Šiuolaikinio gyvenamojo namo išskirtinumas yra sandarumas. Ši savybė padeda išsaugoti šilumą namuose ir tokiu būdu sutaupyti daugybę energijos. Tačiau lazda turi du galus. Itin didelis sandarumas praktiškai neleidžia patekti šviežiam orui į mūsų namus. Sandariame name natūrali oro apykaita praktiškai nevyksta, o įrengus paprastą priverstinį vėdinimą ar vėdinant per langus neišvengsime energijos praradimo.
Namai - tai aplinka, kurioje norime jaustis iš tiesų patogiai ir saugiai, todėl tinkamas mikroklimatas namuose yra vienas svarbiausių dalykų. Geras namų mikroklimatas - tai ne tik tinkama patalpų temperatūra, bet ir oro kokybė bei drėgnumas, taip pat akustinė aplinka, apšvietimas ir t. t. Nepalankus namų mikroklimatas gali būti daugelio ūminių ir lėtinių ligų priežastis, mažinanti žmogaus darbingumą ir trukdanti tinkamai pailsėti.
Vėdinimo sistemos su rekuperacija
Tik vėdinimo sistemos su rekuperatoriais leidžia ir iš dalies išsaugoti šilumą būste, ir sukurti tinkamą patalpų mikroklimatą. Rekuperatorius yra tarsi šiuolaikinės vėdinimo sistemos širdis - tai vėdinimo prietaisas, kuris panaudoja iš patalpos ištraukiamąjį šiltą orą į patalpą tiekiamajam šaltam orui sušildyti. Tokiu būdu sukuriama vidaus patalpų oro apykaita (tiekiamas šviežias oras ir pašalinamas blogas oras) neprarandant arba beveik neprarandant vidaus oro temperatūros.
Šiuolaikinės vėdinimo sistemos su rekuperacija veikimo gyvenamajame name pavyzdys.
Pasak Rolando Grikšo, žmonės, kurie statosi naują namą, turėtų galvoti ne tik apie tai, kad namas atitiktų reikalavimus, bet pirmiausia ir apie savo sveikatą. „Todėl pirmiausia turime atsakyti sau į klausimą: ar mums reikia tik „popieriaus“ - pastatą leidžiančio įregistruoti energinio naudingumo sertifikato, ar mums reikia šviežio oro namuose. Gerai suprojektuota ir įrengta vėdinimo sistema svariai prisideda prie tinkamo mikroklimato sukūrimo namuose. Patalpų oro kokybė yra vienas svarbiausių veiksnių, nes ji tiesiogiai veikia mūsų savijautą ir sveikatą, tačiau ją pajusti nėra taip paprasta.
Šiuolaikiniai automatizuoti vėdinimo sistemų sprendimai leidžia pasiekti tinkamiausius žmogaus sveikatai patalpų oro rodiklius, juos pritaikyti individualiems poreikiams - sistemos darbą galima programuoti pagal žmonių gyvenimo režimą ir poreikius, o pažangesnės sistemos pačios įsimena šeimininkų įpročius ir vėliau veikia pagal juos. „Žinoma, tam reikia parinkti teisingus rekuperatorius. Pavyzdžiui, entalpiniai rekuperatoriai iš drėgnų patalpų (vonios kambario) ištraukiamo oro neišmeta į lauką. Drėgnas oras pirmiausia sugrąžinamas į rekuperatorių ir drėgmė panaudojama kitų patalpų orui drėkinti. Tokio rekuperatorius veikimo principas paremtas fizikos dėsniu, tad namuose visada palaikoma 50 proc.
Tačiau jeigu namuose yra poilsio zona - baseinas ar pirtis, entalpinis rekuperatorius netiks, nes iš tokių patalpų reikia drėgmę šalinti nuolat. Todėl, parenkant rekuperatorių, reikia kiekvienu konkrečiu atveju žiūrėti, kokios yra patalpos ir kam jos skirtos. Įrengiant vėdinimo sistemą svarbu, kad sistema būtų tinkamai suprojektuota - parinktas efektyvus vėdinimo įrenginys, numatyti triukšmo slopintuvai, suprojektuoti tinkamo dydžio oro tiekimo ir ištraukimo ortakiai, teisingai parinktos šviežio lauko ir iš patalpų ištraukiamojo oro išmetimo vietos. Tinkamai suprojektuota ir įrengta vėdinimo sistema yra energiškai efektyvi, begarsė, užtikrina sveiką mikroklimatą pastate.
Paprastai gyvenamiesiems namams pakanka vėdinimo įrenginių, kurių tiekiamojo oro srautas yra nuo 150 m³/val. iki 1000 m³/val. Specialistai rekomenduoja geriau rinktis šiek tiek galingesnį įrenginį, nei reikia būstui. Pavyzdžiui, įrenginys, kuris didžiąją laiko dalį dirbs 50 proc.
Rekuperatorių tipai
Šiuolaikinėse vėdinimo sistemose naudojami įvairių konstrukcijų rekuperatoriai. Nors visi jie atlieka tą pačią funkciją, skirtingais atvejais gali būti svarbu pasirinkti vienos ar kitos konstrukcijos įrenginį.
Pasak eksperto, visi šiuo metu rinkoje siūlomi rekuperatoriai pagal šilumokaičio tipą yra dviejų pagrindinių rūšių.
Plokštelinis šilumokaitis
Plokštelinis šilumokaitis sudarytas iš plokštelių, per kurias eina oro srautai. Iš patalpų ventiliatorių ištraukiamas šiltas oras įšildo plokšteles, o iš lauko į patalpas tiekiamas šaltas oras, eidamas per įšilusias plokšteles, sušyla. Šiame šilumokaityje iš patalpų išeinantis ir į patalpas patenkantis oras sąlyčio neturi.
Entalpinio šilumokaičio plokštelės pagamintos iš specialios membranos,kuri praleidžia drėgmę viena kryptimi. Todėl prieš plokštelinį šilumokaitį montuojamas papildomas elektrinis oro šildytuvas, kuris pašildo iš lauko tiekiamą orą ir tokiu būdu apsaugo šilumokaitį nuo apledėjimo ir sugadinimo.
Plokšteliniai šilumokaičiai dar skirstomi į paprastus, skirtus šilumai atgauti, ir entalpinius, skirtus atgauti ir šilumai, ir drėgmei. Šie šilumokaičiai yra šiek tiek brangesni.
Pavyzdžiui, žiemą esant -10 °C, lauko oras jau savaime sausėja. Be to, jis papildomai pašildomas elektros šildytuvu ir dar sušyla šilumokaityje. Susidėjus šiems veiksniams, oras patalpoje gali išsausėti iki 18-20 proc. drėgnumo, o esant tokiam sausam orui net mediniai baldai pradeda trūkinėti, ką jau kalbėti apie žmogaus nosies gleivinę ir odą. Tokiu atveju belieka papildomai drėkinti namus oro drėkintuvais, bet didžioji dauguma drėkintuvų naudoja itin daug elektros energijos.
Tiesa, entalpinio plokštelinio šilumokaičio naudingumo koeficientas yra maždaug 10 proc. mažesnis nei paprasto plokštelinio šilumokaičio - jis svyruoja nuo 82 iki 86 proc.
Rotacinis šilumokaitis
Rotacinis šilumokaitis turi besisukantį elementą - būgną, kuris, sukdamasis tarp šalto ir šilto oro srautų, panaudoja iš patalpų ištraukiamą šilumą į patalpas įeinančiam šaltam orui sušildyti. Tai šiek tiek sudėtingesnis įrenginys, nes jis turi papildomą elektros variklį ir besisukančių detalių: guolį, ašį, dirželį, tad čia ir gedimų gali pasitaikyti dažniau.
Rotacinio šilumokaičio veikimo principas.
Rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra mažesnis, tačiau pagrindinis jų privalumas tas, kad šie šilumokaičiai dėl sukimosi efekto gali veikti ypač žemose temperatūrose. Daug daugiau drėgmės galime atgauti naudodami rotacinius entalpinius-sorbcinius šilumogražius. Jų drėgmės regeneravimo ir sulaikymo efektyvumas siekia net 90 %.
Lietuva yra gan atšiaurioje klimato zonoje, tad renkantis rekuperatorių reikėtų į tai atsižvelgti. Tačiau A. Naumovas sako, kad didžioji dauguma buitinių rekuperatorių projektuojami taip, kad galėtų veikti iki -20 °C. „Tačiau klimatas šyla ir dažniausiai per žiemą būna vos kelios dienos, kai laikosi didieji šalčiai“, - šypteli specialistas.
Nors vieno atsakymo, kokio tipo rekuperatorių pasirinkti, nėra, tačiau, A. Vėdinimo sistemos sparčiai tobulėja - kasmet atsiranda vis naujų technologinių sprendimų. Pavyzdžiui, naujausios kartos reguliuojamų oro srautų rekuperatoriai gali veikti be pašildymo iki -19 °C, o tai reiškia gerokai mažesnes energijos sąnaudas. Galima sakyti, tai yra savotiškas plokštelinio ir rotacinio šilumokaičio hibridas. Jo naudingumo koeficientas yra kaip plokštelinio, o neužšąla jis panašiai kaip rotacinis.
Zoninis vėdinimas
„Zoninis valdymas - dar viena labai naudinga funkcija, kuri gali labai padidinti vėdinimo sistemos efektyvumą. Esame įsitikinę, kad per artimiausią dešimtmetį visi rekuperatorių gamintojai pasuks būtent šita kryptimi“, - mano A. Įrenginys, turintis zoninio valdymo funkciją, stebi informaciją, gaunamą iš CO2, temperatūros ir drėgmės daviklių, sumontuotų visuose namo kambariuose.
Zoninio patalpų vėdinimo galimybės demonstraciniame stende.
Vėdinimo įrenginys analizuoja informaciją iš daviklių ir, pavyzdžiui, pajutęs, kad viename kambaryje padidėjo CO2 koncentracija, į jį pradeda tiekti daugiau oro. Dirbtinis intelektas taip pat analizuoja CO2 judėjimo kreivę, pagal kurią gali nuspėti, kurį kambarį kuriuo laiku vėdinti. Pavyzdžiui, naktį toks įrenginys vėdins tik jūsų miegamąjį, bet pristabdys vėdinimą kituose kambariuose. Be to, miegamąjį jis pradės vėdinti šiek tiek anksčiau, nei jūs einate miegoti. Dieną, kai nieko nėra namuose, sistema dirbs minimaliu režimu, bet tuo metu, kai jūs paprastai grįžtate iš darbo, įsijungs vėdinimas svetainėje.
„Tokia išmanioji, dirbtinį intelektą turinti sistema gali padidinti bendrą vėdinimo sistemos efektyvumą apie 50 proc. Praktiškai su rekuperatoriumi, turinčiu zoninio valdymo funkciją, galime išvėdinti dvigubai didesnį namą nei su tokios pačios galios rekuperatoriumi be jo. O jeigu dar sujungtume šią sistemą su išmaniojo namo sistema, galimybės būtų beribės“, - sako A.
Naujausios kartos vėdinimo įrenginiai taip pat yra patogiai valdomi - gali būti valdomi tiek pulteliu, tiek mobiliąja programėle. Pavyzdžiui, atsidaręs programėlę gali matyti, kur ir kokio stiprumo oro srautai šiuo metu nukreipti, juos reguliuoti, nustatyti pageidaujamą oro drėgmę, kurti įvairias programas. Kartais, kai reikia tiesiog greitai išvėdinti šias patalpas, tai daug patogiau, nei knaisiotis programėlėje“, - sako specialistas.
Pasak A. Naumovo, yra daug pavyzdžių, kai bandymai sutaupyti įsirengiant pigesnes vėdinimo sistemas baigėsi dar didesnėmis išlaidomis. Pavyzdžiui, norint vėliau įrengti papildomus CO2 daviklius namuose, už kiekvieną daviklį reikės sumokėti apie 200 Eur, o į sistemą integruoti oro drėkintuvą atsieis dar porą tūkstančių. „Žinoma, kiekvienas atvejis yra labai individualus. Reikia būtinai atsižvelgti į pastato architektūrą, kartais vienas ar keli vitrininiai langas į pietus gali smarkiai trukdyti sukurti tinkamą mikroklimatą namuose. Tad kartais rekomenduojame pirmiausia tiesiog įrengti žaliuzes ant langų“, - šypsosi A.
Naujausios kartos rekuperatoriai gali būti valdomi tiek valdymo pulteliu, tiek mobiliąja programėle bet kokiame mobiliajame įrenginyje.
Svarbūs parametrai renkantis rekuperatorių
- Garso lygis. Jis matuojamas decibelais - kuo mažiau decibelų, tuo tyliau įrenginys veiks. Tačiau garso lygis neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis rekuperatorių, nes tylus prietaisas nebūtinai bus našus. Siekiant išvengti triukšmo namuose, rekuperatoriai paprastai montuojami šildomose techninėse patalpose: katilinėse, drabužinėse, sandėliukuose ir pan.
- Našumas. Parametras matuojamas m³/val. ir nusako, kiek šviežio ir pašildyto reikiamo slėgio oro prietaisas galės patiekti. Todėl prietaiso aprašyme paprastai nurodomas ir slėgis paskaliais (Pa).
- Naudingumo koeficientas. Šis parametras nurodo, kokį procentą šilumos įrenginys sugebės grąžinti iš ištraukiamojo patalpų oro. Skirtingų rekuperatorių naudingumo koeficientas gali skirti dešimtimis procentų. Kuo didesnis naudingumo koeficientas, tuo mažiau šilumos įrenginys praras tiekdamas orą į vidų ir tuo rečiau ir trumpiau jam reikės jungti papildomus šildytuvus.
- Papildomų elektrinių šildytuvų galia. Tai svarbus parametras, nes nuo jo priklausys, kiek elektros energijos rekuperatorius suvartos.
Ortakių sistemos planavimas
Geriausiai vėdinimo sistemos ortakių sistemą planuoti dar projektuojant pastatą. Tokiu atveju ortakiai gali būti paslepiami virš lubų, kuriose patogu įrengti ir difuzorius šviežiam orui tiekti ir ištraukti. Ortakiai gali būti plieniniai arba plastikiniai, apvalūs arba stačiakampiai, vientisi lankstūs plastikiniai arba aliumininiai. „Šiuo metu populiariausias sprendimas - lankstūs plastikiniai ortakiai. Jie yra mažesnio skersmens, virš lubų jų galima išvedžioti daugiau. Taip sutaupomas ir lubų aukštis, be to, per juos mažiau nei per skardinius ortakius sklinda garsas“, - sako A. Naumovas.
Pasak specialisto, paprastai gyvenamajame name ortakių sistema projektuojama tokiu principu, kad šviežias oras tiekiamas ten, kur jis turi būti švariausias - į miegamuosius ir svetainę, o šalinamas iš tų zonų, kur oras yra drėgniausias ir gali būti užterštas kvapais - iš sanitarinių mazgų, sandėliukų, tambūro ir virtuvės. Ventiliaciniai plyšiai paprastai paliekami po durimis, o prireikus, pavyzdžiui, jei durys yra su poslenksčiais, gali būti įrengiamos garso nepraleidžiančios ventiliacijos angos po durimis arba sienose.
Kai kuriais atvejais gartraukis jungiamas į bendrą rekuperacijos sistemą, tačiau tokiu atveju jame turi būti ir riebalų surinkimo filtras, ir dar vienas papildomas filtras, apsaugantis ortakių vamzdyną nuo užteršimo riebalais ir dulkėmis. Tokie gartraukiai turi aktyviosios anglies filtrą, kuris surenka visus kvapus ir išfiltruotą orą tuoj pat sugrąžina į patalpą.
Filtrai ir difuzoriai
Kartu su ortakiais taip pat turi būti montuojami triukšmo slopintuvai, ortakių sistemos filtrai, ventiliaciniai kaminėliai ir difuzoriai. Vėdinimo sistemos difuzorius galima rinktis įvairaus dizaino, nes jie bus matomi namų interjere - būtent per šiuos įrenginius bus tiekiamas ir šalinamas oras. Reguliuojamais difuzoriais taip pat galima reguliuoti tiekiamojo oro srautus. Netinkamai veikiantys nešvarūs difuzoriai gali trukdyti pašalinti perteklinę drėgmę namuose ir padidinti rekuperatoriaus ventiliatorių apkrovą ir taip sutrumpinti įrenginio naudojimo laiką.
Filtrai - dar viena svarbi vėdinimo sistemos dalis. Pirmiausia filtrai apsaugo rekuperatorių nuo šilumokaičio užteršimo. Filtrai iš išorės patenkančio šviežio oro pašalina įvairius teršalus, kietąsias daleles ir kvapus. Tai, kaip dažnai teks keisti rekuperatoriaus filtrus, priklauso nuo aplinkos oro užterštumo ir filtro tankumo. Pavyzdžiui, gyvenant šalia judrių kelių ar transporto mazgų, filtrus teks keisti mažiausiai du kartus per metus. Gyvenant užterštose gyvenvietėse, ypač tankius filtrus gali tekti keisti ir kas du mėnesius.
Pasak A. Naumovo, jeigu filtrai visada keičiami laiku, tai rekuperatoriaus šilumokaitis ir po 20 metų atrodys kaip naujas. „Filtrų keitimas - pagrindinė rekuperatoriaus priežiūros sudedamoji dalis, kurią lengvai gali atlikti pats šeimininkas. Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei žmogus serga kvėpavimo takų ligomis, gali būti naudojami smulkiųjų dalelių filtrai HEPA. Šių klasių filtrai, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, gali būti komplektuojami skirtingomis kombinacijomis.
Paskutiniu metu įsigaliojo naujas ISO 16890 standartas, kuris filtrus klasifikuoja pagal tai, kiek procentų ir kokio dydžio kietųjų dalelių jie sugeba sulaikyti per numatytą laiko tarpą. Kietosios dalelės - PM (angl. Particulate Matter). Kuo mažesnės kietosios dalelės, tuo jos pavojingesnės žmogaus sveikatai. Žymėjimas simboliais PM ant oro filtro reiškia, kokio dydžio kietąsias daleles filtras gali sugauti. Skaičius prie PM žymi dalelių dydį mikronais:PM10 - 10 μm, PM2,5 - 2,5 μm ir PM1 - 1 μm. Išmetamosios automobilių dujos gali būti nu...
tags: #dvibucio #namo #automobiliu #kiekis