Pastaruoju metu vis dažniau susimąstoma apie patalpų vėdinimo svarbą. Patalpas vėdinti būtina, kadangi nuo patalpos oro kokybės priklauso joje esančių žmonių savijauta, sveikata bei darbingumas. Neiðspræstas vëdimas ir prastas oras darbo vietose tiesiogiai susijæ su þemu darbo produktyvumu, nesugebëjimu sutelkti dëmesá, nemiga, galvos skausmu ir bloga nuotaika.
Tam, kad oras patalpoje bûtø ðvarus ir kokybiðkas, jis neturi uþsistovëti, todël bûtina blogà orà ðalinti, o á patalpà paduoti ðvieþià. Gyvenamosiose patalpose oras turi bûti pakeièiamas maþdaug kas keturias valandas, o mokyklose, darþeliuose bei panaðiose ástaigose oras turëtø keistis tiek daþnai, kad anglies dvideginio koncentracija jame nevirðytø higienos normø. Blogai vëdinamos patalpos rodiklis yra CO2 koncentracija ore. Kai ji virðija 1000 ppm, þmogus pradeda jausti diskomfortà, atsiranda aukðèiau iðvardinti nemalonûs pojûèiai. Be to, blogai vëdinamose patalpose tvyro ir kitos þalingos dujos bei medþiagos. Tai þmogaus organizmo iðskiriami metaboliniai produktai, tokie kaip sieros vandenilis, amoniakas, indolas, lakiosios riebiosios rûgðtys, ávairûs mikroorganizmai ir virusai.
Blogai vëdinamos patalpos ore rasime ir medþiagø, kurias iðskiria baldai, daþai, sintetinës dangos, buitinë technika ir pan.: mechaninës dulkës, ávairûs kenksmingi aerozoliai, kvapai, neigiami jonai ir kt. Projektuojant vëdinimo sistemas, yra numatoma, jog þmogui vidutiniðkai reikia tiekti apie 36 m3/h oro. Taèiau faktiðkai esant fiziðkai neaktyvioje bûklëje, vaikas ar paauglys sunaudoja 5-8m3/h, suaugæs sunaudoja apie 7-12m3/h, virtuvës gartraukis reikalauja daugiau 600m3/h oro, sanitarinis mazgas iki 120 m3/h. Suprantama, kad per natûralius kanalus bei nesandarumus reikiamo oro kiekio uþtikrinti neámanoma.
Pagal Europos Sąjungos Pastatų energetinio efektyvumo direktyvą nuo 2016 m. visi nauji namai pagal savo energinį naudingumą turi atitikti A klasę, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai privalės būti beveik nulinės energijos (A++ klasės). Nauji būstai jau parduodami su rekuperacine vėdinimo sistema.
Natūralus ir mechaninis vėdinimas
Vėdinant natūraliai, oras cirkuliuoja per atidarytus langus, orlaides, ventiliacines angas, duris bei ávairius plyðius languose, duryse ir kt. Natûrali oro kaita vyksta dël slëgio skirtumø, kuriuos lemia temperatûrø skirtumai patalpos iðorëje ir viduje. Jeigu patalpoje temperatûra yra aukðtesnë uþ aplinkos orà, ðiltas oras kildamas á virðø pasiðalina per ventiliacines angas arba langus. Á þemutinæ patalpos dalá oras skverbiasi ið lauko. Taip vyksta natûrali oro cirkuliacija gyvenamosiose patalpose ðaltuoju metø periodu.
Taèiau tai yra visiðkai neekonomiðka, nes be reikalo eikvojama ðiluma, á patalpas ið lauko patenka triukðmas, dulkës, be to, nëra visuomet saugu laikyti langus pravertus, todël, norime to ar nenorime, langus po kurio laiko turime uþdaryti. Kitas natûralaus vëdinimo trûkumas yra tas, kad ðiltuoju metø laiku, kai patalpø oro temperatûra yra þemesnë arba vienoda su iðorës temperatûra, oro cirkuliacija vyksta atvirkðtiniu bûdu arba visai nevyksta. Reikëtø paminëti, kad ràstiniuose namuose ventiliacija vyksta natûraliai, nes kvëpuoja pats medis, taèiau pakankamas ðvieþio oro kiekis nëra uþtikrinamas. Kito tipo (skydiniuose, karkasiniuose) mediniuose namuose vëdinimas yra tiesiog bûtinas.
Mechaninė vėdinimo sistema susideda iš ortakių, sklendžių, triukšmo slopintuvų, grotelių arba difuzorių, bei vėdinimo įrenginio. Taupyti energiją padeda ir programuojama valdymo automatika. Sistema - švari, nes tai antistatiniai ortakiai ir juose nesikaupia dulkės. Oro šalinimo zonos, kuriose pašalinama perteklinė drėgmė, kvapai, dulkės.
Rekuperacinės sistemos
Mechaninës rekuperaciniu principu veikianèios sistemos yra efektyvios, taèiau ne visada tikslinga jas diegti. Sistema yra gana sudëtinga, reikia á kiekvienà patalpà pravesti ortakius, árengti pakabinamas lubas bei spræsti interjero klausimus. Nusprendus rekonstruoti pastatà, to ávykdyti daþnai neámanoma. Rekuperaciniu principu veikianti sistema paduoda ir iðtraukia subalansuotà kieká oro; vadinasi, tolygiai vëdinamos visos patalpos, t.y. ir tos, kur tam tikru metu vëdinimo visai nereikia arba patalpos yra tuðèios. Todël, nors ir teigiama, kad rekuperacinës sistemos taupo energijà, gràþindamos dalá ðilumos á ðvieþià tiekiamà orà, tuo pat metu jos daþnai eikvoja energijà bereikalingam vëdinimui.
Todėl greičiau užsiteršia filtrai, o jų keitimas didina sistemos eksploatavimo kainą. Be to, galutiniam oro paðildymui vis tiek naudojama brangi elektros energija, arba naudojama katilo energija. Þinoma, yra galimybë kiekvienà patalpà vëdinti individualiai, bet tokia áranga dar labiau didina investicijà,. Patrauklu, kad tiekiamà orà galima filtruoti, tiekti paðildytà ar atvësintà, taèiau aplamai rekuperacinës sistemos árengimas ir eksploatacija yra brangu. Pavyzdþiui, paprasèiausios konfigûracijos sistemos 200m² ploto gyvenamajam namui kaina su rekuperatoriumi prasideda nuo 15 000 Lt, o árenginiai uþima daug vietos.
Tokios sistemos efektyvesnës dideliuose komercinio tipo pastatuose, kuriuose visos patalpos eksploatuojamos numatytu intensyvumu ir laiko reþimu. Gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, vaikø darþeliuose, vieðbuèiuose, ligoninëse rekuperaciniø sistemø árengimas nëra efektyvus, nes atskiras patalpas èia daþnai reikia vëdinti skirtingu intensyvumu, ir ði sistema klientui tampa nepatraukli. Staigiai iðaugus kai kuriose patalpose ðvieþio oro poreikiui (kûrenant þidiná, ájungus gartrauká, susirinkus pilnai auditorijai þmoniø, ir pan.) rekuperacinë sistema ðios problemos iðspræsti nebegali, kadangi tiekia ir iðtraukia subalansuotà oro kieká. Iðkyla problema: kur gauti papildomà oro kieká? Þinoma, staiga iðaugæs oro poreikis bus kaþkokiu bûdu patenkintas jis pritekës per natûralius oro ðalinimo kanalus, ventiliacijos ðachtas, t.y. per tas vietas, pro kur jis turëtø bûti iðtraukiamas.
Susidûrus su ðiomis problemoms, atsiranda bûtinybë turëti lanksèià vëdinimo sistemà, kuri galëtø bûti pritaikoma prie kiekvienos naudojamos patalpos poreikiø bet kuriuo momentu. Maþaaukðèiams gyvenamiesiems namams ar panaðiems objektams geriausiai tinka naujojo tipo vëdinimo sistema oXygen, kurià sukûrë ðildymo prietaisø gamintojas Jaga(Belgija). Oxygen sistemà sudaro oro tiekimo ir ðalinimo árenginiai, kurie kombinuojami su Jaga radiatoriumi Low-H2O, CO2 davikliu (klasëms ar auditorijoms, repeticijø salëms), programuojamu valdikliu, oro iðtraukimo árenginiu. Ðià sistemà yra paprasta árengti, jà galima sumontuoti jau eksploatuojamose patalpose su egzistuojanèia ðildymo sistema, ortakiø pravesti nereikia.
Pagrindinë oXygen sistemos dalis yra orà tiekiantis árenginys, paprasèiausiai montuojamas á konvektoriná Jaga radiatoriø virð ðildymo elemento ir slepiamas po jo korpusu. Per iðorinëje sienoje iðgræþtà angà oras ið lauko filtruojamas, pamaiðomas su paðildytu patalpos oru ir tiekiamas á vidø skirtingais greièiais, priklausomai nuo ðvieþio oro poreikio. Tokiu bûdu patalpoje susidaro virðslëgis, kurio dëka senas oras pasiðalina per natûralius vëdinimo kanalus - katilø, þidiniø dûmtraukius, sanitariniø mazgø ir virtuviø iðtraukiamuosius árenginius, kitas ertmes. Taip nedideliu tiekiamo oro pertekliumi uþtikrinamas bûtinas balansas tarp iðtraukiamo bei tiekiamo oro.
Didþiausias oXygen sistemos privalumas galimybë organizuoti vëdinimà kiekvienoje patalpoje atskirai, pagal poreiká, todël ji ypaè ekonomiðka. Toks vëdinimas gali bûti valdomas rankiniu ar automatiniu bûdu. Programuojamas valdiklis leidþia reguliuoti oro kaitos intensyvumà bei ásijungimo/iðsijungimo laikà savaitës laikotarpiui. Sistema tampa dar patrauklesnë, kai patalpos vëdinamos pagal drëgmës ar CO2 daviklius. Tai leidþia padidinti vëdinimo sistemos efektyvumà, tausoja brangià ðiluminæ ir elektros energijà. Teisingai parinkus, ði sistema tampa ekonomiðkesnë uþ rekuperaciniu principu veikianèias sistemas. Vienas árenginys tiekia nuo 30 iki 180m3/h lauko oro - prietaise sumontuotos oro uþsklandos, kurios reguliuoja patenkanèio lauko bei vidaus oro proporcijas.
Vidinë prietaiso pusë padengta garsà izoliuojanèia medþiaga, kuri sumaþina ið lauko sklindantá triukðmà net 39 decibelais. Tiekiamas oras filtruojamas III klasës filtrais, galima pritaikyti antialerginius filtrus. Pastatuose, kuriuose sumontuoti ne konvektoriniai radiatoriai ir nenumatoma jø keisti, oXygen árenginius galima montuoti atskirai konvektoriaus korpusuose arba uþ dekoratyvinës sienelës. Sistemà galima integruoti á kompiuterinio valdymo tinklà ir valdyti per kompiuterá. Taigi, galima dràsiai teigti, kad optimalios vëdinimo sistemos pasirinkimas garantuoja ne tik puikià savijautà ir komfortà, bet ir leidþia pasiekti ekonominá efektà.
Šie prietaisai montuojami išorinėse pastato sienose. Jei yra tiekiamo ir šalinamo oro disbalansas arba atjungiamas ar sugenda tiekiamo oro ventiliatorius, patalpose gali susidaryti neigiamas slėgis. Neigiamo slėgio padariniai: į patalpas gali sklisti dūmai, liepsna bei nuodingasis anglies monoksidas.
Vėdinimo sistemos ir židiniai
Židinių eksploatacijaVėdinimo sistemos ir židiniai (bei krosnelės ar katilai, degimo procesui naudojantys patalpos orą) gali vieni kitus įtakoti. Taigi, jeigu numatoma įrengti židinį ar krosnelę name su vėdinimo sistema, turėtų būti numatytas tiesioginis degimui reikalingo oro tiekimas į ugniakurą, t.y. atitinkamai paskaičiuotas oro kanalas. Taip pat būtina užtikrinti degimo dujų šalinimo sistemos sandarumą.
Jei to padaryti negalima, reikia įrengti sistemą, blokuojančią šių dviejų sistemų darbą vienu metu. Paprasčiausia tai realizuoti degimo dujų (dūmų) temperatūros jutiklio ar termostato pagalba. Temperatūros jutiklis montuojamas ant dūmtraukio sienelės, ir, kai temperatūra pasiekia nustatyta ribą, jis atjungia vėdinimo sistemą.
Neigiamą slėgį patalpoje gali sukelti ir nerecirkuliacinis virtuvinis gaubtas, jei patalpoje nenumatytas tam tikslui skirtas lauko oro pritekėjimas ,kaip aprašyta skyriuje “Gartraukio planavimas”.
Rekomendacijos
- Židiniams ar kitiems šildymo įrenginiams, kurie yra sandariose patalpose, įrengti atskirą oro pritekėjimo kanalą iš lauko.
- Jei pilnas atskyrimas nuo patalpos oro neįmanomas, įrengti atitinkamus apsaugos įrenginius , kurie esant didesniam nei 4Pa neigiamam slėgiui patalpoje atjungtų vėdinimo sistemą.
Apsaugos priemonės židinių, krosnelių, katilų,centrinių dulkių siurblio bei vėdinimo sistemos bendros eksploatacijos metuŽidinio eksploatacija kartu su rekuperacine vėdinimo sistema
Vėdinimo sistema, sistemos komponentai (LT)
Oro apykaitos nustatymas
Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas. Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus. Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L=Vpat x Kp (m3/h),čia:Vpat - patalpų tūris, m3;Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val., žr. Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis- 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.
L = L1 × NL (m3/h),čia:L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;NL - žmonių skaičius patalpoje;
- 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
- 45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
- 60 m3/val.
Oro tekėjimo vėdinimo sistema
Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.
V=L / 3600xF (m/s),čia:L - oro išeiga. Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Toks sprendimas turi kelis privalumus.
Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus iėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.
Šildymo sistemos
Planuoti būsimo namo šildymo sistemą reikėtų pradėti kuo anksčiau, nes tinkama šildymo sistema ne tik užtikrina patogumą ir šilumą žiemos metu, bet ir gali ženkliai sumažinti eksploatacines išlaidas ilguoju laikotarpiu. Štai keletas pagrindinių žingsnių, kada ir kaip pradėti planuoti namo šildymo sistemą:
- **Pirmieji etapai statybų planavimo metu** - Šildymo sistemos planavimą reikėtų pradėti jau projektuojant namą. Tai leidžia optimaliai integruoti šildymo elementus, pvz., grindinio šildymo vamzdynus, neperstatant jau pastatytų sienų ar grindų.
- **Energijos efektyvumo apskaičiavimas** - Renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į namo energijos efektyvumą. Energijos efektyvumo klasė nurodo, kiek energijos reikės namo šildymui. Čia praverčia termoviziniai tyrimai ir energetiniai skaičiavimai.
- **Šildymo sistemų tipų apsvarstymas** - Rinktis galima iš įvairių šildymo sistemų: centrinis šildymas, kondensaciniai katilai, šilumos siurbliai, biokuras, saulės kolektoriai.
Vėsinimo sistemos
Didelių pramoninių ar komercinių pastatų savininkams patalpų vėsinimas tampa tikru galvos skausmu. Tradiciniai sprendimai reikalauja daug energijos, kuri vis brangsta. Alternatyva Lietuvą pasiekė iš Italijos. Kondicionuoti orą didelėse pramoninėse patalpose labai brangu. Erdvės čia didžiulės, patalpos dažnai prastai izoliuotos, tad energijos poreikis - milžiniškas.
„Mes bene pirmieji Lietuvoje įdiegėme „ColdAir“ išgarinančią vėsinimo sistemą vieno iš mūsų siuvimo cechų patalpose Kaune, - sako Ramūnas Damalakas, UAB „Omniteksas“ technikos direktorius. - Cecho plotas - apie 2 000 kvadratinių metrų, čia dirba apie 150 žmonių. Iki vėsinimo sistemos įdiegimo patalpoje buvo labai tvanku - čia prišildavo ir nuo žmonių, ir nuo įrangos.
Pašnekovas buvo skeptiškai nusiteikęs dėl galimybės problemą išspręsti oro kondicionavimo būdu. „Kondicionuojant orą komfortas patalpose netolygus, vieniems - per šalta, kitiems - per karšta, - pasakojo UAB „Omniteksas“ technikos direktorius. - Be to, energijos sąnaudos didžiulės. Pabandėme įsidiegti „ColdAir“ sistemą ir nesigailime. Gavome oro filtravimą, vėsinimą ir vėdinimą vienos sistemos dėka.
„ColdAir“ sistema kitose šalyse išpopuliarėjo gerokai anksčiau. „Tai ekonomiška ir aplinką tausojanti sistema, pasižyminti labai paprasta konstrukcija ir eksploatavimu, - pasakoja Giedrius Dekaminavičius, UAB „Orfėjas“ direktorius. Sistemos veikimo principas paremtas vandens ir oro fizikinėmis savybėmis . Į patalpas įeinantis karštas oras, garindamas vandenį, netenka dalies šiluminės energijos ir atvėsta. Visas oras yra paduodamas iš lauko, tokiu būdu patalpos yra ne tik atvėsinamos bet ir vėdinamos, kas labai svarbu viduje dirbantiems žmonėms.
„ColdAir“ pučia mažiau atvėsintą orą nei kondicionierius, bet pučia galingiau. Įrenginys labai paprastas. Jis turi vandens siurbliuką, kuris nuolat drėkina celiuliozinius filtrus - vanduo į juos teka iš įrenginio apačioje esančios panelės. Į panelę vanduo patenka iš vandentiekio sistemos. Reikalinga tik šalto vandens atšaka. Orą pro filtrus pučia įrenginio centre įrengtas ventiliatorius.
UAB „Orfėjas“ prekiauja „ColdAir“ sistemos įrenginiais, teikia garantinio ir pogarantinio aptarnavimo paslaugas. Įmonės specialistai taip pat konsultuoja ir moko projektuotojus bei „ColdAir“ sistemą įrengiančių firmų darbuotojus.
„Sprendimas idealiai tinka didelėms erdvėms - tokioms kaip gamybinės ar komercinės patalpos, sporto salės ir t.t, ten kur būna daug žmonių . - pasakoja UAB „Orfėjas“ direktorius. - Didelės erdvės pastatai dažnai būna nesandarūs, bet „Coldair“ sistemai tai įtakos neturi. Sistema projektuojama taip, kad oras pastate pasikeistų apie 10 kartų per valandą, viduje esantis karštas oras yra nuolat išstumiamas, pakeičiamas atvėsintu lauko oru. „ColdAir“ sistema efektyviai atvėsina esant atviroms durims ir langams, jokios problemos, jei, tarkim, sandėlio ar cecho vartai atsidaro, kai reikia įvažiuoti transportui. Oro srautas juda patalpos viduje ir visur sukuria vienodą komfortą.
Elektros energijos sąnaudos maždaug 5 kartus mažesnės, nei reikalingos oro kondicionavimui, vandens sąnaudos irgi labai mažos - 19 kW šalčio galios ir 13 000m3/val. našumo įrenginys per valandą vidutiniškai sunaudoja 43 litrus vandens ir tik 1,2 kWh elektros energijos. Įrenginiai visiškai automatizuoti. Vanduo rezervuare automatiškai pasikeičia kas 4 valandas - tai apsaugo nuo bakterijų veisimosi. Sistema efektyviausiai veikia esant karštam ir sausam orui. Vidutinėje klimato juostoje, kurioje yra Lietuva, sausiausia ir karščiausia būna dienos metu. Būtent tada atsiranda didžiausias poreikis šaldymui.
Panašu, kad „ColdAir“ sistema greitai taps vienu iš populiariausių patalpų vėsinimo sprendimų tarp Lietuvos įmonių.
UAB ORFĖJAS visiems susidomėjusiems „ColdAir“ sistema suteikia galimybę nemokamai išbandyti mobilų „ColdAir“ įrenginį PTB 100, kurio šaldymo galia 15kW.
Sistemos veikimo principas paremtas vandens ir oro fizikinėmis savybėmis. Sprendimas idealiai tinka didelėms erdvėms - tokioms kaip gamybinės ar komercinės patalpos, sporto salės ir t.t, ten kur būna daug žmonių . Didelės erdvės pastatai dažnai būna nesandarūs, bet „Coldair“ sistemai tai įtakos neturi. Sistema projektuojama taip, kad oras pastate pasikeistų apie 10 kartų per valandą, viduje esantis karštas oras yra nuolat išstumiamas, pakeičiamas atvėsintu lauko oru. „ColdAir“ sistema efektyviai atvėsina esant atviroms durims ir langams. Oro srautas juda patalpos viduje ir visur sukuria vienodą komfortą.
