Žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.
Kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.
Kada reikalingi kadastriniai matavimai?
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- Prieš parduodant ar dovanojant sklypą.
- Planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus.
- Siekiant įteisinti statinius.
- Kilus ginčams su kaimynais.
- Kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Kadastriniai matavimai-geodeziniai matavimai ir Preliminarūs matavimai
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Mitai ir tikrovė apie kadastrinius matavimus
Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas - atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.
„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos - jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones. Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, - pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.
Ginčai dėl sklypų ribų
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Dokumentai, reikalingi kadastriniams matavimams
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- Sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.).
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas).
- Gretimų sklypų planai ir kt.
Kadastrinių matavimų eiga
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis. Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas.
Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT. Kaip teigiama pranešime, kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje.
NŽT ir matininkų veiklos priežiūra
2025 metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aktyviai vykdė matininkų, geodezininkų bei žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos priežiūrą. Per metus Tarnyba sulaukė 68 skundų iš gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų, daugiausia dėl matininkų darbo kokybės. Remiantis pateikta informacija, NŽT...
Klaidų taisymo mechanizmas
Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Teisiniai aspektai ir patarimai
Advokatė Loreta Selilionė „Dienos pjūvio“ laidoje kalbėjo, kad jei paaiškėja, kad jei jūsų statinys įsiterpia į sklypo ribą ir susitarti taikiai nepavyksta, teismai kiekvieną situaciją vertina individualiai. Vis tik, advokatė vertinimu, dažniausiai nutinka taip, kad dėl sklypų ribos neatitikimų lieka kalti patys turto savininkai, kurie tuo metu neatsižvelgė į ribų tikslumą ir pastatus statė nekreipdami į tai dėmesio.
Lietuvoje, pasak advokatės žmonės yra pakankamai principingi ir savo tiesą bando įrodyti iškart užsipuldami kaimyną ir keliaudami į teismą. Ji pasakoja, kad yra tekę matyti tokią bylą teisme, kai asmenys nesutarė dėl 2 centimetrų, net jei pastatas nebuvo pastatytas kaimyno sklypo teritorijoje.
L. Selilionė sako, kad šansų laimėti teisme, jei žinojote, kad jūsų sklypo ribos yra netikslios, yra menki. Be to, advokatės vertinimu, bandymas prašyti teismo pasigailėjimo, kad jūsų statinys nebūtų griaunamas, nes ten yra jūsų gyvenamoji vieta, taip pat gali neįtikinti.
Senaties terminas
Tiesa, advokatė L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais teisminėje praktikoje yra numatytas ir 10 metų ieškinio senaties terminas. Ji gyventojams primena, kad jei toks sklypas yra nuperkamas, visa tolimesnė atsakomybė tenka naujajam savininkui. Todėl advokatė rekomenduoja prieš perkant išsiaiškinti visą informaciją apie sklypą, jo ribas.
Išvados
NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto. Turėti aiškias sklypų ribas svarbu ne tik įsirengiant tvorą, statant namą ar garažą, bet ir parduodant tokį nekilnojamąjį turtą (NT).
tags: #e #teismas #kadastriniu #matavimu #tikslinimas