Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su žemės sklypų statybomis Lietuvoje, įskaitant leidimus, projektus ir statybos reglamentus. Taip pat apžvelgsime dažniausiai užduodamus klausimus ir pateiksime paaiškinimus, kurie padės suprasti, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą ir gauti statybų leidimą.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80 m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų. Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą:
- Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.
- Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80 m².
- 100-200 m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80 m² be leidimo?
Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikalingas leidimas?
Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5 m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80 m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa, reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80 m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80 m² - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?
Šiltnamiai iki 80 m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi, ir kaime, ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3 m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1 ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikalingas leidimas?
Jeigu pirtelė yra iki 80 m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikalingas leidimas?
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50 m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- kurortą,
- Kuršių neriją,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- miestą,
- konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją,
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Sengirės fondas: gamtos išsaugojimas Lietuvoje
Idėja įsteigti fondą, skirtą išsaugoti senąsias Lietuvos girias, kilo pamačius aktyvų visuomenės susidomėjimą „Sengirės“ filmu. Iš šio uždirbtus pinigus, 60 tūkst. Tolimesnė fondo veikla remsis privačiai paaukotomis lėšomis, skiriamomis miško sklypų įsigijimui. Jau globojama virš 316 ha senųjų miškų su visa gyvybe juose.
Žemiau pateikiama lentelė su informacija apie keletą Sengirės fondo saugomų miškų:
Gerosios patirties istorija: paraiškos teikimas ir patarimai. Projekto koordinatorė Ilona Totoraitė.
| Miško pavadinimas | Plotas (ha) | Rajonas | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Laumenis | 16,46 | Pakruojo | Mišrus lapuotynas, zoologinis-botaninis draustinis |
| Ūtos | 12,1 | Varėnos | Kerpšilis, Ūlos kraštovaizdžio draustinis |
| Paalsuodės | 20,14 | Utenos | Pelkėtas, mišrus miškas, gausu buveinių |
| Vištytgirio | 16,4 | Vilkaviškio | Vištyčio regioninis parkas, botaninis-zoologinis draustinis |
| Skaistgirių | 9,1 | Kėdainių | Skaisti giria, rūšinė ir amžiaus įvairovė |
| Kaulakių ąžuolynas | 5,86 | Raseinių | Ąžuolai-senoliai, Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinis |
| Kapiniškių | 4,75 | Varėnos | Gili raguva, senas pušynas, Kapiniškių kraštovaizdžio draustinis |
| Pagraužės | 27,57 | Molėtų | Senas pušynas, Labanoro regioninis parkas |
| Rūstekonių Bajorkalnio | 21,39 | Jurbarko | Mišrus miškas, Panemunių regioninis parkas |
Sengirės fondas saugo ne tik miškus, bet ir juose gyvenančias retas ir nykstančias rūšis. Štai keletas jų:
- Uralinė pelėda
- Kurtinys
- Pilkoji meleta
- Juodasis gandras
- Korališkasis trapiadyglis
- Plačioji platužė
- Krokinis minkštenis
- Lūšis
Šie miškai yra svarbūs ne tik biologinei įvairovei, bet ir kultūros paveldui. Jie primena mums apie mūsų protėvių ryšį su gamta ir būtinybę ją saugoti ateities kartoms.