Vienas iš klausimų, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką - sutuoktinių turto padalijimas. Deja, bet kartais taip jau nutinka, kad susieję savo gyvenimus sutuoktiniai nusprendžia pasukti skirtingais keliais. Dažnu atveju tas pasukimas skirtingais keliais toli gražu nebūna taikus ir šviesus.
Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno jų asmeninį turtą. Be to, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas.
Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai. Kaip visiems yra žinoma - laikoma, kad sutuoktinių santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios. Kitaip tariant, nesant tam tikrų specialių aplinkybių, kiekvienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių tenka po ½ dalį dalintino bendro sutuoktinių turto. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas santuokos metu gavo kiekvienas iš sutuoktinių ar koks buvo jų veiklos pobūdis.
Tačiau iš patirties visi žinome, jog praktikoje tokių idealių sąlygų bei papildomų specialių aplinkybių pasitaiko labai dažnai, todėl ganėtinai retu atveju sutuoktinių santuokoje įgytas bendras turtas yra padalijamas į dvi lygias dalis.
SKYRYBOS II dalis. Turto dalinimas | Teisinėkonsultacija.lt
Nukrypimai nuo lygių dalių principo
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aplinkybes, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Minėtos papildomos specialios aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra įtvirtintos CK 3.123 straipsnyje. Šiame straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveikatos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis.
Sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas gali nukrypti nuo sutuokinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Svarbu pažymėti, kad civiliniame kodekse pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, jeigu jos yra teisiškai reikšmingos. Įstatymas taip pat nenustato konkretaus nukrypimo nuo lygių dalių principo masto - tai yra teismo diskrecija. Svarbu, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Teismų praktika
2025 m. gegužės mėn. LAT priėmė nutartį byloje Nr. Byloje ginčas kilo dėl vieno buto padalijimo - nuo lygių dalių buvo nukrypta tik šio konkretaus turto atžvilgiu. Ieškovas pareikštu ieškiniu butą prašė padalyti per pusę natūra, teigdamas, kad pats butu nesinaudos, nes gyvena kitur, tačiau savo dalimi leis naudotis šalių vaikams.
Teismai patenkino atsakovės prašymą: jai buvo priteistas visas butas, o ieškovui - kompensacija už 1/3 buto vertės. Svarbu tai, kad neištikimybė, kurią nurodė atsakovė, nebuvo laikyta pagrindu nukrypti nuo lygių dalių, tačiau lemiamais tapo kiti aspektai: atsakovė liko gyventi bute su trimis skirtingų lyčių mokyklinio amžiaus vaikais, kuriems reikia tinkamų gyvenimo sąlygų ir asmeninės erdvės. Tokiu būdu buvo siekiama ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų, susijusių su šalių bendravimu dėl buto naudojimo tvarkos bei jo išlaikymo, skiriant prioritetą vaikų interesams, t. y.
Nagrinėdamas šią bylą LAT pabrėžė, kad sutuoktinių turto padalijimas - tai tėvų, o ne vaikų turtinių klausimų sprendimas. Įprastai vaikų gerovė užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu - vaiko teisė į gyvenimo sąlygas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiama nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Tokiu būdu situaciją būtų galima spręsti, jeigu butas tarp šalių būtų dalijamas natūra. Svarbu tai, kad atsakovė įgijo ne tik teisę į butą, bet ir pareigą savo sąskaita grąžinti su butu susijusį banko kreditą. Tuo tarpu ieškovas buvo įpareigotas kiekvienam vaikui mokėti 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą.
Atsižvelgusi į visas aplinkybes, LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrįstai buvo nukrypta nuo lygių dalių principo - atsakovei paskirta didesnė dalis ginčo buto, o ieškovui priteista atitinkama kompensacija.
Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės
Išeitį iš tokių situacijų Jums siūlo įstatymas - sprendimas, tai pasinaudojimas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės institutu. Gyvenimiški santykiai dažnai susiklosto įvairiai, todėl ir bendroji dalinė turto nuosavybės teisė bei naudojimasis ja dažnai sukelia įvairių praktinių problemų.
Žemiau, nagrinėjamas tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip tinkamai atstovaujant, Kliento nuosavybės teisė yra užtikrinama išvengiant tolesnių ginčų ir nuostolių (bylos nr.: e2A-1075-324/2020). Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.
Nors turto padalijimas natūra yra siekiamybė, tačiau dažnai toks atidalijimas negali būti įgyvendintas, dėl konkrečių turto savybių. Viena iš tokių situacijų, tai šioje byloje susiklosčiusi situacija, kai Kliento bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas buvo būtent butas. Klientas, t.y. ieškovė, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo tinkamai naudotis savo buto dalimi ir negana to, buvo priversta spręsti papildomus ginčus atsiskaitymo dėl buto naudojimo klausimais.
Šioje byloje teismas pažymėjo, jog ,,teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tipiniai butai daugiabučiuose namuose negali būti atidalijami natūra’’. Akivaizdu, kad formuojamoje praktikoje akcentuojama, jog labai svarbu užtikrinti visų bendraturčių tinkamą nuosvybės teisės įgyvendinimą, nes galimybė laisvai naudotis savo nuosavybės teise yra viena fundamentaliausių asmens turimų teisių. el. 2014-09-10, Advokatas Paulius Gutauskas, advokatų kontoros „Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai“ partneris.
Santuokos nutraukimo būdai
Be abejo, vienas greičiausių ir paprasčiausių santuokos nutraukimo būdų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Tačiau, be jokios abejonės, toks būdas įmanomas tik tuomet, kai tarp sutuoktinių iš esmės nekyla ginčo dėl santuokos nutraukimo aplinkybių, auginamų nepilnamečių vaikų priežiūros bei jų išlaikymo, dalintino turto bei išlaikymo vienas kitam teikimo (jeigu toks yra būtinas ir reikalingas).
Be to, tokiu būdu santuoka gali būti nutraukta tik papildomai esant ir tokioms sąlygoms: i) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; ii) abu sutuoktiniai sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; iii) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Tik esant tokioms aukščiau įvardintoms sąlygoms santuoka tarp sutuoktinių gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Be to, teismas, savo sprendimu tokiu būdu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Kitas galimas santuokos nutraukimo būdas - ieškinio padavimas teismui, siekiant nutraukti santuoką dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Ne paslaptis yra tai, kad dažnu santuokos nutraukimo atveju vienas sutuoktinis kaltina kitą dėl santuokos iširimo, nelojalumo vienas kitam ar abipusės pagarbos stokojimo. Natūralu, kad tokiu metu sutuoktinių emocijos bei ambicijos pradeda imti viršų.
Tačiau prisimintina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) aiškiai numato, kokiu atveju vienas iš sutuoktinių yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, o būtent sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės.
Tuo tarpu nustatytos pagrindinės sutuoktinio pareigos yra tokios - lojalumo, tarpusavio pagalbos, pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos (CK 3.27 str., 3.30 str., 3.35 str.). Taigi, sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.
Tuo tarpu sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (3. 60 str. 1 d.). Svarbu pažymėti ir tai, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str. 2 d.).
Taip pat įstatyme yra nustatytos vadinamosios sutuoktinio kaltės prezumpcijos, t. y. sąlygos, kurioms esant daroma prielaida, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija ir yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis: i) yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; ii) yra neištikimas; iii) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; iiii) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Sutuoktiniams žinotina ir ta svarbi aplinkybė, jog paminėtas sutuoktinio kaltės prezumpcijas galima nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Kitaip tariant tokias, vienam iš sutuoktiniui, nepalankias aplinkybes jis turi galimybę paneigti, pateikiant teismui atitinkamus įrodymus, patvirtinančius, jog tokių aplinkybių iš tiesų nebuvo ir jos neegzistuoja.
Taip pat šioje vietoje bene svarbiausias momentas, dėl kurio ir kyla daugiausia ginčų, yra sutuoktinių bendro turto padalijimas.
Todėl siekiant tinkamai apginti savo teises bei turtinius ir neturtinius interesus rekomenduojame Jums į pagalbą pasitelkti kvalifikuotus teisės specialistus, kurie kompetetingai padės Jums išspręsti įvairius teisinius santuokos nutraukimo klausimus. Taip pat papildomą informaciją apie mūsų teikiamas teisines paslaugas rasite užsukę į internetinę svetainę adresu www.QedLaw.lt.