Šiame straipsnyje aptariami dviaukščiai mūriniai namai, statyti pagal 1974 m. Lietuvos TSR (LTS) projektus, ypač Kauno senamiesčio kontekste. Straipsnyje nagrinėjama Rotušės aikštės rytinėje pusėje esančių pastatų istorija, architektūra ir rekonstrukcijos.
Rotušės aikštės rytinės pusės apžvalga
Manoma, kad planuojant miestą, rytiniame aikštės pakraštyje buvo suformuotos penkios aikštės pusėn nukreiptos miestiečių posesijos. Prie aikštės išlikusių rūsių analizė atskleidžia čia buvus dvi 21-23 m pločio posesijas, vieną 14,5 m., dar dvi nėra aiškios, kadangi nežinoma pietinė kvartalo riba, tačiau vienos plotis apie 19,5 metro.
Nors rytiniame pakraštyje prie Rotušės aikštės esančio kvartalo užstatymas svarbus tyrinėjant miesto raidą, tačiau aštuntajame dešimtmetyje restauruojant pastatus archeologiniai tyrimai nebuvo atliekami. Archyvuose galima rasti kuklius archeologinių tyrimų duomenis, tarp jų užuominą apie buvusio, tačiau tuo metu jau išgriauto, rūsio likučius.
Randame duomenų apie šiuose namuose buvusią vandens tiekimo sistemą. Ją sudarydavo geležinėmis movomis tarpusavyje sujungtų medinių vamzdžių vandentiekis. Kaune jų buvo rasta dabartinės V. Kuzmos (buv. Panevėžio) gatvės šiaurinėje dalyje, per 1976 m. tyrimus. Mediniai vandentiekio vamzdžiai gulėjo ant neliestos žemės, įlesti apie 0,8 m nuo tuometinio paviršiaus. Vamzdžiai buvo pagaminti iš pušinių rąstų, sujungtų geležinėmis movomis. Šis gamybos būdas buvo žinomas visame Baltijos jūros regione. Paruoštų rąstų skersmuo apie 0,3 m, viduryje išgręžtos apie 8 cm skersmens kiaurymės. Tikslus rąstų ilgis nežinomas, jis turėjo siekti daugiau nei 4 metrus. Vandens tiekimo vamzdžių mova rasta ir prie Rotušės aikštės pastatų nr. 2 ir 3.
Pagal kitų miestų analogijas, šis vandentiekis galėtų būti datuojamas XVII a. pirmąja puse. Vandentiekis Kaune minimas jau 1568-aisiais siautusio maro metu, kuomet miestiečiai stengėsi slėptis namuose su įvestu vandentiekiu, Raginėje. Greičiausiai nuo Žaliakalnio šlaitų (nors neatmestina, kad ir iš šulinio kur nors šiaurinės Senamiesčio dalies senvagių rajone) buvo tiekiamas vanduo į kai kuriuos Rotušės aikštės namus.
Ankstyvą mūrinį kvartalo užstatymą liudija giliausiuose sluoksniuose randami plytų trupiniai. Nurodoma, kad šio kvartalo sklypai užstatyti mūriniais namais XVI a. antrojoje pusėje, o kai kur ir anksčiau. Teigiama, kad XVI a. pirmojoje pusėje visi kvartalo sklypai užstatyti pagal vienodą schemą: prie sklypo šiaurinio krašto stovėjęs pagrindinis ilgas korpusas, galu orientuotas į aikštę, o vakarinį kraštą užpildė trumpas korpusas.
Nesant tyrimų, daugiausia remiantis architektūrine rūsių fiksacija galima samprotauti apie užstatymą, tačiau trūksta duomenų apie atskirų pastatų ir detalių eiliškumą.
Konkretūs namai Rotušės aikštėje
Namas Rotušės a. 1
Mūrinį namą Rotušės a. 1 XVI a. I p. greičiausiai pastatydino Kauno vaitas Jurgis Pečiūga. Namo kompleksą sudarė pietiniame sklypo šone galu į aikštę stovėjęs didelis sandėlis su rūsiu ir Š pusėje pastatytas trumpas dviaukštis gyvenamas korpusas. Manoma, kad apie XVI a. vid. pristatytas ir trečias - kampinis korpusas. Per karą su Maskva XVII a. viduryje pastatai sugriauti. 1974-1978 pagal Ž.
Namas Rotušės a. 2
Namas Rotušės a. 2 stovi ilgame sklype. Vakarinis - paminklinis korpusas, ankštas kiemas dabar praplatėjęs šiaurinio korpuso, kurio likę tik rūsiai ir nužymėti kontūrai, sąskaita. XVI a. I p. sklypo šiauriniame šone, galu į aikštę sumūrytas ilgas stačiakampis trijų aukštų su rūsiais pastatas, jo pietų pusėje, prie aikštės paliktos jungtys dar vienam korpusui pristatyti. Rūsio medines perdangas laikė stulpai. Pietinės sienos viduje laiptukai iš rūsio vedė į II aukštą. XVI a. II p. ties aikšte pristatytas triaukštis gyvenamasis korpusas su įėjimu iš kiemo. XVII a. pr. rūsio sienos storintos - sumūrytos arkos, rėmusius perdangų sijų galus. Po karo su Maskva pastatas perstatytas į dviaukštį, gerokai praplatintas kiemo pusėn, su lygiu, juodai tinkuotu aikštės fasadu[11], 1976 m. dalinė rekonstrukcija atlikta pagal Ž.
Namas Rotušės a. 3
Manoma, namas seniausias visame kvartale yra Rotušės a. 3, statytas XVI a. pr. Šiauriniame sklypo šone sumūrytas stačiakampis, frontonu į aikštę, spėjama, triaukštis pastatas. Kiemo gilumoje prie posesijinės sienos glaudėsi dviaukštė oficina, koridoriumi sujungta su namu. Jos rūsys susisiekė su namo rūsiu. Restauruotas 1969-1976 pagal Ž.
Namas Rotušės a. 4
Namas Rotušės a. 4. Pastatytas XVI a. I p., greičiausiai, Kasparo Liubnerio lėšomis. Tai gotiško stačiakampio plano mūrinis namas - sandėlis su rūsiu. Vėliau priglaustas kitas korpusas. XVII a. I p. panaikinti rūsio laiptai iš aikštės ir įrengti nauji iš kiemo, kieme pristatyta oficina. Po karo perstatytas. 1959-1961 pagal architekto M. Kleino ir B. Janavičiaus projektą rekonstruotas ir įrengti nauji butai, atidengti I aukšto gotikiniai fasado fragmentai. 1976 pagal arch. A.
Namai Rotušės a. 5 ir 6
Manoma, kad namas Rotušės a. 5 pastatytas XVI a. pradžioje, XVI a. pabaigoje greta pagrindinio korpuso įterptas naujas pastatas ir priglaustas prie gretimo namo (Rotušės 6). Abiejų korpusų rūsius perdengė skliautais. Namas buvo didžiausias iš aplinkinių. Nukentėjo per karą su Maskva. 1959-1961 rekonstruotas pritaikant butams (M. Kleino ir B. Janavičiaus projektas), neišsaugant daugumos vertingų XVI-XVII a. elementų. 1976 pagal A.
Manoma, kad namą Rotušės a. 6 XVI a. viduryje arba II pusėje namą pastatydino stambus miško gaminių eksportininkas Hanusas Kopas. Namas minimas 1563 dokumente. 1604 namas labai sunykęs, pietinėje sklypo pusėje buvo gyvenamos patalpos, šiaurinėje - vaistinė, alaus darykla, arklidė. Po kampine dalimi buvo rūsys, dengtas medine perdanga. Per karą namas sugriautas, 1670 dalis namo suremontuota. 1959-1961 rekonstruotas (M. Kleino ir B. Janavičiaus projektas), neišsaugant daug vertingų XVI a. elementų.
Rotušės aikštės pietrytiniame kampe stovi du gana kuklios architektūrinės išraiškos pastatai nr. 5 ir nr. 6. Šiandien vizualiai tyrinėdami šiuos paveldo objektus negalime atsekti jų architektūrinės raidos. Tik namo nr. 5 šiaurinės dalies plytinis...
Namas Rotušės a. 1 stovi aikštės ir Vilniaus gatvės sankryžoje, priešais Arkikatedrą, pagrindiniais fasadais atgręžtas į vakarus (į Rotušės a.) ir į šiaurę (Vilniaus g.). Šio pastato tūrinė erdvinė struktūra kaip ir kitų aikštę supančių namų...
XVI a. pirmojoje pusėje tuometės Turgaus (dabar Rotušės) aikštės rytinės dalies antrosios posesijos šiauriniame šone buvo sumūrytas galu į aikštę atgręžtas namas su rūsiu. Daroma prielaida, kad pastatas galėjo būti...
Namas Rotušės a. 3 - seniausias mūrinis namas visame rytiniame aikštės kvartale. Šiaurinėje posesijos dalyje XVI a.
Apibendrinant, Rotušės aikštės pastatai yra svarbūs Kauno istorijos ir architektūros paminklai, liudijantys miesto raidą nuo XVI amžiaus iki šių dienų.