Dovanojamo turto apmokestinimas su paskola Lietuvoje

Šiandieninėje Lietuvoje, planuojant įsigyti nekilnojamąjį turtą su paskola ar dovanojant turtą, svarbu žinoti apie taikomus mokesčius ir deklaravimo tvarką. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atidžiai stebi gyventojų pajamas ir išlaidas, siekdama užtikrinti, kad visi mokesčiai būtų sumokėti teisingai ir laiku. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su dovanojamo turto apmokestinimu ir paskolomis.

VMI reikalavimai ir rekomendacijos

VMI analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų balansą, pajamų šaltinius bei deklaruotus duomenis. Siekiant išvengti nesusipratimų, rekomenduojama visas pajamas gauti bankiniu pavedimu, o pinigines sutartis (dovanas, paskolas ir kt.) su kitais fiziniais asmenimis įforminti sutartyse. VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė įvardijo, kad, vertinant gyventojų rizikingumą, analizuojama visa bendra VMI turima informacija. Svarbu atkreipti dėmesį į paties gyventojo teisingą ir laiku atliktą sandorių įforminimą, deklaravimą ir atitinkamų mokestinių prievolių atlikimą.

Sandoriai grynaisiais pinigais

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas, kai sandorio suma viršija 5 tūkst. eurų. Jei gyventojas dovanoja kitam gyventojui daugiau nei 5 tūkst. eurų ar parduoda turtą už didesnę nei 5 tūkst. eurų sumą, tai tokį sandorį privaloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.

Tačiau, jei atsiskaitymai negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis asmuo per 10 dienų VMI nustatyta tvarka turi pranešti apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais faktą ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.

Rašytinės sutartys

Jei gyventojas dovanoja didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą kitam asmeniui, turi būti pasirašoma rašytinės formos sutartis. Tuo atveju, jei dovanojimo sutarties suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų ar yra dovanojamas nekilnojamas turtas, turi būti pasirašoma notaro patvirtinta sutartis. Gyventojai gautas dovanas privalo deklaruoti pajamų deklaracijose.

Rašytinę paskolos sutartį sudaryti privaloma, kai paskolą gyventojui teikia kitas gyventojas ir jos suma viršija 600 eurų. Jei paskolos sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu, nepaisant jos sumos, ji turi būti rašytinė visais atvejais. Notarinė paskolos sutartis privaloma tais atvejais, kai paskolos suteikiamos grynaisiais pinigais ir viršija 3 tūkst. eurų.

Gyventojų tikrinimas

Siekiant nustatyti rizikingiausius mokesčių mokėtojus, VMI analizuoja gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimus, registrų duomenis. Taip pat pasitelkiami trečiųjų asmenų pateikti duomenys, pavyzdžiui, apie pensijų fondo ir gyvybės draudimo įmokas, parduotas akcijas. Be to, finansų rinkos dalyviai teikia VMI informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sąskaitų likutį, gautų įplaukų dydį, skolinius įsipareigojimus.

Pagal įstatymą, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai privalo informuoti VMI apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas bei nuo 2016 m. pateikti bendrą metinį gyventojo sąskaitų likučio dydį (gruodžio 31 d. sąskaitos likučio „nuotrauką“), jei viename banke jis yra 5 tūkst. eurų ir daugiau, ir nuo 2017 m. bendrą metinės apyvartos dydį, jei ji viršija 15 tūkst. eurų.

VMI nuolat vertina ir gaunamus kitų asmenų pranešimus apie galimai neteisėtą veiklą / pajamas, kitų institucijų teikiamą bei viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Šie duomenys naudojami siekiant palyginti su pateiktais deklaracijose duomenimis, įvertinti, ar gyventojo išlaidos neviršija pajamų, ar žinomi ir teisėti pajamų šaltiniai, ir nustatyti, ar teisingai įvykdytos mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo prievolės.

Ką daryti, jei negalite pagrįsti savo pajamų?

Pasitaiko atvejų, kai gyventojas įsigyja turtą ar patiria kitų išlaidų, kurios yra kur kas didesnės ir neatitinka gaunamų pajamų ar turimų santaupų. Tokiu atveju siekiama nustatyti, iš kur gyventojas gavo papildomų pajamų ir ar jos teisingai deklaruotos. Iš VMI praktikos pastebima, kad kasmet šių atvejų, kai gyventojai negali pagrįsti savo pajamų, nustatoma vis mažiau.

Gyventojams rekomenduojama pasirinkti gauti pajamas iš karto bankiniu pavedimu. Tokiu atveju bankinis pavedimas yra realus pajamų gavimo fakto įrodymas ir pagrindžia tam tikras sandorio aplinkybes. Jei gyventojas gauna pajamas grynaisiais ir jų atitinkamu laikotarpiu nedeklaruoja, jis prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos.

Siekdami, kad visi sandoriai būtų sudaromi skaidriai, gyventojai juos turėtų įforminti sutartyse ar kituose dokumentuose, nustatytais atvejais patvirtinti ir iš karto pasidomėti galiojančiomis prievolėmis dėl tokių sandorių deklaravimo ar atskirų pranešimų pateikimo VMI.

Paskola ar dovana?

Planuojant įsigyti nekilnojamąjį turtą ir dalį sumos pasiskolinti iš artimųjų, svarbu suprasti, ar tokia paskola traktuojama kaip dovana, ar kaip paskola. Paskola negali būti traktuojama kaip dovana ir dovana niekada nebus traktuojama kaip paskola, nes paskola yra atlygintina, o dovana yra neatlygintina.

Jeigu planuojate pasiskolinti dalį pinigų iš artimųjų, kad įsigytumėte nekilnojamąjį turtą, tuomet turėsite rašytis paskolos sutartį. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Paskolos gavėjui atsiranda pareiga deklaruoti palūkanas tuomet, kai paskolos gavėjas yra sutartyje įsipareigojęs mokėti palūkanas arba jeigu paskolos gavėjas patenka į Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 str.

Pavyzdys: Paskolos davėjas paskolina 10 000 eurų su 5 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos gavėjui atsiranda pareiga deklaruoti 500 Eur metinių palūkanų ir nuo 500 eurų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, t. y. 75 Eur, ir likusią 425 Eur sumą sumokėti paskolos davėjui.

Nekilnojamojo turto dovanojimas

Nekilnojamo turto dovanojimas yra viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Dovanojant nekilnojamąjį turtą, reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.

Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes.

Mokesčiai dovanojant nekilnojamąjį turtą

Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę.

Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Pajamų mokestis pardavus nekilnojamąjį turtą

Už pajamas, pardavus nekilnojamąjį turtą, nereikia mokėti pajamų mokesčio, jeigu parduotas turtas buvo išlaikytas 10 metų nuo įsigijimo momento iki pardavimo. Būsto pardavimo pajamų mokesčio nereikia mokėti ir tuo atveju, jeigu 2 metus iki būsto pardavimo jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta.

Neišlaikius nekilnojamąjį turtą 10 metų, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį nuo turto pirkimo ir pardavimo skirtumo atėmus turto pardavimo išlaidas. Gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą, jei per kalendorinius metus jos kartu su kitomis pajamomis neviršijo 120 VDU. Viršytos pajamos apmokestinamos 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.

Svarbu žinoti, kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pajamos, kad galėtumėte tinkamai planuoti savo finansus ir išvengti nemalonių staigmenų.

Pavyzdžiai ir skaičiavimai

Pateikiame keletą pavyzdžių, kaip skaičiuojami mokesčiai parduodant nekilnojamąjį turtą:

• Pavyzdys 1: Sklypas įsigytas 2012 m. ir 2021 m. parduotas. Turtas neišlaikytas 10 metų. Vadinasi, pajamų mokestis, apskaičiuotas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo, deklaruojamas ir sumokamas.
• Pavyzdys 2: 2016 m. nupirktos negyvenamosios paskirties patalpos, kurios 2021 m. parduotos. Turto pirkimo kaina - 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina - 150 000 Eur. Reikia apskaičiuoti pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumą ir sumokėti pajamų mokestį.

Taip pat svarbu turėti patvirtinančius dokumentus, įrodančius turto įsigijimo ir pardavimo kainas.

Deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2021 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2022 m. gegužės 2 d. pateikdamas deklaracijos GPM311 formą. Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2021 m. metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2022 m. gegužės 2 dienos.

Svarbiausi aspektai

Apibendrinant, svarbiausi aspektai, kuriuos reikia žinoti apie dovanojamo turto apmokestinimą ir paskolas Lietuvoje:

• Visas pajamas gauti bankiniu pavedimu.
• Pinigines sutartis (dovanas, paskolas ir kt.) su kitais fiziniais asmenimis įforminti sutartyse.
• Dovanojant didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą, pasirašyti rašytinės formos sutartį.
• Dovanojant didesnę nei 14,5 tūkst. eurų sumą ar nekilnojamąjį turtą, pasirašyti notaro patvirtintą sutartį.
• Paskolos sutartis rašytinė, jei suma viršija 600 eurų, notarinė - jei grynaisiais pinigais viršija 3 tūkst. eurų.
• Deklaruoti palūkanas, jei esate įsipareigoję jas mokėti.
• Žinoti, kad nekilnojamojo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams neapmokestinamas.
• Neišlaikius nekilnojamojo turto 10 metų, mokėti pajamų mokestį nuo skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo kainų.

Dėmesingai vykdant savo mokestines pareigas bei aiškūs dokumentai ir mokesčių administratoriui laiku pateikta informacija visuomet padės paaiškinti pajamų kilmę ir teisingai apmokestinti gautas pajamas.

tags: #dovanojamas #turtas #su #paskola