Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Kylant šildymo kainoms, natūraliai auga alternatyvių šildymo įrenginių pasiūla, užtikrinančių efektyvų energijos išteklių panaudojimą. Ekspertai papasakojo daugiau apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas, o taip pat pasidalino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą. Taip pat energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ savo tinklaraštyje pateikė šildymo būdų analizę, kurioje apžvelgė populiariausius Lietuvos šildymo būdus.

Populiariausi šildymo būdai Lietuvoje
Šildymas elektra
Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų). Tarp trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.
Šildymas dujomis
Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį. Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas. Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas.
Pasak MB „Heatingas" vadovo Andriaus Pilvinio, autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. „Jeigu imti spintas pagamintas Lietuvoje ir jeigu naudoti vokiečių reduktorius, žarnas, tokios spindos kaina šiai dienai kažkur yra apie 1800-2000 eurų, jeigu kalbėti apie tai, kas yra gaminama Lietuvoje. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus".
Kietasis kuras
Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos. Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas). Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.
Pasak kietojo kuro katilų pardavėjų, katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Jeigu imti to pačio galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.
Aeroterminis šildymas
Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Pasak „Geoverta“ projekto vadovo Rolando Mackonio, šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C. Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.
„Įranga dirba daugiau darbo valandų, to pasekoje yra sunaudojamos didesnės elektros sąnaudos ir mažėja siurblio ilgaamžiškumas. Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų, o jeigu dirba daugiau, tai mažėja resursas šilumos siurblio kompresoriuje. Tada ji reikės remontuoti arba pasikeisti", - pasakojo R. Mackonis.
Pasak R. Mackonio, įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. „Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa", - pasakojo „Geoverta“ projekto vadovas.
Geoterminis šildymas
Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai. Pasak R. Mackonio, šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan.
„Visa reikalinga energija yra gaunama iš žemės gelmių jūsų sklype. Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto. Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu. Apie 80% iškilusių gedimų ar nesklandumų galima pašalinti per atstumą. Tereikia, kad šilumos siurblys būtų prijungtas prie internetinio tinklo", - pasakoja R. Mackonis
Kaip nurodo „Ignitis grupė“ tinklaraščio analizė, šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos.
Pasak R. Mackonio, sunku lyginti aeroterminio ir geoterminio šildymo pradines investicijas, nes yra daug skirtingų sąlygų, bet jeigu palyginti konkrečius variantus, galima įžvelgti skirtumą. „Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%", - kalbėjo R. Mackonis.
Vienas pažangiausių sprendimų šiai dienai yra Lietuvoje sukurti, išskirtinio dizaino „IGLU Aleut“ geoterminiai šilumos siurbliai, skirti individualių namų, kotedžų gyventojams ir sodybų savininkams. Geoterminiai šilumos siurbliai naudoja nemokamą, ekologišką, žemės gelmėse sukauptą energiją. Vienas įrenginys, naudodamas šią energiją atlieka net tris funkcijas: šildo, vėsina ir ruošia karštą vandenį, tad mėgautis maksimaliu komfortu galite ne tik žiemą, bet ir vasarą, kuomet reikalingas patalpų vėsinimas. Toks vėsinimas yra itin ekonomiškas, jo sąnaudos per mėnesį siekia vos 1-3 eurus. IGLU šildymo sprendimas lengvai įgyvendinamas nutolusiuose, atokesniuose objektuose (pavyzdžiui, užmiesčio sodybose, vienkiemiuose), kuriuose nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų šildymo tinklų. Sklype tereikia įrengti horizontalų arba vertikalų lauko kontūrą, o namo viduje sumontuoti geoterminį šilumos siurblį, kuris gali naudoti net saulės jėgainėmis sugeneruotą elektros energiją.
Tai leidžia dar labiau sumažinti ir taip nedideles sąnaudas, kurios yra vidutiniškai du kartus mažesnės nei šilumos siurblių oras-vanduo. Gamintojas teikia profesionalias šilumos siurblių remonto ir serviso paslaugas, taip užtikrindamas itin greitą reagavimą į šildymo sistemos gedimus. Taip pat visi šilumos siurbliai yra prijungiami prie unikalios, nuotolinio serviso platformos. Išmanus įrenginys valdomas mobiliąja programėle iš bet kurios pasaulio vietos, o vienas didžiausių privalumų - galimybė valdyti įrenginį telefonu be interneto ryšio. Tai itin patogu tose vietovėse, kuriose nėra galimybės įrengti interneto arba jo ryšys labai silpnas. IGLU šilumos siurbliai yra vieninteliai rinkoje, turintys nemokamą, jau integruotą lokalaus valdymo funkciją.
Visi oras-vanduo šilumos siurbliai turi išorinį bloką, montuojamą pastato išorėje, ant sienos. Jis skleidžia 50-70 dB garso lygio triukšmą, nuolat apšąla bei darko estetinį namo vaizdą. IGLU geoterminio šildymo sistema išorinio bloko neturi, todėl pastato išorėje nėra jokio triukšmo. Taip galima mėgautis visiška ramybe ir apsaugoti kaimynus nuo nepatogumų. Vienintelis triukšmo šaltinis yra patalpoje sumontuotas šilumos siurblys, skleidžiantis itin silpną, į šiuolaikinio šaldytuvo veikimą panašų garsą. Taip pat nereikia rūpintis dėl įrenginio apledėjimo, lemiančio neefektyvų ir apsunkintą šilumos siurblio darbą.
Ekologiška, švari ir nemokama šiluma iš grunto pasižymi pastovia 7-8 oC temperatūra. Būtent dėl šios savybės geoterminio šildymo sistema išlaiko pastovų efektyvumą viso šaltojo sezono metu, nepriklausomai nuo to, kaip žemai nukrenta lauko oro temperatūra.
Šilumos siurbliai oras - oras
Šilumos siurbliai oras - oras yra paprasčiausias ir ekonomiškiausias sprendimas patalpoms šildyti, panaudojant lauko ore esančią energiją. Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. Oras-oras šilumos siurbliai gali būti diegiami bet kokio ploto ar išplanavimo namuose. Šiai sistemai labai svarbi vidinių įrenginių sumontavimo vieta, kad oro srautai kuo efektyviau pasiskirstytų erdvėje. Tokius šilumos siurblius paprasta sumontuoti tiek naujos statybos, tiek senesniuose būstuose (individualiuose namuose ar butuose). Oras-oras šilumos siurbliai yra įvairių tipų - sieniniai, kanaliniai, grindiniai ir lubiniai,todėl juos nesudėtinga pritaikyti bet kokiame interjere.
Dėl ypač aukšto oras-oras šilumos siurblių efektyvumo, užtikrinamos mažos patalpų šildymosi sąnaudos. Kai kuriais atvejais sezoninis naudingo veikimo koeficientas (SCOP) siekia net 6,7!
Šilumos siurbliai oras-vanduo
Galima rinktis ir oras-vanduo šilumos siurblius, kurie yra skirti patalpoms šildyti (radiatoriais ar grindine šildymo sistema) ir buitiniam karšto vandens ruošimui,panaudojant lauko ore esančią energiją. Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. Tinkamai parinktas šilumos siurblys gali veikti kaip vienintelis šilumos šaltinis. Dažniausiai šio tipo šilumos siurbliai diegiami naujos statybos būstuose, kuriuose nėra numatytas joks kitas šildymosi būdas. Be to, oras-vanduo šilumos siurblį nesudėtinga integruoti ir į jau esamą kietojo ar skystojo kuro, dujinę ar kitą šildymo sistemą.
Elektriniai radiatoriai ir konvektoriai
Šiuolaikiniai elektriniai radiatoriai ir konvektoriai - tai patikimi, efektyvūs ir estetiški sprendimai, skirti užtikrinti šilumą įvairiose gyvenamosiose ar komercinėse erdvėse. Dėl lengvo montavimo, tikslaus temperatūros valdymo ir greito šildymo proceso, ši šildymo įranga tampa vis populiaresnė kaip alternatyva tradicinėms šildymo sistemoms. Kiekvienas konvektorinis šildytuvas pasižymi paprastu veikimo principu - oras įšyla nuo kaitinimo elemento ir tolygiai paskirstomas patalpoje, taip sukuriant malonų mikroklimatą.
Elektriniai radiatoriai išsiskiria aukštu šildymo efektyvumu ir moderniu dizainu. Jie veikia tyliai, greitai įšyla ir leidžia tiksliai reguliuoti temperatūrą pagal poreikį. Šie prietaisai puikiai tinka tiek pagrindiniam, tiek papildomam šildymui, nes gali būti montuojami bet kurioje patalpoje - miegamajame, vonioje, biure ar svetainėje. Daugelis modelių turi integruotus termostatus, laikmačius bei energijos taupymo režimus, todėl šiluma palaikoma efektyviai, išvengiant perteklinio elektros energijos suvartojimo. Dėl estetiškos formos, elektriniai radiatoriai dera prie įvairių interjero stilių, o kompaktiška konstrukcija leidžia juos montuoti net ir ribotose erdvėse.
Konvektoriai veikia natūralios oro cirkuliacijos principu - šaltas oras patenka į įrenginio apačią, sušyla nuo kaitinimo elemento ir kyla į viršų. Dėl šio proceso patalpos įšyla tolygiai ir greitai, be nepatogaus karščio kaupimosi vienoje vietoje. Šiuolaikiniai konvektoriniai šildytuvai pasižymi ne tik efektyvumu, bet ir saugumu. Daugelis modelių turi apsaugą nuo perkaitimo, drėgmės bei automatinio išsijungimo funkcijas. Konvektoriai yra puikus pasirinkimas tiek gyvenamosiose patalpose, tiek biuruose, poilsio nameliuose ar net garažuose.
Jei ieškote lankstaus šildymo sprendimo, elektriniai šildytuvai yra puikus pasirinkimas. Jie pasižymi mobilumu, todėl gali būti lengvai perkeliami į skirtingas patalpas pagal poreikį. Modernūs šildytuvai yra gaminami iš aukštos kokybės medžiagų, užtikrinančių įrenginių ilgaamžiškumą ir saugų veikimą net intensyvaus naudojimo metu. Kai kurie modeliai turi ventiliatorius ar infraraudonųjų spindulių elementus, leidžiančius dar greičiau paskirstyti šilumą patalpoje. Toks funkcionalumas ypač praverčia šaltuoju metų laiku, kai norisi greitai sušildyti tam tikrą erdvę, pavyzdžiui, vonią ar darbo kambarį.
Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos
Įprasta, kad tradiciniai įrenginiai šildo orą, o tolygų šilumos pasiskirstymą lemia šilto ir šalto oro srautų judėjimas. Taip pat, dažnas esame susidūrę su saulės spindulių ar laužo šildymo metodu - net kai oro temperatūra žema, jų šildantis poveikis akivaizdus. Tad natūralaus šildymo plokščių veikimas arba spindulinis šildymas (kai šildomas ne oras, o spindulių poveikio zonoje atsidūrę objektai) yra paremtas būtent tokiu principu.
Elektriniai spinduliniai šildytuvai generuoja infraraudonuosius spindulius, kurie nešildo oro, tačiau jį pereina, o susilietę su paviršiumi virsta šiluma. Tai idealus būdas ekonomiškai, koncentruotai šildyti erdvius pastatus, o šildant infraraudonaisiais spinduliais temperatūra patalpoje bus, pvz., 20° C, o jausitės tarsi būtų 21-23° C. Naudojant elektrines spindulinio šildymo sistemas galima sutaupyti 30-60 % energijos.
Šildymas infraraudonaisiais spinduliais near susijęs su įdegį sukeliančiais ultravioletiniais spinduliais. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai neskleidžia organizmui kenksmingų rentgeno, radijo ar mikrobanginių spindulių. Beje, medicinoje infraraudonieji spinduliai naudojami reumatui, astmai, įvairiems uždegimams, peršalimo ligoms, odos susirgimams gydyti, taip pat potrauminei reabilitacijai, raumenų atpalaidavimui (kineziterapijai) ir pan.
Natūralaus šildymo plokštės idealiai tinka tiek biurų, ties gyvenamųjų patalpų šildymui (pvz. vonios kambarių, virtuvių, mokyklų, sporto aikštelių ir salių, valgyklų erdvėms šildyti). Dėl mažesnių elektros sąnaudų minėta šildymo sistema itin konkurencinga, o ateityje, suderinus alternatyvių elektros energijos šaltinių darbą ir infraraudonųjų spindulių šildymo plokščių privalumus, bus galima sukurti komfortą namuose, puikias darbo sąlygas biuruose bei gamybinėse patalpose.
Šildymo sistemų palyginimas
Šildymo sistemų palyginimas pagal efektyvumą:
| Šildymo sistema | Šildymo efektyvumas |
|---|---|
| Akmens anglis/Dujos/Malkos | Netolygus |
| Geoterminio šildymo sistema | Tolygus/Lėtas |
| Oras-oras šildymo sistema | Tolygus/Greitas |
| IR spindulių šildymo sistema | Žemas efekt. |

Ką svarbu atsižvelgti renkantis šildymo sistemą?
Pasak „Ignitis grupė“ produktų vadovo Justo Kersnausko, renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. „Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - grindys ar radiatoriai, ar mišri. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai. Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus. Šie du pirminiai kriterijai padės įsivertinti ne tik reikalingus įrangos techninius parametrus, bet ir prognozuojamus sąnaudų kaštus, pradinės investicijos dydį. Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms. Žinoma, ne viskas slypi finansuose, tad nereikėtų pamiršti ir kitų vertybių, kaip suteikiamo komforto ar gamtos tausojimo", - pasakojo J. Kersnauskas.
Pasak eksperto, atsakymas, kuris šildymo būdas yra pigiausias, egzistuoja, tačiau jis ne toks paprastas. „Gyvenime didžiausi laimėjimai ateina su laiku, tad ir į tokią investiciją reikia žiūrėti iš tolesnės perspektyvos. Jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, ar nusipirkti dalį saulės parko, kuris dengtų ir buitines, ir šildymo elektros išlaidas, tuomet atsakymas vienareikšmis - po 6-7 metų tokia investicija pranoksta visas kitas alternatyvas. Tad jeigu pavyksta sujungti pakankamo galingumo saulės elektrinę su šilumos siurbliu oras-vanduo, pergalingas sprendimas jūsų rankose", - kalbėjo J. Kersnauskas.
Taip pat J. Kersnauskas priduria, kad šiuo metu, rinkos duomenimis, sparčiausiai auga šilumos siurblių oras-vanduo populiarumas. „Naujos statybos būstuose, kuriems priskiriamas A++ energinės klasės reikalavimas, kito sprendimo be oras-vanduo ar žemė-vanduo iš esmės ir negali būti, tačiau ir atsinaujinant šildymo sprendimą matomas didžiausias susidomėjimas būtent šilumos siurbliais".
Pasak „Geoverta“ projekto vadovo, jei lyginti aeroterminį ir geoterminį šildymą, jis mato vienareikšmišką atsakymą, kuris šildymo būdas yra ekonomiškesnis. „Vienareikšmiškai geoterminis šildymas. Jis yra efektyvesnis ir patikimesnis, o patikimumas - ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir t.t. Jeigu kalbėti procentais, galima drąsiai teigti, kad 20-25% geoterminis šildymas yra efektyvesnis negu siurblys oras-vanduo ir tai priklauso nuo sistemos galingumo. Jeigu namo kvadratūra yra didesnė (200, 300, 400 kv. m.), o tai yra prabangūs šiuolaikiniai namai, tai oras-vanduo sistemą efektyviai tokio dydžio name nebus lengva pritaikyti ir tai nebūtų racionalu, nes su tuo pačiu geoterminiu šildymu, mes žiemą galime šildytis, o vasarą galime vėsinti namus, jeigu turime gręžinius - sistema naudojama dvipusiškai. Ta pati galima daryti ir su aeroterminiu šildymu, jis irgi turi šildymo bei vėsinimo funkcijas, tačiau vėsinimas kainuos lygiai tiek pat, kiek žiemą šildytis", - savo įžvalgomis pasidalino „Geoverta“ vadovas.
Norint sutaupyti sąnaudų kaštus, pasak J. Kersnausko, reikia atkreipti dėmesį į būsto technines sąlygas - ir tai aktualu nepriklausomai nuo pasirinktos įrangos. „Grindinis šildymas arba efektyvesni radiatoriai, sandarūs langai, būsto šiluminė izoliacija - būtent į tai reiktų atkreipti dėmesį, jeigu lūkestis yra taupiai šildytis savo namus. Žinoma, visa tai reikalauja investicijų, tačiau tokie sprendimai yra ilgalaikiai ir anksčiau ar vėliau ateina momentas, kada jie pradeda atsipirkti. Atsinaujinant šildymo būdą ar modernizuojant būstą, taip pat galima gauti valstybės paramą, kuri padės sumažinti pradinės investicijos dydį".
Europos sąjunga iki 2050 m. užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro bei skatinama tapti aktyviu energetikos dalyviu - gaminančiu vartotoju. Naujai statybai nustatyti aukščiausi reikalavimai ir lėšos skiriamos modernizuoti senus būstus bei atsinaujinti šildymo sprendimus.
„Ignitis grupė“ produktų vadovo teigimu, Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai. „Ar šildymo srityje atsiras naujų radikalių technologinių sprendimų - sunku pasakyti. Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais. Taip pat noriu paminėti, kad, pavyzdžiui, „Ignitis“ jau keletą metų nebesiūlo dujinių katilų kaip šildymo sprendimo, atsižvelgiant į žaliąjį Europos kursą", - kalbėjo J. Kersnauskas.
tags: #ekonomiskas #patalpu #sildymas