Lietuvos dvarai tampa vis didesniu traukos centru lankytojams. Dvarai Lietuvoje jau seniai nebėra ta vieta, kurioje galima apsilankyti tik kaip muziejuje. Jie modernėja ir prisitaiko prie visuomenės poreikių - juose rengiamos įvairios šventės, parodos, koncertai, teatralizuoti pasirodymai.
Vienas iš tokių pavyzdžių - Alytaus rajone, Dvarčėnų kaime, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba - „Dvarčėnų dvaras“. Tai puiki galimybė pailsėti atokiame gamtos prieglobstyje. Dvaras pastatytas ant Suvingio ežero kranto. Čia Jūsų laukia jaukumas ir ramybė. Dvare laukia jaukūs ir moderniai įrengti kambariai su langais į ežero pusę. Čia taip pat lauks pirties malonumai bei pramoginė žvejyba.
Lietuvos regionų žemėlapis
Nuo grūdinių kultūrų iki kaimo turizmo
„Mintis užsiimti kaimo turizmu kilo jau seniai, dar 2003 metais. Norėjau daugiau dirbti su žmonėmis, sukurti tokią aplinką, kuri leistų jiems pailsėti, atsigauti po įtemptų darbų“, - pasakojimą pradeda E.Blažauskas.
Vietoje, kur dabar įsikūrusi jo kaimo turizmo sodyba, anksčiau buvo laukai, kuriuose E.Blažauskas augino grūdines kultūras. Tačiau ši veikla buvo nuostolinga - ūkininkas neturėjo nuosavos technikos, o nuomuotis brangiai kainavo.
Daug keliaudamas vyras įsitikino, kad Lietuvoje yra mažai poilsio vietų. Iš kitų šalių parsivežęs daug įspūdžių ir idėjų, jis nusprendė įkurti savo kaimo turizmo sodybą.
Šeimos verslas ir kaimo turizmo sezoniškumas
Šiandien „Dvarčėnų dvare“ pluša visa E.Blažausko šeima. Žmona bendrauja su svečiais, o jis pats prižiūri sodybą ir idėjų įgyvendinimą. Iš pradžių su svečiais bandė dirbti abu, tačiau vėliau suprato, kad tik dubliuoja vienas kito darbą. Net vaikai, stebėdami į sodybos veiklą pasinėrusius tėvus, dažnai pasisiūlo padėti, pavyzdžiui, nupjauti veją.
Nors, kaip sako pats E.Blažauskas, kaimo turizmo sektoriuje labai ryškus sezoniškumas - aktyvus sezonas trunka vos apie 100 dienų, - tačiau intensyviai dirbama visus metus. Netgi šaltuoju metų laiku į kaimo turizmo sodybą atvyksta įmonės ar pavieniai asmenys - jie mėgaujasi pirtimi, kubilu, žvejoja šalia esančiame ežere.
Pats vyras juokauja, kad ši vasara - pirmoji po aštuonerių metų pertraukos, kada jis su šeima kelioms dienoms buvo ištrūkęs pailsėti į Nidą.
Vyras mato šviesias kaimo turizmo perspektyvas. „Lietuvoje daug lankytinų, gražių vietų, tad sparčiai populiarėja ir vietinis turizmas. Užsienio turistus pritraukti kiek sunkiau, tačiau tikiu, kad ir čia situacija gerės“, - sako E.Blažauskas, kurio sodyboje jau šiandien lankosi ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio šalių.
Europos Sąjungos parama
Pirmąkart E.Blažauskas paramos kreipėsi 2005 metais. Už gautas lėšas buvo pastatyti pirmieji sodybos pastatai: dvaras ir poilsio namelis, įrengta konferencijų salė, pradėtos teikti maitinimo paslaugos.
Antrąkart E.Blažauskas kreipėsi paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Paramos lėšomis įrengė lauko baseiną, lauko teniso kortus, pėsčiųjų takus, papildomus dviviečius numerius. Vyras turi dar daug idėjų, kaip galėtų patobulinti savo sodybą, tad paramos ketina kreiptis ir ateityje.
Per visą paramos teikimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ patvirtinti 355 projektai. Jiems įgyvendinti skirta 41,9 mln. eurų paramos lėšų, iš jų 38,9 mln. eurų jau išmokėta.
Kaimo turizmo sodyba "Svajonių Dvaras"
Kiti Lietuvos dvarai ir jų unikalumas
Be „Dvarčėnų dvaro“, Lietuvoje yra ir daugiau įspūdingų dvarų, kurie siūlo įvairias paslaugas ir pramogas:
- Pakruojo dvaras - didelis dvaro kompleksas, kuriame veikia viešbutis, restoranas, organizuojami įvairūs renginiai.
- Bistrampolio dvaras - dvaras, kuriame veikia viešbutis, restoranas, koncertinė salė, sporto aikštynas ir SPA centras.
- Grafo Zubovo dvaras - dvaras su viešbučiu, restoranu ir SPA paslaugomis.
- Paliesiaus dvaras - dvaras su fizinio krūvio terapijos klinika, viešbučiu, restoranu ir mini SPA.
- Taujėnų dvaras - dvaras su angliškuoju parku, golfo aikštynu ir galimybe pasimėgauti dvariškomis pramogomis.
- Raudondvario pilies dvaras - dvaras su pilies rūmais, arklidėmis, ledaine, oranžerija ir įvairiais kultūriniais renginiais.
Šie dvarai modernėja ir prisitaiko prie visuomenės poreikių, siūlydami įvairias paslaugas ir pramogas. Daugelyje galima ir apsistoti, poilsis dvaruose jau nieko nenustebins.
Turizmo verslo misijos ir edukacinės programos Dzūkijoje
Valstybinis turizmo departamentas (VTD), vykdydamas pažintinių turų į penkis Lietuvos regionus projektą „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas“, užsuko į Dzūkijos kraštą. Pažintinis turas Dzūkijoje subūrė vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, konferencijų ir renginių organizatorius, vietos turizmo informacijos centrų, žiniasklaidos atstovus.
Jie ne tik aplankė daugybę naujų ar atnaujintų turistinių objektų šiame Lietuvos etniniame regione, bet ir dalyvavo ir edukacinėse programose, kurias gali užsisakyti visi norintieji prasmingai praleisti laiką.
Gruodžio 7 d. turizmo verslo kontaktų mugėje, kuri vyko kaimo turizmo sodyboje „Dvarčėnų dvaras", Alytaus, Lazdijų ir Birštono turizmo informacijos centrai pristatė pranešimus, o savo paslaugas kelionių organizatoriams „pardavinėjo" turizmo verslo atstovai: nuotykių parkas „Tarzanija", Alytaus rajono kaimo turizmo sodybų „Pas Algirdą", „Po uosiu", „Dvarčėnų dvaras" savininkai, edukacines programas siūlė Alytaus kraštotyros muziejus, VšĮ „Žaliasis lankas", indėnišką edukacinę programą pristatanti turistinė stovykla Meškasalyje ir kiti Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Birštono ir Druskininkų verslininkai.
Po kontaktų mugės svečiai aplankė Dauguose neseniai atnaujintą irklavimo bazę ir jos svečių namus. Pagrindinėje ir gražiausioje Alytaus krašto rekreacinėje zonoje įsikūrę apgyvendinimo įstaigos mielai priima poilsiautojus ir siūlo vis naujų vandens pramogų ir įvairių paslaugų.
Apibendrinant, „Dvarčėnų dvaras“ ir kiti Lietuvos dvarai sėkmingai prisitaiko prie besikeičiančių turistų poreikių, siūlydami ne tik nakvynę, bet ir įvairias pramogas, kultūrinius renginius bei edukacines programas. Tai skatina vietinį turizmą ir prisideda prie kaimo plėtros.