja taisyklės ir tam tikri apribojimai. Kiekvienas privataus žemės ar miško sklypo savininkas, prieš pradedant darbus, turėtų pasitikrinti Saugomų teritorijų valstybės kadastre, ar jo valda nepatenka į saugomą teritoriją - www.stvk.lt.

Miško Savininkų Galimybės Užtikrinti Apsaugą

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, Lietuvoje siekiama gerinti biologinės įvairovės, ekosistemų kokybę, palaikyti ir atkurti gerą mūsų krašto ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių bei rūšių apsaugos būklę.

Apsaugą nykstančioms Europos Bendrijos svarbos miško buveinėms ir jų rūšims privačiuose miškuose siekiama užtikrinti dviem būdais:

• Galima sudaryti individualias apsaugos sutartis su miško savininkais ir valdytojais, kuriomis susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo jų valdomame miške.
• Arba valstybė gali išpirkti gamtiniu požiūriu vertingus miško sklypus.

Gamtosauginiu požiūriu miško sklypai

Miško savininkai, kurie nutars sudaryti individualias miško buveinių apsaugos sutartis ar parduoti mišką valstybei, gali atsiųsti savo pasiūlymus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Miško savininkas turi įvertinti, ar jo sklypas atitinka žemiau išvardintus kriterijus. Bus atrenkami tik didžiausią ekologinę vertę ir svarbą buveinių bei rūšių apsaugai turintys miško sklypai. Didžiausia vertė bus teikiama žemės sklypams, kuriuose yra inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos rūšių augavietės ir (ar) radavietės, natūralios miško buveinės, kurių apsaugos būklė bus nepalanki.

Minimalūs miško sklypų atrankos kriterijai:

1. sklypas patenka į „Natura 2000“ tinklo teritoriją;
2. sklypas ar jo dalis nėra deklaruotas pagal Kaimo plėtros priemonės veiklą „Parama Natura 2000 miškuose“;
3. sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - miško arba žemės ūkio, bet sklype yra miško naudmenų;
4. siūlomas parduoti sklypas turi turėti tiksliuosius kadastrinius matavimus arba sklypo savininkas įsipareigoja per 3 mėn. (po kvietimo sudaryti sandorį gavimo) savo lėšoms atlikti šiuos matavimus;
5. miško plotas, kuriame jau taikoma arba turi būti nustatyta būtinoji apsaugos priemonė, lemianti praradimą teisės vykdyti pagrindinius miško kirtimus visiškai arba reikalaujama reikšmingą dalį medienos palikti miške visam laikui neiškirstą, yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Lėšos šiai priemonei skiriamos, įgyvendinant 2022-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318.

LR Seimo Aplinkos Apsaugos Komiteto Pasiūlymai Dėl Miškų Įstatymo Pakeitimų

LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui teikiami pasiūlymai ir pastabos dėl Seimui pateiktų Miškų įstatymo pakeitimų. Ekspertai mano, kad Aplinkos ministerijos parengtame projekte numatyti pakeitimai yra nepakankami, kad būtų sustiprintos ekologinės ir socialinės miško funkcijos ir būtų priartėta prie kompromiso tarp ūkinių ir neūkinių miško teikiamų naudų.

Atstovaujant gamtosauginį interesą siekiama, kad būtų užtikrinta tinkama gamtinių vertybių, ekologiniu požiūriu vertingų buveinių ir biologinės įvairovės apsauga.

Svarbu užtikrinti pakankamą didelės gamtinės vertės miškų apsaugą iki bus sutarti ir įgyvendinti reikiami pokyčiai, nes sunaikintų gamtinių vertybių neįmanoma greitai atstatyti.

Pagrindinės problemos, kurias raginama kuo greičiau spręsti Miškų įstatymo pakeitimais:

• Ekosistemų apsaugos miškai (IIA grupė, 9% visų miškų) yra vieni svarbiausių išsaugant biologinę įvairovę, tačiau dabartiniai teisės aktai neužtikrina jų gamtinės vertės išsaugojimo.
• Saugomose teritorijose miškai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į gamtosaugos (ekosistemų) principus, o ne į ūkinės miškininkystės reikalavimus.
• Saugomų teritorijų paskirtis - gamtos ir kultūrinių vertybių apsauga, bet didelė dalis saugomų teritorijų miškų nėra apsaugoti nuo neigiamo intensyvių kirtimų poveikio, nes yra priskirti ūkinės paskirties miškų grupėms (III ir IV grupės, kurios sudaro 68,3 proc. saugomų teritorijų miškų).

Siūlomi konkretūs pakeitimai:

1. Sudaryti sąlygas IIA grupę suteikti ir sklypams ar jų dalims, kurie yra ne tik išvardintuose draustiniuose, bet ir kituose saugomų teritorijų biologinės įvairovės požiūriu vertinguose miškuose.
2. IIA grupėje drausti ūkinius miško kirtimus, o medynams išsaugoti, formuoti ar atkurti naudoti tik specialiuosius biologinės įvairovės kirtimus.
3. Leisti I grupę priskirti ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei biosferos poligonų miškams ar jų dalims.
4. IIB grupėje nešvelninti kirtimų režimo, o kaip tik griežtinti, užtikrinant, kad nebūtų vykdomi ūkiniai kirtimai, o medynams formuoti būtų naudojami specialieji kraštovaizdžio formavimo kirtimai.
5. Įdėti papildomą punktą, kuris numatytų didesnius ūkinių kirtimų ribojimus saugomų teritorijų miškų plotuose, priskirtuose EB svarbos buveinėms, bei plotuose, kuriuose yra registruotos saugomų rūšių radavietės.
6. Palaikome siūlomą Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos lėšų panaudojimo 9 punktą “žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn”.
7. Užtikrinti, kad saugomose teritorijose, o ypač IIA grupės miškuose, būtų galimybė leisti ilgiau nei 3 metus trunkantį natūralų miško atžėlimą, reikalingą dėl biologinės įvairovės tikslų.
8. Siūlome sugriežtinti plynųjų ir supaprastintų atvejinių kirtimų taikymą saugomų teritorijų III ir IV grupės miškuose.

Apibendrinant, ekosistemų apsaugos miškų sklypai Lietuvoje yra svarbi gamtosaugos dalis, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti ekosistemų stabilumą. Teisinis reguliavimas ir nuolatinis tobulinimas yra būtini, siekiant užtikrinti efektyvią šių teritorijų apsaugą ir valdymą.

tags: #ekosistemu #apsaugos #misku #sklypai