Draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms - juos sunaikinti ar sužaloti.
Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.
Statybos Draustiniuose
Leidžiama statyba, kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatoms.
Nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, esami rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas).
Sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio žemės sklypo dalyje, nesuformuotoje kaip atskiras žemės sklypas ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Pastatams statyti parenkant kitą žemės sklypo vietą, jeigu neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba užaugusio miško, nutiestų kelių, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus.
Kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vietą būtina parinkti kitoje vietoje, kad atstumas nuo vandens ir minėtų šlaitų būtų kuo didesnis.
Buvusios sodybos atstatymo teisę šiame punkte nustatyta tvarka įgyvendinant taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.
Ne sodyboje - pievose ir ganyklose - leidžiama statyti inžinerinius statinius - stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo. Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas.
Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti.
Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų.
Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Atsižvelgiant į gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai, etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, - valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose).
Lietuvos saugomos teritorijos
Lampėdžių Draustinio Pavyzdys
Daugiau rekreacinės infrastruktūros, griežtesnė statybų kontrolė ir aiškesnis teisinis reglamentavimas - tai esminės draustinio specialiojo plano korekcijos Lampėdžiuose, kurias patvirtino Kauno miesto taryba.
Specialusis planas koreguojamas siekiant aiškesnio veiklos reglamentavimo šioje teritorijoje - užtikrinti vizualinį lauką, ekologinę pusiausvyrą ir reguliuoti galimas statybas.
Anksčiau rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus buferinėse ir kitose zonose kildavo teisės aktų prieštaravimų, dviprasmybių. Dabar viso to išvengsime.
Esminė plano korekcija - Gervių gatvės prieigose, zonoje tarp „Bangpūčio“ irklavimo bazės ir Vakarinio aplinkkelio. Taip pat įvedamos naujos teritorijos tvarkymo gairės, kurios numato kavinių, stovyklaviečių, kempingų ir kitų rekreacinių turizmo kompleksų įrengimą.
Gervių gatvė reikšmingų pokyčių sulaukė dar šiais metais - čia įrengta žiedinė sankryža, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.
Didelį dėmesį skiriame Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžiui. Matydami augantį lankytojų skaičių ir susidomėjimą, kiekvienais metais čia įrengiame kažką naujo. Sutvarkėme pralaidą, o jau kitąmet po žiemos pasirūpinsime penkiomis pavėsinėmis. Taip pat įrengsime dar dešimt suolų.
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis baigtas tvarkyti dar 2019 metais. Pasitelkus ES fondų paramą, jo atnaujinimui skirta 361 tūkst.
Svarbu: Draustinio ribos nesikeičia nė centimetru.
Ši informacija apibendrina pagrindinius draustinių sklypų teisinio reglamentavimo aspektus Lietuvoje, atsižvelgiant į įstatymus, nuostatus ir konkrečius pavyzdžius.
Infrastruktūros plėtra draustinyje
tags: #draustinis #padalintas #sklypais